Įvadas
Asmenybės raida - tai nuolatinis ir kompleksiškas procesas, kurio metu kinta žmogaus elgesys, kognityviniai gebėjimai ir emocijos. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindines asmenybės raidos teorijas, kurios paaiškina, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus individualumas. Apžvelgsime įvairius požiūrius - nuo psichoanalitinio iki kognityvinio, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses. Asmenybės augimas - tai nuolatinis savęs ir pasaulio pažinimas.
Raidos Samprata ir Jos Sritys
Žmogaus raidos psichologija, arba amžiaus tarpsnių psichologija, yra psichologijos šaka, kuri tiria žmogaus elgesio ir psichikos kitimus nuo gimimo iki mirties. Ši sritis apima vaiko, paauglio, vyresniojo mokyklinio amžiaus, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją. Raidos psichologai atlieka fizinės raidos (kūno pokyčiai, motoriniai gebėjimai), kognityvinius (mąstymas, kalba) ir psichosocialinius (emocijos, bendravimo ypatybės) mokslinius tyrimus.
Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.
Mokslininkai nustato kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius. Jie aprašo, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi. Daugiausia tiriama vaikystė, paauglystė, jaunystė, t. y. žmogaus raidos (augimo, brendimo, išmokimo) nulemti žmogaus psichikos pokyčiai, susiję su elgesio funkcijų įgijimu arba praradimu (pvz., mažas vaikas įgyja gerus kalbinius gebėjimus, senas žmogus praranda atmintį).
Psichikos dinamiką, elgesio ir psichikos plėtrą lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais, arba sensityviais, periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos
Išmokimo Teorijos
Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi. Šios teorijos akcentuoja aplinkos įtaką ir elgesio pokyčius, kurie vyksta dėl sąlygojimo ir stebėjimo.
Biheviorizmas
Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu. Klasikinis sąlygojimas (pvz., Pavlovo šunys) apima asociacijų tarp dirgiklių kūrimą, o operatyvinis sąlygojimas (pvz., Skinnerio dėžė) - elgesio formavimą per atlygį ir bausmes. Bihevioristai teigia, kad žmogus yra reaktyvus ir subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką. Individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojasi ryšiai tarp stimulo ir reakcijos, arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai.
Socialinio Mokymosi Teorija
Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Ši teorija pabrėžia kognityvinių procesų, tokių kaip dėmesys, atmintis ir motyvacija, svarbą mokymosi procese. Modeliavimas yra efektyviausias, kai modelis panašus savo lytimi, sociaekonominiu statusu, ir rase.
Kognityvinė Teorija
Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje. Ši teorija teigia, kad žmogaus elgesį lemia jo interpretacijos ir įsitikinimai apie pasaulį.
Kognityvinės Raidos Stadijos Pagal Jean Piaget
Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų). Kiekvienoje stadijoje vaikai įgyja naujų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems geriau suprasti pasaulį.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Kognityvinė Raida Socialiniame Kontekste
Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje. Jis teigė, kad vaikai mokosi per socialinę sąveiką su labiau patyrusiais asmenimis, kurie padeda jiems peržengti savo dabartines galimybes. Vygotskis įvedė artimiausios plėtros zonos sąvoką, kuri apibūdina skirtumą tarp to, ką vaikas gali padaryti savarankiškai, ir to, ką jis gali padaryti su pagalba.
Psichoanalitinė Teorija
Psichoanalitinė teorija, sukurta Sigmundo Freudo, teigia, kad asmenybė formuojasi ankstyvojoje vaikystėje per nesąmoningus konfliktus ir potraukius. Ši teorija pabrėžia ankstyvosios patirties svarbą ir nesąmoningų procesų įtaką elgesiui.
Vystymosi Stadijos Pagal Freudą
Freudas išskyrė penkias psichoseksualinės raidos stadijas: oralinę (0-1 metai), analinę (1-3 metai), falinę (3-6 metai), latentinę (6-12 metų) ir genitalinę (nuo 12 metų). Kiekvienoje stadijoje pagrindinis malonumo šaltinis yra susijęs su tam tikra kūno zona.
Oralinė Stadija
Oralinė stadija (0-1 metai) yra pirmoji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra burna. Valgymas, čiulpimas ir kramtymas yra pagrindinės veiklos, susijusios su šia stadija. Fiksacija oralinėje stadijoje gali sukelti priklausomybę nuo kitų, polinkį į rūkymą ar alkoholį, taip pat lengvatikiškumą arba kandžiojimąsi.
Analinė Stadija
Analinė stadija (1-3 metai) yra antroji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra šalinimas. Vaikas mokosi kontroliuoti tuštinimąsi, o tai gali turėti įtakos jo asmenybės formavimuisi. Griežtas pratinimas prie puoduko gali sukelti užsispyrimą, šykštumą ir tvarkingumą, o per daug laisvas - netvarkingumą ir destruktyvumą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Falinė Stadija
Falinė stadija (3-6 metai) yra trečioji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Šioje stadijoje vaikai patiria Edipo kompleksą (berniukai) arba Elektros kompleksą (mergaitės), kurie susiję su seksualiniu potraukiu priešingos lyties tėvui ir priešiškumu tos pačios lyties tėvui.
Identifikacija ir Pakeitimas
Freudo teorijoje svarbūs mechanizmai yra identifikacija (perėmimas kito žmogaus bruožų) ir pakeitimas (instinkto objekto pakeitimas kitu). Identifikacija padeda sumažinti įtampą, o pakeitimas leidžia patenkinti instinktus socialiai priimtinu būdu. Sublimacija - tai pakeitimas, kuris skatina kultūrinius pasiekimus.
Humanistinė Teorija
Humanistinė teorija, atstovaujama Carl Rogers ir Abraham Maslow, pabrėžia žmogaus potencialą augti, tobulėti ir siekti savirealizacijos. Ši teorija teigia, kad žmogus yra iš esmės geras ir turi vidinį poreikį tapti geriausia savo versija.
Aš Teorija
Carl Rogers teigė, kad žmogaus elgesį lemia jo savęs suvokimas (Aš). Jis išskyrė idealųjį Aš (kuo žmogus norėtų būti) ir realųjį Aš (kuo žmogus jaučiasi esąs). Kuo didesnis atotrūkis tarp šių dviejų Aš, tuo didesnė psichologinė įtampa. Rogers pabrėžė besąlygiško priėmimo ir empatijos svarbą asmenybės augimui.
Poreikių Hierarchija Pagal Maslow
Abraham Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, o aukščiausiame - savirealizacijos poreikis. Maslow teigė, kad žmogus gali siekti aukštesnių poreikių tik patenkinęs žemesnius.
Erik Erikson Psichosocialinė Teorija
Erik Erikson išplėtojo psichosocialinę asmenybės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka.
Eriksono Stadijos
- Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (0-1 metai): Kūdikis mokosi pasitikėti savo globėjais. Jei kūdikis patiria meilę, rūpestį ir jo poreikiai yra patenkinami, jam susiformuoja pasitikėjimo jausmas pasauliu ir žmonėmis. Jei kūdikiu mažai rūpinamasi, jis nepatiria aplinkinių meilės ir jam formuojasi baikštumas, įtarumas ir nepasitikėjimas pasauliu ir žmonėmis.
- Autonomija arba abejonė (1-3 metai): Vaikas mokosi būti savarankiškas. Jei suaugusieji leidžia jam daryti tai, ką jis gali, o ko - ne, vaikui išsiugdo jausmas, kad jis valdo savo kūną ir poreikius bei formuojasi savarankiškumo jausmas. Tačiau jei suaugusieji neleidžia vaikui išbandyti savo jėgų, skubina jį, bara, puola padaryti už jį, formuojasi perdėto drovumo jausmas, abejoja savimi ir pasauliu, pradeda meluoti.
- Iniciatyva arba kaltė (3-6 metai): Vaikas mokosi imtis iniciatyvos ir planuoti veiksmus. Sėkmingai praeina šis etapas, jeigu suaugusieji taiko draudimus ir pasako ,,Ne" tada, kai būtina, tuomet vaikas nepraranda iniciatyvumo, pasitiki savo jėgomis ir pradeda formuotis pareigos jausmas. Nesėkmingas etapas yra tada, kai slopinama vaiko iniciatyva, neleidžiama jam veikti, rodo, kad vaiko klausimai erzina, įkyri, vargina, tada vaikas pradeda jaustis kaltas, suvaržytas ir drovus.
- Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-12 metų): Vaikas mokosi būti produktyvus ir kompetentingas. Sėkmingai ugdomas sugebėjimo atlikti jausmas yra tada, jei suaugusieji paskatina ir pamoko vaiką ką nors daryti (konstruoti, gaminti maistą ir pan.), leidžia pabaigti pradėtą darbą ir pagiria už rezultatus. Tačiau jei suaugusieji nekantriai laukia gerų iš vaiko rezultatų, nepagiria, nepasidžiaugia kad ir mažais pasiekimais, vaikui formuojasi menkavertiškumo jausmas ir įsitikinimas, kad yra nevykėlis.
- Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė): Jaunuolis ieško savo tapatybės ir vietos visuomenėje. Savarankiškas, iniciatyvus, pasitikintis savimi paauglys lengviau išspręs šio amžiaus problemas nei drovus, nepasitikintis, išgyvenantis menkavertiškumą. Sėkmingai išsprendus krizę susiformuoja tapatumo jausmas, savo individualybės suvokimas, pasitikėjimas savimi ir saugumas. Nesėkmingai formuojantis tapatumo jausmui atsiranda „vaidmenų sumaištis" - paauglys išgyvena netikrumą, nesugeba suvokti, kas jis toks ir kokiai aplinkai priklauso.
- Intymumas arba vienatvė (jaunystė): Jaunuolis mokosi užmegzti artimus santykius su kitais. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę, jis tampa pakankamai stiprus, kad galėtų atsiduoti kam nors - siekiui, idealui, kitam asmeniui - nebijodamas prarasti savęs. Baimė prarasti savąjį Aš veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į save.
- Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius): Suaugęs žmogus siekia būti produktyvus ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Rūpindamasis kitais žmogus praturtėja pats, jei jis rūpinasi tik savimi, tada regresuoja.
- Vientisumas arba nusivylimas (senatvė): Senyvas žmogus apmąsto savo gyvenimą ir siekia jaustis patenkintas. Žmogus, kuriam pavyko jas teigiamai įveikti, įgyja pasitikėjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistriškumo, intymumo ir veiksmingumo jausmą, senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną - žmogus suvokia, kad ne veltui gyveno. Teigiamai neišsprendęs krizių žmogus darnos nejaučia, jį apima nerimas, gailestis dėl beprasmiškai pragyvento gyvenimo.
Psichosocialinė Raida
Psichosocialinė raida - tai žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas knygoje Tapatumas ir amžiaus tarpsniai (Identity and the Life Cycle) vietoj austrų psichologo ir psichiatro S. Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos. E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.
Kiti Požiūriai
Egzistencinė Psichologija
Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. Egzistencialistai mano, kad žmogus pats sprendžia, kaip gyventi.
ERG Teorija
ERG teorija išskiria 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.
Asmenybės Raidos Tyrimai
Asmenybės raidos tyrimai naudoja įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, interviu, testai ir anketos, siekiant suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus asmenybė. Šie tyrimai padeda patvirtinti arba paneigti teorijas ir sukurti naujus asmenybės raidos modelius.
Aplinkos Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Motinystė ir tėvystė yra pereinamieji, kriziniai laikotarpiai, kuriuose tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais. Šeši pirmieji raidos tarpsniai (dar vadinami etapais) suformuoja visos mūsų raidos ir mokymosi gebėjimų pagrindą. Vaikai, neturintys specialiųjų poreikių, gana lengvai įgyja šių raidos tarpsnių gebėjimus. Vaikai, turintys tam tikrų iššūkių, dažniausiai šių gebėjimų taip paprastai neįgauna. Tai nereiškia, kad jiems tai neįmanoma, tiesiog jų biologinio pobūdžio sutrikimai apsunkina šių gebėjimų lavinimą.
Tėvai, ugdytojai ir terapeutai gali padėti įgyti daugumą raidos etapuose įgaunamų gebėjimų ir tiems vaikams, kuriems diagnozuotas visą gyvenimo trukmę paveikiantis sutrikimas. Tačiau svarbu suprasti žmogaus raidos etapus ir faktorius, kurie gali paveikti sklandžią raidą. Tokiu būdu galima koncentruoti terapiją į konkrečius raidą paveikiančius veiksnius.
Pačiomis pirmosiomis naujagimio dienomis jis save suvokia dėka savo reakcijų į fizinius potyrius, tokius kaip pilvo pūtimas, gurguliuojantis pilvas, kūnelio judesiai, atsidūsimai ir garsai, patiriamos tekstūros ir visi kiti jutimai. Vėliau naujagimis ypač reaguoja į savo tėvų balsą, šypseną ir unikalų kvapą. Tam tikrų judesių grupė simbolizuoja kūdikio laimės būseną. 4-8 mėnesių kūdikis čiauškėjimu pradeda reaguoti į kalbinimą, tėvų artumą ir gali net aiškiai išreikšti susierzinimą. Šiuo metu kūdikis šypsosi, skleidžia garsus, tam kad sulauktų šypsenos antakių kilstelėjimo ar atsakomo garso į savo „kalbinimą“. Šiuo laikotarpiu vystosi savęs suvokimas kaip atskiro asmens, kuris gali inicijuoti veiksmą bei gali turėti įtakos jį supančiam pasauliui.
Pirmiesiems gyvenimo metams bėgant, emocinės išraiškos ir gestai sudėtingėja. 12-16 mėnesių kūdikis ne tik paima siūlomą žaislą, bet gali nuvesti Tėtį iki lentynos, kad jis paimtų žaislą, kurio vaikas nori. Šiuo laiku vaikas pažįsta save kaip kažką, kas panaudojęs tam tikrą veiksmų seką, gali iškomunikuoti savo norus ir idėjas kitam asmeniui. Bėgant mėnesiams, šis gebėjimas taip pat auga ir veiksmai sudėtingėja. 18-20 mėnesių vaikas pradeda ne tik glėbesčiuoti pliušinius žaisliukus, bet ir maitinti juos, o savo veiksmą paaiškina žodžiu „valgo“ arba jį atitinkančiu garsu. Dabar vaikas save pažįsta per idėjas, kurios jam kyla. Jis gali lengvai įsivaizduoti save ir kitus, net jiems nesant šalia, gali generuoti idėjas ir jas komunikuoti aplinkiniams, naudojant žodžius. Ir šis gebėjimas sudėtingėja bėgant mėnesiams. 3 metų vaikas jau gali Jums lengvai iškomunikuoti tokį sakinį kaip „važiuojam dviračiais!”, o prieš išeinant iš namų ir sustojus tarpdury dar priduria: “geriau iš pradžių apsirenkim striukes”.
Šių raidos tarpsnių metu auga ne tik vaiko emociniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai, bet ir savęs suvokimas. Vaikui augant, savęs suvokimas toliau plečiasi dėl naujų patirčių, o jos neišvengiamai kreipia asmens interesus naujomis kryptimis, išskleidžia daugiau gebėjimų. Tačiau pirmuose raidos tarpsniuose jau susiformuoja pamatinis ir funkcinis savęs suvokimas, emocinių pojūčių visuma, o visa tai lemia tolimesnį mokymosi procesą. Šis pamatinis savęs suvokimas buvo ugdomas dėka nesuskaičiuojamų kasdienių veiklų, pirmiausia su savo tėvais ir artimiausiais ugdytojais. Kiekvienas žvilgsnis, šypsena, pakutenimas, klausimas ir atsakymas formavo šį savęs suvokimą. Dėka šių kasdienių veiksmų, išgyventų ankstyvuose raidos tarpsniuose, vėliau vaikas gali lavinti kitus kognityvinius, intelektinio pagrindo ar socialinius gebėjimus, kurie neabejotinai padės jam visą likusį gyvenimą.
Šie šeši raidos etapai formuoja raidos kopėčias - kiekviena pakopa tarsi sudaryta iš naujų gebėjimų, kurių pagrindas yra prieš tai buvusi pakopa. Vaikai, kurių raida nuolat skatinama šiltu santykiu ir kurie neturi raidos iššūkių, dažniausiai šias pakopas natūraliai įveikia iki jiems sukanka 4-5 metai. Tačiau vaikams, patiriantiems tam tikrus sunkumus, dažniausiai reikalinga tėvų ir terapeutų pagalba ir šiuos anksčiau aptartus gebėjimus jie įgyja lėčiau. Vietoj to, kad būdami 8-9 mėnesių jie tiestų rankas, norėdami būti pakelti, jie tai padaro suėjus 14-15 mėnesių. Vietoj to, kad bandytų mėgdžioti savo mamos kalbėjimo toną ir guguotų būdami 10 mėnesių, kūdikis su girdimojo proceso sutrikimu gali tai daryti būdamas 17-18 mėnesių. Vietoj to, kad pradėtų sieti abstrakčias mintis būdamas 3 metų, vaikas su sudėtiniu sutrikimu gali pradėti tai daryti būdamas 5, 6 ar 7 metų. Ir tai normalu. Kai jūsų vaikui 45 metai, visai nesvarbu ar jis pradėjo guguoti būdamas 8 mėnesių ar 17 mėnesių, arba rašyti - būdamas 6 ar 10 metų. Visai nesvarbu kokiame amžiuje įgautas tam tikras gebėjimas, tačiau daug svarbiau kaip gerai jis įvaldytas ir ar matomas nuolatinis progresas. Šie pamatiniai gebėjimai, įgauti pirmuosiuose raidos tarpsniuose, yra esminiai, nes jie yra kaip pamatas visame jūsų vaiko vėlesniame mokymesi ir raidoje.
Vyresniems vaikams Dr. S. I. Greenspan ir S. Wieder sukūrė dar 7 raidos etapus:
- 7 etapas: Daugialypės perspektyvos. Šiame raidos etape vaikai pradeda mąstyti ne tik apie paprastas įvykių priežastis, bet pereina prie daugia-priežastinio mąstymo.
- 8 etapas: Pilkosios srities mąstymas. Šio tipo mąstymas įgalina vaikus suprasti skirtingus intensyvumo laipsnius veiksmuose ar poveikio laipsnius daiktams.
- 9 etapas: Reflektyvus mąstymas ir vidinių/asmeninių normų sistema. Lytinio brendimo pabaigoje ir paauglystėje sudėtingesni emociniai įvykiai padeda vaikams ugdyti mąstymą, susijusį su vidinėmis/asmeninėmis normomis ir augančiu savęs suvokimu.
Žmonės nenustoja vystęsi visa gyvenimą, net ir pasiekus 9-ąjį raidos tarpsnį. Yra dar bent 7 papildomi raidos etapai. Žmogaus raida niekada nesustoja, įskaitant ir autistiškus asmenis.
Asmenybės Brandos Aspektai
Nėra ribos, kurią nubrėžus būtų galima sakyti, kad žmogus yra subrendęs. Žmogaus branda yra nuolatinio ir kintančio proceso, kurio metu keičiasi žmogaus kūnas ir vidus, vadinamo raida, pasekmė.
Psichosocialine prasme žmogaus raida skirstoma etapais. Vienas žymiausių psichosocialinės raidos teoretikų yra Erik Erikson (1950). Jis asmenybės raidą pateikia kaip visuomenei svarbių ir tam tikrame amžiuje keliamų uždavinių sprendimus. Savo teorijoje autorius teigia, jog žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Uždavinį (E.Erikson uždavinio sprendimą dar vadina krize) išsprendęs ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.
Eriksono Psichosocialinės Raidos Etapai ir Uždaviniai
- Pasitikėjimas kitais.
- Autonomiškumas.
- Iniciatyvumas.
- Meistriškumas.
- Identitetas.
- Intymumas.
- Produktyvumas.
- Integralumas.
Brandžios Asmenybės Požymiai
- Emocinė branda: subrendęs žmogus nepasiduoda aklam įniršiui, jis moka apeiti kliūtis, o jei jos yra neišvengiamos, geba jas pakelti.
- Objektyvus požiūris į save patį: savianalizė, humoro jausmas.
- Integruojanti vienijanti gyvenimo filosofija, kuri gali atsakyti į visus žmogaus būties klausimus (ji kreipia žmogaus gyvenimą tikslo ir vertybių link. Ypatingą vietą tokioje gyvenimo filosofijoje užima tikėjimas - religija kaip vertybė, kuri pajėgi vienyti atskiro žmogaus ir visų žmonių pastangas, būti kitų vertybių pamatu).
- Psichologinis atsparumas, kuris apsaugo žmogų nuo socialinės patologijos, įvairių nusikaltimų, girtavimo, narkomanijos ir kitų skaudžių dalykų, taip pat yra brandžios asmenybės požymis.
- Subrendęs žmogus pasižymi dideliu savarankiškumu, gebėjimu patenkinti savo poreikius, aukšta kompetencija.