Įvadas
Valgymo sutrikimai yra rimta problema, ypač aktuali tarp jaunimo. Šie sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui, ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime bulimiją - jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Valgymo Sutrikimai: Bendras Apžvalga
Valgymo sutrikimai - tai grupė psichikos sutrikimų, kurie pasižymi neįprastais mitybos modeliais ir sveikatos pablogėjimu. Pagrindiniai valgymo sutrikimų tipai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Anoreksija dažnai pasireiškia sąmoningu svorio mažinimu, baime priaugti svorio ir iškreipta kūno įvaizdžio suvokimu. Bulimija pasižymi pakartotiniais persivalgymo epizodais, po kurių seka kompensaciniai veiksmai, pavyzdžiui, vėmimas ar vidurių laisvinamųjų vartojimas. Svarbu pažymėti, kad valgymo sutrikimai gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, nepriklausomai nuo lyties ar socialinės padėties. Šių ligų priežastys yra kompleksiškos ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius bei socialinius veiksnius. Valgymo sutrikimai yra pavojingi, nes ilgainiui gali sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus ir netgi gyvybei pavojingas komplikacijas.
Kas yra Bulimija?
Nervinė bulimija yra sutrikimas, apibūdinamas pasikartojančiais persivalgymo epizodais, kuriuos seka valymasis, t. y. paties sukeliamas vėmimas ar vidurius laisvinančių vaistų, diuretikų vartojimas. Kaip ir nervinėje anoreksijoje, dauguma žmonių, sergančių šia liga, yra moterys, priklausančios aukštesniam ar viduriniams visuomenės sluoksniams. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų skyriaus vedėja Brigita Baks aiškina, kad bulimija yra šiek tiek retesnė valgymo sutrikimo liga nei persivalgymo sutrikimai. Kita vertus, ji pasitaiko dažniau nei anoreksija.
Bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo gerokai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo eina bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svoriui augti (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su anoreksija, tačiau asmuo, sergantis bulimija, nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka anoreksijos kriterijų.
Bulimijos Simptomai
Tai yra pagrindiniai bulimijos simptomai, bet, nežiūrint į tai, kiekvienas vaikas gali patirti skirtingus požymius. Bulimijos simptomai gali būti panašūs į kitas medicinines problemas ar psichinius sutrikimus. Tėvai, mokytojai, treneriai ar instruktoriai gali nustatyti, kad vaikas ar paauglys serga bulimija, bet daugelis žmonių su šiuo sutrikimu nuo pat pradžių laiko savo ligą labai asmeniška ar slepia ją. Persivalgymas, paskubomis ir greitai sunaudojant didelį maisto kiekį, praradus kontrolę. Suvartojama apie 5000 kalorijų vienu metu. Persivalgymą seka tyčinis išsekimas, vėmimas, griežtas dietos laikymasis ir alinantis mankštinimasis. Tačiau persivalgymo metu suvartotas maisto kiekis gali būti ir nedidelis, t.y. ne didesnis nei normalus. Emocinis stresas dažniausiai paskatina persivalgymą, kuris dažniausiai vyksta slapta.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Žmogus turi persivalgyti bent du kartus per savaitę, kad būtų diagnozuota bulimija. Paties sukeltas vėmimas gali nuėsdinti dantų emalį, padidinti seilių liaukas, sukelti stemplės uždegimą. Vėmimas gali sumažinti kalio kiekį kraujyje, kas sukelia nenormalų širdies ritmą. Palyginti su sergančiais nervine anoreksija, sergantys nervine bulimija labiau linkę slėpti savo elgesį ir labiau jaučia sąžinės graužimą ar kaltę dėl savo ligos.
Fiziniai požymiai:
- Dažnas gerklės skausmas.
- Dantų emalio pažeidimai dėl rūgšties poveikio vėmimo metu.
- Skrandžio problemos.
- Elektrolitų disbalansas.
- Patinimas aplink žandus (parotis).
- Nuovargis.
- Nusitrynę rankų plaštakų krumpliai.
- Pokyčiai kaklo srityje dėl įsitempiančių kaklo raumenų vemiant.
Elgesio požymiai:
- Slaptas valgymas.
- Vengimas valgyti viešumoje.
- Maisto slėpimas.
- Dažnas bėgimas į tualetą po valgio.
- Griežtas maisto kontroliavimas.
- Daug riebaus ar daug angliavandenių turinčio maisto pakuočių šiukšlių dėžėje.
Emociniai požymiai:
- Gėdos jausmas.
- Kaltės jausmas.
- Nerimas.
- Nestabili emocinė būsena.
Bulimijos Priežastys
Nors tikslios bulimijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ją lemia įvairių veiksnių derinys.
Socialiniai veiksniai
Visuomenėje ir tarp bendraamžių vyraujantys grožio standartai turi itin didelę įtaką paaugliams. Šiame amžiuje vis dar vystosi savęs, kaip asmenybės, suvokimas, todėl išorės spaudimas skatina susirūpinimą savo įvaizdžiu, kūno sudėjimu, mityba. Tai gali sukelti mąstymo procesų pokyčius ir skatinti valgymo sutrikimų atsiradimą. Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
Žiniasklaida, t. y. populiarūs žurnalai, laikraščiai, televizijos laidos, renginiai jaunimui, kur liekna, plona moteris yra idealas, turi didžiulę įtaką grožio „etalono“ formavimui ir suvokimui.
Psichologiniai veiksniai
Emociniai sunkumai, tokie kaip žema savivertė, nerimas, depresija ar trauma, dažnai yra priežastis, kodėl žmogus imasi kontroliuoti savo mitybą kaip būdą susidoroti su vidiniais išgyvenimais. Pasak Kornelijos, dažniausiai slypi gilesni psichologiniai sunkumai, pavyzdžiui, sudėtingi santykiai su tėvais, patyčios, žema savivertė, galbūt patirta prievarta, nuolatinio nepriėmimo, atstūmimo jausmas ir panašiai. Ir tas tapatinimasis su kažkuo tobulu, siekimas to yra tarsi bandymas įtikti, pritapti, noras valdyti, kontroliuoti savo kūną. Su jausmais išbūti per sunku ir taip tarsi pabėgama.
Taip pat skaitykite: Bulimijos požymiai ir simptomai
Biologiniai veiksniai
Taip pat gali būti genetinis polinkis, kuris kartu su psichologiniais ir aplinkos veiksniais padidina riziką susirgti valgymo sutrikimu.
Bulimijos Gydymas
Bulimijos gydymas dažniausiai yra kompleksinis ir apima medicininę priežiūrą, psichoterapiją bei mitybos konsultacijas.
Psichoterapija
Yra dvi gydymo galimybės - psichoterapija ir vaistai. Antidepresantai gali padėti kontroliuoti nervinę bulimiją ir padaryti psichoterapiją dar efektyvesne. Efektyviausi persivalgymo sutrikimo gydymo būdai - kognityvinė elgesio terapija ir tarpasmeninė psichoterapija.
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių gydymo formų, padedančių keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, susijusį su valgymo sutrikimu. Ši terapija padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį, susijusį su maistu ir kūno įvaizdžiu. KET taip pat moko sveikesnių būdų, kaip susidoroti su stresu ir emocijomis, nepasitelkiant valgymo.
Asmeninės psichoterapijos užsiėmimų metų bandoma atrasti ir atpažinti jausmus, kuriuos bandydavo „užvalgyti“. Sunkiausia buvo priimti save tokią, kokia esu, ir pamilti savo kūną, kad ir netobulą.
Taip pat skaitykite: Kelias į pasveikimą nuo bulimijos
Mitybos konsultacijos
Mitybos specialisto konsultacijos padeda formuoti sveikus valgymo įpročius ir suprasti organizmo poreikius. Tvarkingas mitybos plano laikymasis, mitybos dienoraščio rašymas, nes nuolatinis ribojimas provokuodavo alkį, o kai jauti alkį, sunku kontroliuoti persivalgymo epizodus, sukeliančius neigiamus jausmus ir nepasitenkinimą savimi.
Medikamentinis gydymas
Antidepresantai gali būti skiriami, siekiant sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi bulimiją.
Parama ir palaikymas
Parama iš artimųjų, draugų ir palaikymo grupių yra ne mažiau svarbi. Empatija ir supratimas padeda žmogui jaustis saugiai bei motyvuoja tęsti gydymą. Labai svarbus šeimos vaidmuo. Paaugliai ieško savęs, jų svarbiu raidos uždaviniu tampa psichologinis atsiskyrimas nuo tėvų, savo nuomonės turėjimas, derybos su tėvais dėl naujų laisvių, ribų klausimas. Jaunuoliams labai svarbus ne tik tėvų palaikymas ir supratimas, bet ir bendraamžių pripažinimas.
Papildomos strategijos
- Veskite maisto ir nuotaikos dienoraštį: tai padeda identifikuoti asmenines persivalgymo priežastis ir atitinkamai kontroliuoti persivalgymo epizodus.
- Praktikuokite dėmesingumą: tai gali padėti lengviau suprasti persivalgymo priežastis bei tuo pačiu padidinti savikontrolę.
- Neužsidarykite savyje: kalbėkite apie tai, palaikymas iš šalies ypač svarbus - nesvarbu ar tai tavo antroji pusė, šeimos narys, draugas ar kitas nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantis žmogus.
- Rinkitės sveikus maisto produktus: stenkitės maitintis kaip įmanoma sveikiau, valgykite daug baltymų ir gerųjų riebalų turinčius maisto produktus, stenkitės valgyti reguliariai. Nepamirškite vaisių ir daržovių - jos suteiks sotumo jausmą bei aprūpins naudingos maistinėmis medžiagomis.
- Pradėkite mankštintis: fizinė veikla gali pagerinti nuotaiką ir padėti sumažinti svorį, nepasitenkinimą savo kūnu bei nerimo simptomus.
- Išsimiegokite: miego trūkumas yra susijęs su didesniu kalorijų suvartojimu ir nereguliariais mitybos įpročiais.
Kaip Padėti Draugui, Kenčiančiam Nuo Bulimijos?
Labai svarbu suprasti, kad jūs negalite išgydyti bulimiko ar anoreksiko. Jūs negalite kontroliuoti ar sustabdyti tokį jų elgesį. Jei jiems darosi vis blogiau, jų negalite kaltinti savęs. Bulimija, kaip ir kiti valgymo sutrikimai - jėgos žaidimas. Bandymas pakeisti elgesį ar sustabdyti jėga tik pablogins situaciją. Ką jūs galite padaryti, tai pasiūlyti paramą. Tai ypač svarbu. Daugelis žmonių, turinčių valgymo sutrikimus, nekenčia savęs. Besąlygiškai paremdami jūs tik galite suteikti bulimikui šansą suprasti savo vertę. Jeigu jūs galite remti neteisiant, jūs padarysite daugiausiai, ką galite. Bulimikai ar anoreksikai dažniausiai sau daug griežtesni, nei kas kitas. Jiems nereikia nurodinėti, ką jiems reikia pakeisti - jie jau tą žino, tuo yra įsitikinę.
Parama reiškia nesumenkinti ir nekritikuoti sergančiojo elgesio. Tai reiškia suprasti.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Į specialistus pagalbos reikėtų kreiptis, jei žmogus jaučia, kad didžioji dalis jo gyvenimo sukasi aplink kūną ir svorį, jei labai bijoma priaugti svorio, bandoma atsikratyti suvalgyto maisto. Tuo metu artimieji gali pastebėti, kad žmogus po valgio iškart bėga į tualetą, labai griežtai kontroliuoja savo maistą. Apie galimą problemą galima įtarti ir pastebėjus daug šiukšlių dėžėje esančių, riebaus ar daug angliavandenių turinčio maisto pakuočių, o užklausus apie jas artimasis neigia apie jas ką nors žinantis. Taip pat apie bulimiją gali įspėti ir fiziologiniai ženklai, pavyzdžiui, nusitrynę rankų plaštakų krumpliai, pokyčiai kaklo srityje dėl įsitempiančių kaklo raumenų vemiant ar dantų problemos.
Skubotų išvadų daryti nevertėtų, bet visa tai galėtų būti priežastis suklusti, pasikalbėti, pasitikslinti. Dažnai aplinkiniai, bijodami įžeisti žmogų, vengia apie tai kalbėtis, arba suskuba diagnozuoti. Šioje vietoje, manyčiau, reikia parodyti savo supratimą, pasikalbėti nevertinant, išklausyti. Pokalbyje svarbu pagrįsti savo susirūpinimą, tačiau daug svarbiau paskatinti žmogų kalbėti apie jo vidinę būseną ir galimus gyvenimo sunkumus, kuriuos jam sunku įveikti.