Įvadas
Savęs suvokimas yra esminis asmenybės formavimosi ir brandos procesas. Tai nuolatinis savęs pažinimo, vertinimo ir priėmimo procesas, kuris leidžia žmogui suprasti savo stiprybes, silpnybes, vertybes ir tikslus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra savęs suvokimas, kokie jo tipai ir lygmenys egzistuoja, kaip jis vystosi ir kokią reikšmę turi žmogaus gyvenime.
Savęs suvokimo apibrėžimas
Lietuvių kalbos žodynas apibrėžia suvokimą kaip supratimą, įsisąmoninimą. Savęs suvokimas yra psichinių procesų visuma, kurios dėka susidaro suvokinys (perceptas) sąmonėje. Tai aktyvus procesas, o ne tik pasyvus informacijos priėmimas. Šis pažinimo proceso dalis leidžia žmogui suvokti save per pojūčius ir juos interpretuoti.
R. Kaffemano (1996) teigimu, suvokimas yra viena iš svarbesnių žmogaus pažintinės veiklos grandžių. Savęs suvokimas pasižymi tam tikrais bruožais:
- Daiktiškumas: Savęs suvokimas visada susijęs su konkrečiu asmeniu, jo savybėmis ir patirtimi.
- Selektyvumas: Iš daugybės veikiančių stimulų atrenkami ir suvokiami tik tie, kurie sužadina subjekto budrumą.
- Visybiškumas: Savęs suvokimas apima ne atskirus elementus, o visą asmenį kaip vieną visumą.
- Struktūriškumas: Visumos dalių struktūriniai santykiai, kurie visumoje dominuoja ir suteikia jai tam tikrą bruožą.
- Konstantiškumas: Gebėjimas suvokti save kaip stabilų ir pastovų, nepaisant besikeičiančių aplinkybių.
- Įprasminimas: Savų savybių funkcijų, jų reikšmės samprata ir žodinis jų pavadinimas.
- Apercepcija: Ankstesnė patirtis daro įtaką savęs suvokimui.
Savęs suvokimo rūšys ir lygmenys
Savęs suvokimas gali būti įvairių lygių: atitinkamų signalų suradimas, jų skyrimas ir atpažinimas. Tai priklauso nuo subjektui iškylančių uždavinių. Pagal vyraujančias sensorines sistemas skiriami regimasis, girdimasis, lytimasis, uoslės ir skonio suvokimas.
Pagal suvokiamos tikrovės ypatumus skiriami: erdvės, judėjimo, laiko, kalbos, muzikos ir kito žmogaus suvokimas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Socialinis suvokimas - tai žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas; socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Tai yra bendravimo proceso dalis. Pagal išorinius dirgiklius (tai, ką galima pajusti 5 pojūčiais) žmogus per socialinio suvokimo procesą mėgina suprasti vidines kito žmogaus ypatybes (pavyzdžiui, iš išvaizdos, mimikos, balso intonacijos, kalbos turinio - kas yra tas žmogus, su kuriuo bendrauja, kokia jo padėtis visuomenėje, tikslai, savivoka). Socialinis suvokimas yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo.
Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį išskirtos socialinio suvokimo procesų grupės:
- Tarpasmeninis suvokimas.
- Savęs suvokimas.
- Tarpgrupinis suvokimas.
Savęs suvokimo vystymasis
Asmenybės ir savęs suvokimo vystymąsi lemia daugelis veiksnių, kurie grupuojami į endogeninius (vidinės kilmės) ir egzogeninius (išorinės kilmės) veiksnius. Endogeniniai vystymosi veiksniai yra paveldimumas ir brendimas, o egzogeniniai veiksniai - tai aplinkos poveikiai, į kuriuos individas reaguoja, vienus įsisavindamas, kitus atmesdamas. Išmokimas yra svarbus asmenybės vystymosi veiksnys, kuriuo įgyjama individuali patirtis, padedanti įsitvirtinti visuomenėje. Visi šie veiksniai formuoja paauglio ar jaunuolio savęs suvokimą ir asmenybę.
Pažintinių f-jų ir intelekto vystymasis turi 2 puses - kiekybinę ir kokybinę. Kiekybiniai pakitimai rodo išsivystymo lygį, kurį yra pasiekęs paauglys, o kokybiniai pakitimai apibūdina mąstymo proceso struktūros pakitimus: svarbiausia ne tai, kokius uždavinius žmogus sprendžia, bet kaip jis tai daro. Anot žinomo psichologo Ž. Puaže, 12-15 metų amžiuje paauglyje formuojasi dedukcinis - hipotezinis mąstymas, sugebėjimas abstrakčiai suvokti aplinką ir analizuoti įvykius. Paauglystės pabaigoje žmogus jau sugeba atskirti logines operacijas nuo tų objektų, su kuriais jos vykdomos ir klasifikuoti teiginius ne pagal jų turinį, bet pagal jų loginį tipą.
Yra išskiriami keturi asmenybės vystymosi etapai, padedantys susiformuoti savęs suvokimui ir subręsti asmeniui:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Neapibrėžtasis: Jam charakteringa tai, kad asmuo dar neturi apibrėžtų įsitikinimų, neišsirinkęs profesijos ir dar nesusidūręs su vidinio “aš” prieštaravimais.
- Priešlaikinis etapas: Svarbus, jei asmuo įsijungė į atitinkamą santykių sistemą, bet padarė tai ne savarankiškai, remdamasis savo patirtimi, bet remdamasis svetimu pavyzdžiu ar autoritetu.
- Moratorijaus etapas: Charakteringa tai, kad individas yra savęs pažinimo kryžkelėje, rinkdamasis tą vienintelį kelią, galimą laikyti savu.
- Subrendimo etapas: Apibūdina ieškojimų pabaigą. Asmuo atradęs save ir eina praktinio realizavimo keliu.
Savęs suvokimo reikšmė
Savęs suvokimas yra būtinas žmogaus pažintinei veiklai ir adaptacijai aplinkoje. Jis leidžia mums orientuotis pasaulyje, atpažinti objektus ir reiškinius, suprasti jų reikšmę ir priimti sprendimus. Savęs suvokimas lemia žmogaus elgesį sudėtingomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis.
Savigarba, pagarba sau pačiam, teigiamas savęs (pirmiausia savo asmeninių savybių) ir savo gyvenimo (santykių su kitais, savo laimėjimų ir kita) vertinimas. Savigarba priklauso nuo to, kaip asmuo pats save vertina ir kaip jį vertina kiti. Žmogaus savęs suvokimas (ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi) gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir kita) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir kita).
Menkos savigarbos žmones galima suskirstyti į 4 tipus: žmogus-taikdarys, žmogus-kaltintojas, žmogus-kompiuteris ir nusišalinęs žmogus.
Savęs suvokimo ugdymas
Tinkamai organizuojant vaiko veiklą mokymo procese, savęs suvokimas pakyla į aukštesnę išsivystymo pakopą. Vienas efektyviausių suvokimo ugdymo metodų yra lyginimas (lyginant suvokiama nuodugniau). R. Kaffemano (1996) nuomone, suvokimas negalimas be pojūčių ir patirties, taip pat reikšmės turi mąstymas bei kalba. Suvokdami daiktus ir reiškinius įsisąmoniname juos kaip vieną visumą.
Taip pat, galima lavinti girdimąjį suvokimą. Pavyzdžiui, jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį. Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Savęs suvokimo sutrikimai
Kartais savęs suvokimas gali būti apgaulingas. Sapnuodamas arba liguistai suvokdamas žmogus junta, girdi ir mato tai, ko tikrovėje nėra, bet elgiasi, lyg suvoktų tikrus daiktus. Dažniausiai pasitaikantys tokio suvokimo atvejai yra iliuzijos ir haliucinacijos.
Savivertės įtaka savęs suvokimui
Savivertė - tai vidinis jausmas, kaip mes vertiname save: ar jaučiamės vertingi, pakankami ir svarbūs. Sveika savivertė leidžia priimti save su trūkumais, pasitikėti savo sprendimais ir kurti tvirtus santykius. Savivertė yra subjektyvus mūsų asmeninės vertės ar svarbos jausmas. Tai yra suvokimas, parodantis kaip mes vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs.
Žmonės su aukšta saviverte paprastai yra laimingi, optimistiški, drąsūs ir atsparūs stresinėms situacijoms. Jie geba susidoroti su sunkumais, mokytis iš klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių. Jie taip pat geba užmegzti ir palaikyti sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Asmenys su žema saviverte paprastai yra nelaimingi, pesimistiški, bailūs ir nesunkiai pažeidžiami.