Įvadas
Senatvė - natūralus gyvenimo etapas, kurio metu žmogus patiria daug biologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Nors dažnai senatvė siejama su fizinių ir protinių galių silpnėjimu, svarbu pabrėžti, kad tai taip pat yra laikotarpis, kai galima toliau ugdyti asmenybę, atrasti naujų pomėgių ir išreikšti save. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės ugdymo galimybes senatvėje, atsižvelgdami į psichikos sveikatos, fizinio aktyvumo ir socialinių ryšių svarbą.
Psichikos sveikata senatvėje
Psichinė sveikata apima emocinį ir dvasinį atsparumą, leidžiantį žmogui patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą bei liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, paremtas tikėjimu savo ir kitų žmonių orumu bei verte. Psichiškai sveikas žmogus geba pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus.
Senatvėje psichikos sveikata tampa ypač svarbi, nes vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip vienatvė, artimųjų netektis, sveikatos problemos ir finansiniai sunkumai. Šie iššūkiai gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą ir sukelti depresiją, nerimą ar kitus psichikos sutrikimus.
Svarbu atsiminti, kad bejėgystė ir pasidavimas senatvėje gali būti depresijos požymis. Todėl būtina atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių emocinę būklę ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Dvasinė sveikata
Dvasinė sveikata yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Stiprios valios žmonės lengviau įveikia stresą, yra produktyvesni ir naudingesni visuomenei. Dvasinės ir psichikos ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
E. Adaškevičienė teigia, kad šių dienų žmogui vertėtų paisyti Vydūno pamokymų: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo sąmonės ir dvasios galių ugdymui, tuo labiau jis geba pajusti gyvenimo turtingumą ir įvairovę, atskleisti savo asmenines galias ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Žmogus, kuris tenkina tik kūno poreikius, ilgainiui pasijunta persisotinęs ir abejingas arba nuolat neramus bei nelaimingas.
Psichikos sutrikimai senatvėje
Nors apie psichinę sveikatą kalbama vis daugiau, vyresnio amžiaus žmonės dažnai vengia kreiptis pagalbos. Psichikos sutrikimai senatvėje dažnai maišomi su somatinėmis ligomis.
Dažniausiai pasitaikantys vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai:
- Demencija (pvz., Alzheimerio liga).
- Psichikos sutrikimai, susiję su somatiniais susirgimais.
- Psichologiniai sutrikimai, patiriami išėjus į pensiją.
Gydytoja psichiatrė D. Šateikienė ragina žmones, jaučiančius psichikos sutrikimų simptomus, kreiptis į specialistus. Jei ilgai kankina prasta nuotaika, nerimas, baimė, keistos mintys, pojūčiai ar veiksmai, būtina kreiptis į psichiatrą.
Metodai ir priemonės dvasinei ir psichinei sveikatai tausoti
Norint stiprios psichinės sveikatos, psichiatrai pataria:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Neišgyventi dėl galimų sunkumų.
- Mokytis prisiimti atsakomybę.
- Nebijoti įveikti sunkių užduočių.
- Džiaugtis tuo, ką turima.
- Susirasti mėgstamą veiklą.
- Nuolat tobulinti save.
L. L. Hay teigia, kad dvasiniam ryšiui nereikia tarpininko. Galima išmokti melstis ar medituoti. Savitaigos gali mokytis visi žmonės nuo septynerių metų, išskyrus tuos, kurie serga psichikos ligomis. Savitaiga normalizuoja kraujospūdį, šalina stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, gydo virškinimo trakto opas, padeda atsikratyti žalingų įpročių ir stiprina vaikų imunitetą.
Fizinis aktyvumas senatvėje
Psichinė sveikata priklauso nuo fizinės sveikatos. Profesorė E. Adaškevičienė teigia, kad geros sveikatos, stiprybės ir atsparumo gyvenimo pagundoms neįmanoma pasiekti, jei lavinamas tik kūnas. Būtina sutelkti visas ugdytinių pastangas ir dvasines jėgas. Fizinis ugdymas ir sveikatos ugdymas visada susijęs su sisteminga fizine ir dvasine saviugda, valios pastangomis, gebėjimu nugalėti pagundas ir mokėjimu daug ko atsisakyti.
Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, storosios žarnos, krūties vėžiu. Sportas mažina kraujo spaudimą, kūno riebalų kiekį, padeda kontroliuoti svorį, mažina kritimų riziką, nes sutvirtėja galūnių raumenys bei pusiausvyra. Būnant fiziškai aktyviam mažėja osteoporozės poveikis, kaulų lūžių riziką, nes didinamas kaulų tankis. Pastaruoju metu fizinis aktyvumas labai svarbus mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Įvairiose mokslinėse publikacijose teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę, kai išeikvojama apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą. Prasta fizinė sveikata gali pakenkti psichinei sveikatai ir gerovei, o rimti psichikos sutrikimai dažnai sukelia sunkias ligas. Psichinė, fizinė ir socialinė sveikata - pagrindinės gyvenimo ašys. Šios trys dalys stipriai ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu praturtina asmenybės saviraišką, atskleidžia naujų ugdomųjų vertybių turinį, kuria naujas elgsenos, bendravimo formas, tobulina judesių kultūrą. Tai ypač svarbu šiuolaikinės visuomenės gyvenime, kuriame vis didesnes perspektyvas turi intelektuali, linksma, energinga, fiziškai tobula asmenybė. Žmogaus judamojo aparato senėjimas susijęs su nuolatiniu raumenų masės, jėgos ir susitraukimo galios mažėjimu. Dėl šios priežasties sutrinka normali, kasdienė ir apsitarnavimo funkcijos, vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas pasidaro nevisavertis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas didina ir padeda išsaugoti raumenų jėgą ir galią, ir tai užtikrina vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir gebėjimą laisvai judėti. Netgi visiškai nesudėtingi pratimai gerina raumenų funkciją, o sudarytos fizinio aktyvumo programos ne tik padidina raumenų jėgą, bet gerina ir vidaus organų veiklą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis. Mokslininkai nurodo, kad širdies nepakankamumas gali būti rizikos veiksnys demencijai ir Alzheimerio ligai atsirasti. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti bei psichinę veiklą. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali padidinti įvairių traumų riziką, o tai - smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Kalibatienės ir A. Šalaviejūtės tyrimo duomenimis, dauguma respondentų mažai dėmesio skiria sveikos gyvensenos poreikiams formuoti. Dauguma senyvo amžiaus žmonių mano, kad neverta laikytis sveikos gyvensenos principų. Tik 13 proc. mankštą daro kiekvieną dieną, 29 proc. - kelis kartus per savaitę. Kas trečias respondentas savo fizinį aktyvumą įvertino patenkinamai, 37 proc. - blogai. Respondentų manymu, jiems trūksta žinių apie sveikatos stiprinimą ir naudą senatvėje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 m. Užsiimti bent 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla arba 75 min. per savaitę didelio intensyvumo aerobine veikla. Prailginti vidutinio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą iki 300 min. per savaitę arba didelio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą iki 150 min. Žmonėms, turintiems judrumo problemų, turėtų sportuoti 3 ar daugiau kartų per savaitę. Jei dėl tam tikrų sveikatos būklių vyresnio amžiaus žmonės negali laikytis šių rekomendacijų, jie vis tiek turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, kiek tai leidžia jų būklė. Jei nuobodu intensyviai vaikščioti, labai populiaru į rankas paimti šiaurietiško ėjimo lazdas, kurios įdarbina viso kūno raumenis. Viena iš naudingiausių sporto šakų įvairaus amžiaus asmenims - plaukimas.
Socialiniai ryšiai senatvėje
Bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami įvairūs poreikiai. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti, kas mes esame iš tikrųjų.
Bendravimo procesas apima:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Žmogaus tarpusavio suvokimą (socialinę percepciją).
- Pasikeitimą informacija.
- Tarpusavio sąveiką.
Bendraudami atrandame kitą, išgyvename tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas, ugdome savo įsitikinimus ir kuriame individualų pasaulį. Sugebėjimas bendrauti yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių.
Senatvėje socialiniai ryšiai tampa ypač svarbūs, nes jie padeda išvengti vienatvės, socialinės izoliacijos ir depresijos. Artimi santykiai su šeima, draugais ir bendruomenės nariais suteikia emocinę paramą, padeda išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir jaustis reikalingam.
Asmens senėjimo procesų poveikis socialiniams ryšiams
Senatvė - vėlyvoji branda, laikotarpis, kai vyksta daug biologinių, psichologinių, socialinių pakitimų. Kinta žmogaus išvaizda, mažėja prisitaikymo galimybės, sugebėjimas išvengti traumos, ligos. Silpnėja fizinis, psichinis pajėgumas, atmintis, suvokimas. Regos, klausos silpnėjimas ir praradimas sukelia neadekvatų realybės suvokimą, pažeidžiamumą, socialinę izoliaciją. Išėjimas į pensiją, sumažėjusios pajamos, pasikeitimai šeimoje paliečia kasdienio gyvenimo būdą, sąlygoja nepriklausomybės, pasitikėjimo savimi, gyvenimo tikslo prasmės praradimą. Sumažėja saugumo jausmas (Šerpytienė G., 1998).
Pagalbos galimybės senyvo amžiaus žmonėms
Socialinis darbas Lietuvoje, kaip atskira profesija, prasidėjo vos prieš gerą dešimtmetį (Bagdonas A., 2001). Tuo pat metu Lietuvoje prasidėjo ir profesionalus socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais žmonėmis.
Senyvo amžiaus moterų ryšių svarba poreikio pagalbai aspektu
Senatvė yra labai subtilus amžius, apipintas įvairių mitų, kurie turi didelės įtakos formuojantis požiūriui į senus žmones ir senatvę. Yra atlikta nemažai atlikta tyrimų tiriant visuomenės požiūrį į senus žmones ir senatvę, tai Stankūnienės V., Mikulionienės S., Jonkarytės., Mitriko A. A. atlikti tyrinėjimai.
Asmenybės ugdymo pavyzdžiai senatvėje
- Mokymasis visą gyvenimą: Dalyvavimas kursuose, seminaruose ar mokymuose padeda išlaikyti protinį aktyvumą, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, susipažinti su naujais žmonėmis.
- Savanoriška veikla: Savanoriavimas suteikia galimybę būti naudingam visuomenei, bendrauti su kitais žmonėmis ir jaustis reikalingam.
- Pomėgių plėtojimas: Senatvė - puikus metas atrasti naujų pomėgių arba tobulinti jau turimus. Tai gali būti menas, muzika, sodininkystė, kelionės ar bet kuri kita veikla, kuri teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą.
- Socialinių ryšių palaikymas: Reguliarūs susitikimai su šeima, draugais ir bendruomenės nariais padeda išvengti vienatvės ir socialinės izoliacijos.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti fizinę ir protinę sveikatą, pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį.