Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, pasižymintis įvairiomis formomis ir paveikiantis žmogaus elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti mitus apie autizmą, atskleisti jo ypatumus ir padėti suprasti, kaip geriausiai padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims.
Kas Yra Autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Terminą autizmas 1911 pirmasis pavartojo šveicarų psichiatras Eugenijus Bleuleris (1857-1939). Jis mėgino apibūdinti autizmą kaip schizofrenija sergančių asmenų pasinėrimą į savo vidinį pasaulį, atitrūkimą nuo realios tikrovės; psichiatrijoje tokie pažintinių procesų nuokrypiai dar vadinami autistiniu mąstymu. Austrų kilmės amerikiečių psichiatras Leo Kanneris (1894-1981) straipsnyje Emocinio kontakto autistiniai trikdžiai (Autistic disturbances of affective contact) šį vaiko raidos nuokrypį pavadino ankstyvosios kūdikystės (kai kada rašoma vaikystės) autizmu; autoriaus garbei sutrikimas kartais vadinamas Kannerio sindromu.
Autizmo Spektro Sutrikimo (ASS) Požymiai
Autizmo požymiai - tai elgesio ir vystymosi ypatybės, kurios gali rodyti autizmo spektro sutrikimą. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos.
Autizmo spektro sutrikimas pasireiškia įvairiais požymiais, kurie gali būti skirtingo intensyvumo. Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Socialinės sąveikos sutrikimas
Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje.
- Akių kontakto stoka.
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka.
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių.
- Socialinių taisyklių nesupratimas.
- Intuityvus bendravimo nepajutimas.
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas.
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas
- Kalbos stoka.
- Kūno kalbos, gestų stoka.
- Sunkumai palaikant pokalbį.
- Nesugebėjimas pasakoti.
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant.
- Echolalijos (žodžių ar frazių kartojimas).
- Sutrikęs socialinis žaidimas.
Elgesio ypatumai
- Ribotas interesų ratas.
- Reikalavimas laikytis rutinos.
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos (pasikartojantys judesiai, pvz., rankų plazdėjimas).
- Sensoriniai sutrikimai (padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ir kt.).
Ankstyvieji požymiai
Pirmuosius autizmo spektro sutrikimo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, požymiai tampa vis ryškesni. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
- 6 mėn.: Nesišypso ar nerodo džiaugsmo išraiškų.
- 9 mėn.: Nesidalina garsais, šypsenomis ar kitomis neverbalinėmis išraiškomis.
- 12 mėn.: Nereaguoja į savo vardą.
- 12 mėn.: Nerodo gestų, tokių kaip mosavimas, rodymas ar siekimas.
- 16 mėn.: Nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: Nesako dviejų žodžių frazių (neįskaitant echolalijos).
Aspergerio sindromas
Išgirdus terminą “Aspergerio sindromas” - daliai žmonių prieš akis iškyla keistuolio, į akis nežiūrinčio, vienatvę mėgstančio, tačiau labai protingo moksliuko stereotipas. Todėl šio straipsnio tikslas - pasidalinti informacija apie tai, kas iš tiesų yra Aspergerio sindromas, kokie teiginiai apie šį sindromą yra tiesa, ir kokie - viso labo mitai. Tradiciškai Aspergerio sindromas įvardinamas kaip autizmo spektro sutrikimas. Remiantis neuroįvairovės teorija - galima pasakyti, kad tai tiesiog kitoks žmogaus neurologinio veikimo būdas.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Dėl kitokios neurologinės veiklos ypatumų, Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Tam tikri sunkumai, susiję su socialine komunikacija, kontakto užmezgimu ir palaikymu. Sunkiai identifikuoja vadinamąją kūno kalbą, kitų žmonių žodžius supranta tiesmukai, neatpažįsta sarkazmo ir ironijos. Nesivelia į „socialinius žaidimus“, nepasižymi klasta. Yra tiesūs ir atviri, nelinkę meluoti, todėl netyčiomis gali įžeisti kitus. Nejaučia asmeninės erdvės - gali stovėti per arti arba per toli. Taip pat Aspergerio sindromo turėtojai beveik visada pasižymi netipiniu akių kontaktu - arba jis yra palaikomas labai ribotai, į akis žiūrima mažai. Arba akių kontaktas yra pernelyg intenstyvus ir į pašnekovą nemandagiai spoksoma.
Viso to pasekoje, kiti žmonės dažnai padaro klaidingą prielaidą, kad Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugęs yra nemandagus, netaktiškas, arogantiškas keistuolis, kuris nemėgsta kompanijos. Tačiau tiesa dažniausiai yra priešinga - Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai labai nori turėti draugų. Ir jie patys yra labai lojalūs, patikimi draugai. Tačiau, turintiems šį sindromą, sunku užmegzti kontaktą ir jį palaikyti kitiems priimtinu būdu. Sunkumai suprantant kitų emocijas ir priimtinu būdu išreiškiant savo emocijas. Aspergerio sindromą turintys žmonės gana sunkiai identifikuoja kito žmogaus savijautą ir emocijas iš antrinių faktorių - kūno kalbos, balso tono pokyčių. Taip pat gali stokoti žodžių savo emocijoms įvardinti. Dažnai tai klaidingai traktuojama kaip nejautrumas, atjautos neturėjimas.
Labai dažnai pasitaikantis bruožas yra ir fizinis nerangumas, prastesnė judesių koordinacija - keistoka eisena, prastesni nei kitų rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus. Ypač tuos, kuriuose reikia mesti ar gaudyti kamuolį. Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas specifiniams garsams, kvapams, tekstūroms ar prisilietimams. Tam tikrais atvejais šis bruožas gali rimtai apsunkinti gyvenimą. Pvz. garsui jautrų aspergeriuką, visiškai iš pusiausvyros gali išmušti net toks kitiems įprastas dalykas, kaip klasėje per grindis stumiamos kėdės garsas. Netolygus mokymosi gebėjimų profilis. Žmonės su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, o neretai ir labai aukšto intelekto. Tačiau mes esame įpratę, kad žmogus, turintis aukštą intelektą, rodo gana gerus rezultatus įvairiose veiklose ir srityse. Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema - specialusis interesas. Neretai specialusis interesas būna gana siauras, išskirtinis ir neurotipiškiems žmonėms sunkiai pritaikomas - pvz. Dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti. Labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus. Tiesumas ir sąžiningumas. Dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą. Paprastai yra visiškai nešališki ir labai tolerantiški, neturi diskriminacinių nuostatų dėl rasės, amžiaus, lyties ir kitų skirtumų.
Daktarė Temple Grandin, pati turinti autizmo spektro sutrikimą ir padariusi sėkmingą karjerą inžinerijos srityje - atkreipė dėmėsį, kad šis sutrikimas - gali būti labai vertingas ir naudingas. Ji pastebėjo, kad NASA yra vieta, kur dirba daug žmonių, turinčių autizmą ir Aspergerio sindromą. Ir atkreipė dėmesį, kad žmonės su autizmo spektro sutrikimais - yra didieji inovatoriai.
Kaip bebūtų, labai svarbu nesuabsoliutinti aukščiau išvardintų sunkumų ar stipriųjų pusių. Pas vienus žmones šie bruožai gali būti labai ryškiai išreikšti. Pirmuosius neįprastus Aspergeriuko interesus galima pastebėti jau 2-3 metų amžiuje. Ir dažniausiai jie pasireiškia neįprastu susidomėjimu tam tikromis objektų detalėmis - pvz. besisukančiais mašinėlių ratais. Pas kiek vyresnio amžiaus vaikus jau galima pastebėti fiksacijas ir stiprų susidomėjimą specifinėmis objektų kategorijomis, stiprų polinkį sukaupti ko daugiau tokių objektų pavyzdžių. Kaip taisyklė - tai būna gana neįprasti objektai. Aspergeriukas gali domėtis pieštukais, kaupti visą informaciją apie juos ir juos kolekcionuoti. Specialiuoju interesu tai pat gali būti ir traukinių lokomotyvų modeliai ar Napoleono karai. Paprastai būna dviejų kategorijų specialusis interesas - kolekcionavimas arba siekis sukaupti kuo daugiau informacijos tam tikra tema.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Nuo įprasto hobio specialusis interesas skiriasi intensyvumo laipsniu, ir kartais primena tikrą obsesiją. Kartais specialųjį interesą sunku identifikuoti, nes jis labai…. įprastas ir neatrodo niekaip keistai beigi dažnai vertinamas teigiamai. Pavyzdžiui, specialiuoju interesu gali tapti knygos. Tokiu atveju aspergeriukas knygas ryte rys. Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą. Specialusis interesas gali būti džiaugsmo ir savigarbos šaltinis, ypač jei yra tėvų, mokytojų ar terapeuto konstruktyviai panaudojamas.
Pabaigai verta paminėti, kad Lietuvoje ir eilėje kitų šalių - termino „Aspergerio sindromas” po truputį atsisakoma. Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją.
Autizmo Priežastys ir Diagnostika
Tikslios autizmo spektro sutrikimo atsiradimo priežastys nėra iki galo žinomos. Tačiau yra tyrimų, rodančių paveldimumo įtaką. Tipiškai, jeigu vaikui nustatomas Aspergerio sindromas - labai artimų giminaičių tarpe atrandama ir daugiau asmenų, kuriems labai būdingi panašūs bruožai. Jau kurį laiką paneigta anksčiau vyravusi klaidinga nuostata apie tai, kad Aspegerio sindromą (kaip ir kitus autizmo spektro sutrikimus) gali sukelti netinkamas auklėjimas, pernelyg “šalti” tėvai.
Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Genetiniai rizikos veiksniai. Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu. Aplinkos rizikos veiksniai. Kiti riziką didinantys veiksniai. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu, visgi svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo rizika, susirgs šia liga.
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Genų raišką gali stiprinti ar silpninti kiti aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo.
Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių, tai lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių (toks pat santykis ir tarp suaugusių vyrų ir moterų); šeimos istorija (jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu). Autizmo spektro sutrikimo požymiai dažnai būdingi asmenims, turintiems kitokių raidos sutrikimų - Retto sindromą (įgimtas genetinis sutrikimas, paveikiantis vaiko neurologinį vytymąsi), veiklos ir dėmesio sutrikimą, protinį atsilikimą, raidos sutrikimus dėl X chromosomos anomalijų; gimusiems prieš laiką (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimusiems labai mažo kūno svorio. Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose.
Autizmo Spektro Sutrikimo Paplitimas
Autizmo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai daugėja, nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu. Kai kurių šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas net vienam iš 59 vaikų. Didėjantis autizmo aptikimas susijęs ir su pagerėjusia diagnostika, ir tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje.
Sutrikimo paplitimą tiksliai nustatyti sunku dėl besikeičiančios autizmo sampratos (ne visada aišku, kurie variantai turėtų būti įtraukiami į epidemiologinius tyrimus), dėl dviejų pagrindinių medicininių klasifikacijų skirtingų kriterijų ir autizmo spektro sutrikimo kategorijų, dėl šalyse taikomų skirtingų diagnostinių kriterijų ir amžiaus ribų (vienur tiriami vaikai nuo 2 iki 8 m., kitur nuo 0 iki 17 m., dar kitur imami visi gyventojai). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % (apie 100-170 mln.) viso pasaulio gyventojų: Šiaurės Amerikoje - 0,79-1,25 %, Europoje - 0,57-0,91 %, Azijoje - 0,41-0,59 %, Afrikoje - apie 1 %, Australijoje - iki 1,7 %. Tiksliausią statistiką pateikia anglakalbės šalys, kuriose autizmo spektro sutrikimo diagnostika, apskaita ir įveikos priemonių taikymas labiausiai išplėtota.
Dėl sutrikimo diagnostikos ribotų galimybių bei specialistų ir institucijų trūkumo Lietuvoje autizmo spektro sutrikimu susidomėta vėlai. 2024 kvalifikuotai buvo konsultuojama tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre. 2017 iš 100 000 vaikų iki 17 m. amžiaus autizmo diagnozė buvo nustatyta 171,9 vaiko (0,17 %), 2023 - 867 vaikams (0,56 %). Nustatomų autizmo atvejų sparčiai daugėja, berniukų ir mergaičių su autizmo diagnoze santykis 4:3 (svyruoja pagal kiekvienų metų duomenis), absoliučiais skaičiais tai sudarytų nuo 867 (mergaičių) iki 2855 (berniukų). Tarp 0-18 m. amžiaus asmenų turėtų būti apie 1 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, iš 503 510 minėto amžiaus vaikų būtų apie 1000 mergaičių ir 4000 berniukų, turinčių autizmo spektro sutrikimą.
Pagalba ir Terapija
Autizmo spektro sutrikimas nėra liga ir jis nėra pagydomas. Tai tiesiog kitoks neurologinio smegenų veikimo tipas. Visi sunkumai atsiranda dėl to, kad aspergeriukai turi gyventi ir funkcionuoti visuomenėje, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms. Tai nėra lengva, ir ko gero tai viena iš priežasčių, kodėl 1/3 Aspergerio sindromą turinčių žmonių, serga sudėtingomis depresijos formomis. Jų tarpe dažniau nei įprasta pasitaiko ir nerimo sutrikimas.
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti vaikams su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Daugelis Aspergerio sindromą turintiems žmonėms skirtų terapijų turi būti parenkamos labai individualiai ir yra nukreiptos į konkrečiam žmogui kylančių sunkumų sumažinimą - pvz. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnis teigiamas poveikis.
Labai svarbus ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas. Pasaulyje (ir Lietuvoje) labai paplito ir toliau plėtojama Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA), kuri taikoma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų neadaptyviems ir netinkamiems elgesio modeliams įveikti, naujiems įgūdžiams formuoti ir bendravimo bei socialiniams įgūdžiams tobulinti.
Tėvų vaidmuo autizmo atpažinime ir pagalboje - ypatingas. Lietuvoje vis daugiau įstaigų siūlo kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus.
Žaidimai ir priemonės
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams: Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis tokių žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai kuriami siekiant ugdyti vaikų komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai, skaidrių spalvingų kubelių rinkinys ar užduočių kortelės.
- Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai padeda vaikams „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant ir suteikia vaikui daugiau kontrolės.
- Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Veiklų paveikslėliai padės vystytis vaikų savarankiškumui ir geriau suvokti laiko tėkmę.
- Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi, nes prisiliesdami mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Sunkios antklodės tarsi apkabina vaikus ir padeda nurimti miegant.
Lavinimo ir ugdymo priemonės: Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis, mokytis ir klysti. Šie žaislai specialiųjų poreikių vaikams padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius bei susipažinti ir suvokti pasaulį per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės (0-3 m. vaikams). Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti būtent mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti net ir kūdikiams. Renkantis žaislus svarbu nepamiršti, kad autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius.
Mitai ir Tikrovė
Svarbu paneigti keletą mitų apie autizmą:
Mitai:
- Autizmas yra liga, kurią galima išgydyti.
- Skiepai sukelia autizmą.
- Autizmą turintys vaikai neišauga.
- Autizmą sukelia blogas auklėjimas.
Tikrovė:
- Autizmas nėra liga, tai neurologinis sutrikimas.
- Moksliniai tyrimai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.
- Autizmas nėra išaugamas, bet galima pasiekti reikšmingą pažangą.
- Autizmo nesukelia blogas auklėjimas.
Išvados
Autizmas - tai sudėtingas raidos sutrikimas, pasižymintis įvairiais požymiais ir reikalaujantis individualaus požiūrio. Ankstyva diagnostika, tinkama terapija ir visuomenės supratimas gali padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims sėkmingai integruotis į visuomenę ir realizuoti savo potencialą. Svarbu atminti, kad už kiekvienos diagnozės slypi žmogus, norintis būti suprastas ir priimtas.