Nervinė bulimija, dar vadinama bulimijos nervosa, yra sunki ir kompleksiška valgymo sutrikimo forma. Ji pasižymi periodiškais perėdimais, kai asmuo per trumpą laiką suvalgo didelį maisto kiekį, o vėliau taiko netinkamus ir kenksmingus būdus, kad išvengtų svorio priaugimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nervinės bulimijos poveikį stemplei, simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevenciją.
Įvadas
Valgymo sutrikimai - dvilypiai, jie susiję su maistu ir kartu nėra susiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: pavyzdžiui, kai nuolat jaučiamas emocinės paramos, rūpesčio stygius. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai, simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar sukontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus. Nervinė bulimija - tai ne tik valgymo sutrikimas, bet ir emocinis skausmas, pasireiškiantis per maistą. Šis sutrikimas dažnai slepiasi po normaliu kūno svoriu ir šypsena, todėl jį sunku pastebėti tiek artimiesiems, tiek pačiam žmogui.
Kas yra nervinė bulimija?
Nervinė bulimija (lot. bulimia nervosa) - tai psichinis sutrikimas, kai žmogus patiria pasikartojančius nekontroliuojamo persivalgymo priepuolius, po kurių stengiasi „atsikratyti“ suvalgyto maisto. Dažniausiai tai daroma per sukeltą vėmimą, badavimą, intensyvų sportą ar laisvinamųjų vartojimą. Šis ciklas tampa emociškai ir fiziškai alinantis, nes žmogus įstringa tarp kaltės, gėdos ir bandymo atgauti kontrolę. Nors bulimija dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir jaunystėje, ja serga ir vyresni žmonės, ypač patiriantys ilgalaikį stresą ar emocinį spaudimą.
Nervinės bulimijos priežastys ir rizikos veiksniai
Nervinė bulimija yra sudėtingas valgymo sutrikimo forma, kurią įtakoja įvairūs rizikos veiksniai. Svarbu pabrėžti, kad bulimija yra sudėtingas sutrikimas, ir ne visada įmanoma nustatyti vieną konkretų priežasties veiksnį.
Pagrindinės nervinės bulimijos priežastys:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
- Šeimos istorija ir genetika: Tyrimai rodo, kad bulimija gali būti susijusi su genetiniais veiksniais.
- Amžius ir lytis: Nervinė bulimija dažniausiai pasireiškia paauglystėje ir ankstyvoje suaugusių amžiuje.
Nervinės bulimijos požymiai
Nervinė bulimija dažnai lieka nepastebėta ilgus metus, nes sergantieji atrodo „normalūs“ - jų svoris dažniausiai atitinka sveiką normą, o išoriškai jie gali atrodyti savimi pasitikintys. Tačiau už šio fasado slypi nuolatinė įtampa, kontrolės praradimo jausmas ir emocinis skausmas, išreiškiamas per valgymą.
Dažniausi nervinės bulimijos požymiai:
- Elgesio požymiai: Pasikartojantys persivalgymo priepuoliai, po kurių seka vėmimas ar badavimas. Žmogus dingsta į tualetą po valgio, slepia maistą, valgo slapta, keičia mitybos įpročius.
- Emociniai požymiai: Stiprus kaltės, gėdos, savęs nuvertinimo jausmas po valgymo. Baimė priaugti svorio, nuolatinis nerimas dėl kūno išvaizdos, savęs izoliacija.
- Fiziniai požymiai: Dėl vėmimo ir elektrolitų disbalanso nukenčia organizmo funkcijos. Nuovargis, galvos svaigimas, sausa oda, dantų emalio pažeidimas, patinusios veido liaukos.
- Kūno įvaizdžio sutrikimas: Nepatenkintumas savo išvaizda, neadekvatus kūno suvokimas. Net esant normaliam svoriui žmogus jaučiasi „per storas“, dažnai tikrina veidrodį ar sveriasi.
Nervinės bulimijos poveikis stemplei
Sukeldamas sau vėmimą, žmogus gana greitai gali pažeisti virškinimo sistemą: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmai. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis itin grėsmingu stemplės ar skrandžio plyšimu. Stemplės pažeidimai sutinkami tiek sergant anoreksija, tiek bulimija; tai ezofagitas, erozijos ir opos, stemplės striktūros ir plyšimai po pasikartojančių vėmimų. Tai ne vien tik dėl mechaninio pažeidimo vėmimo metu, bet taip pat ir dėl hipovitaminozės atsirandančios neuropatijos.
Dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomai.
Stemplės opos ir pažeidimai
Stemplės opa - tai liga, pasireiškianti atsinaujinančiomis stemplės žaizdomis. Stemplės pažeidimas dažniausiai aptinkamas apatinėje jos dalyje. Paprastai nustatoma viena, kartais kelios įvairaus dydžio bei gylio opos. Stemplės opaligė yra retas susirgimas, daugiausiai susijęs su negydoma gastroezofaginio refliukso liga.
Taip pat skaitykite: Bulimijos požymiai ir simptomai
Žaizda stemplėje atsiranda dėl nuolatinio jos dirginimo, dažniausiai sergant gastroezofaginio refliukso liga, kuomet rūgštus skrandžio turinys nuolat patenka į stemplę. Skrandžio rūgštys pažeidžia stemplės gleivinę, sukelia jos uždegimą, atsiranda erozijos, vėliau gali formuotis opa.
Pagrindinis rizikos veiksnys stemplės opos atsiradimui yra gastroezofaginio refliukso liga. Taip pat stemplės pažeidimą ir opų formavimąsi gali sukelti dažnas vėmimas (pvz., sergant bulimija). Tai taip pat susiję su rūgščių poveikiu stemplės gleivinei.
Stemplės opos simptomai ir diagnostika
Stemplės opa gali nesukelti jokių klinikinių simptomų. Tačiau yra keletas šiam susirgimui būdingų požymių. Dažniausiai jaučiamas skausmas ar deginimo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje, už krūtinkaulio. Skausmas sustiprėja valgio metu tiek dėl tiesioginio maisto poveikio į stemplės sienelę tiek dėl skrandžio rūgščių tolesnio stemplės audinio pažeidimo. Skausmas sustiprėja keletui valandų, kartais net kelioms dienoms.
Esant stemplės opai gali atsirasti gyvybei pavojingų komplikacijų, pvz., kraujavimas iš pažeidimo vietų, pasireiškiantis vėmimu su krauju ar tuštinimusi tamsios (juodos) spalvos išmatomis. Opoms gyjant gali susiformuoti randai, kurie siaurina stemplės spindį. Tuomet atsiranda sutrikusio maisto patekimo į skrandį požymių.
Diagnozuojant stemplės opaligę išsiaiškinami žmogų varginantys klinikiniai simptomai. Nustatomi rizikos veiksniai, ypač gastroezofaginio refliukso ligos požymiai. Pagrindinis diagnostinis tyrimas yra stemplės endoskopinis tyrimas. Jo metu stemplė apžiūrima iš vidaus, nustatomas opų dydis, gylis ir kitos charakteristikos. Jei kyla įtarimų, jog stemplėje yra piktybinis procesas, galima paimti ir biopsinę medžiagą iš opos kraštų.
Taip pat skaitykite: Kelias į pasveikimą nuo bulimijos
Stemplės opos gydymas
Stemplės opos gydymo metu skiriami protonų pompos inhibitoriai - vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą. Taip pat skiriamas gydymas Helicobacter pylori eliminavimui. Ši bakterija siejama su opų formavimusi. Trumpalaikiam simptomų numalšinimui galima vartoti antacidinius vaistus.
Nervinės bulimijos diagnostika
Ligai atpažinti didelę reikšmę turi disfagija ir stemplinis vėmimas. Šie simptomai būna, tiek sergant kardiospazmu, tiek ir stemplės vėžiu. Pastarojo atveju liga vystosi, dėsningai progresuodama. Iš pradžios sunku nuryti tik sausą, kietą, nepakankamai sukramtytą maistą. Vėliau, palaipsniui siaurėjant stemplės spindžiui, įmanoma nuryti tik skysčius. Iš objektyvių tyrimo metodų pagrindinis vaidmuo priklauso ezofagoskopijai ir rentgenologiniam tyrimui.
Kaip atliekama nervinės bulimijos diagnostika:
- Psichologinis įvertinimas: Pokalbis su psichologu ar psichiatru apie valgymo įpročius, emocijas, santykį su kūnu. Padeda atpažinti sutrikimo pobūdį, priežastis ir emocinius trigerius.
- Kūno masės ir mitybos analizė: Svorio pokyčiai, KMI, kūno sudėjimas, maistinių medžiagų pusiausvyra. Parodo ar yra badavimo, dehidratacijos ar mitybos disbalanso požymių.
- Kraujo tyrimai: Tikrinamas kalio, natrio, magnio, gliukozės ir hormonų lygis. Padeda įvertinti širdies, inkstų ir elektrolitų būklę.
- EKG (širdies tyrimas): Matuoja širdies elektrinę veiklą ir ritmą. Padeda nustatyti, ar vėmimas nesukėlė ritmo sutrikimų ar silpnumo.
- Specializuoti klausimynai: Naudojami psichometriniai testai, pvz., EDE-Q (Eating Disorder Examination Questionnaire). Padeda tiksliai įvertinti simptomų dažnį ir intensyvumą.
Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, jei:
- Po valgio jaučiate stiprų kaltės jausmą.
- Pastebite vėmimo ar badavimo epizodus.
- Kūno svoris stipriai svyruoja.
- Išgyvenate nerimą, gėdą ar baimę dėl maisto.
- Jaučiate fizinį silpnumą ar širdies plakimo pokyčius.
Nervinės bulimijos gydymo būdai
Bulimijos gydymas - tai ilgalaikis procesas, kuris apima ne tik valgymo įpročių keitimą, bet ir emocijų, mąstymo bei elgesio atkūrimą. Sėkmės paslaptis - ne greiti sprendimai, o kompleksinis požiūris: gydymas turi apimti tiek kūną, tiek mintis.
Pagrindinės nervinės bulimijos gydymo kryptys:
- Psichoterapija: Padeda atpažinti mintis, kurios sukelia persivalgymą, ir pakeisti jas sveikesnėmis. Mokoma valdyti emocijas ir stresą be maisto. Tinka visiems pacientams; dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET) arba šeimos terapija.
- Dietologo priežiūra: Atkuriamas reguliarus valgymo ritmas, mokoma atpažinti alkį ir sotumą. Nustatomas mitybos planas be draudžiamų produktų.
- Medikamentinis gydymas: Skiriami antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, kai bulimija susijusi su depresija ar stipriu nerimu.
- Grupinė terapija: Suteikia emocinį palaikymą, leidžia dalintis patirtimi ir mokytis iš kitų, turinčių panašių iššūkių.
Nervinės bulimijos prevencija
Nervinės bulimijos prevencija yra sudėtinga, nes šis sutrikimas atsiranda dėl įvairių veiksnių sąveikos. Atkreipti dėmesį į šiuos rizikos veiksnius yra svarbu siekiant anksti atpažinti bulimijos požymius ir pradėti gydymą. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti rimtų sveikatos problemų ir užtikrinti efektyvų gydymą.
Svarbios prevencinės priemonės:
- Pozityvus šeimos palaikymas: Suteikti vaikams ir paaugliams sveiką emocinę aplinką, pabrėžiant atvirumą ir paramą.
- Sveiko kūno įvaizdžio skatinimas: Ugdyti teigiamą požiūrį į kūną, pabrėžiant sveikatos svarbą, o ne tik išvaizdą.
- Informuotumo didinimas: Šviesti visuomenę apie valgymo sutrikimus, jų priežastis ir pasekmes.
Kaip artimieji gali padėti sergančiajam?
Bulimija paveikia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Matyti mylimą žmogų kovojant su šiuo sutrikimu - labai sunku, tačiau palaikymas gali tapti esminiu gydymo ramsčiu. Svarbiausia - išklausyti be kaltinimų ir parodyti, kad žmogus nėra vienas.
Padedantis elgesys:
- Išklausykite be vertinimo.
- Skatinkite kreiptis į specialistą ir pasiūlykite lydėti pirmo vizito metu.
- Pagirkite už pastangas, o ne už svorį ar išvaizdą.
- Būkite kantrūs - sveikimas vyksta lėtai, su atkryčiais.
- Kurkite ramią valgymo atmosferą, be spaudimo ir kontrolės.
Kenkiančios reakcijos:
- Nesakykite „tiesiog liaukis“ arba „turi valios“.
- Neverskite eiti pas gydytoją per prievartą.
- Nekomentuokite kūno formų.
- Nereaguokite pykčiu ar nusivylimu, kai pasireiškia atkrytis.
- Nesekite, kiek žmogus suvalgė ar arėjo į tualetą.