Humanistinė psichologija, akcentuojanti žmogaus vertę ir potencialą, yra svarbi asmenybės teorijos kryptis. Šioje apžvalgoje nagrinėjama Carlo Rogerso humanistinė teorija, jos pagrindiniai principai ir pritaikymas.
Humanizmo Ištakos ir Pagrindiniai Principai
Humanizmas - tai pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe. Humanizmas - istoriškai kintanti pažiūrų sistema. Humanizmo principų reikia ieškoti XV-XVII a. Atgimimo, Švietimo epochose. Humanistinė pažiūrų sistema daugiau atspindi socialinę realybę ne esamybės požiūriu, bet siekiamybės. Šioje srityje gerokai pasidarbavo du psichologai: Abraham Maslow (1908-1970) ir Carl Rogers (1902-1987). Abu jie domėjosi žmonių gyvenimais, nagrinėjo aplinkybes, leidžiančias žmonėms gyventi pozityviau, produktyviau ir laimingiau.
Motyvacijų Teorija
Maslow, kaip ir Allportas bei Rogersas, nagrinėjo dualistinę motyvacijų teoriją. Maslow motyvacijos teorijoje didžiausią dėmesį skiria poreikiams.
Carlo Rogerso Asmenybės Teorija
Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją”, kurią pristatė 1951 m.
Pagrindiniai Teiginiai
- Organizmas reaguoja į patyrimo lauką taip, kaip jį patiria ir supranta.
- Kai kuriais atvejais elgesį gali sukelti organizmo patyrimas ir poreikiai, kurie nėra simbolizuojami.
- Psichologinis neprisitaikymas kyla, kai organizmas atsisako suvokti svarbiausius sensorinius ir visceralinius (intuityvius) patyrimus, kurie dėl to nėra simbolizuojami ir organizuojami į savasties struktūros geštaltą.
- Kai individas suvokia ir priima į savo savasties struktūrą daugiau organiškų potyrių, jis pajunta, kad keičia savo turėtą vertybių sistemą - daugiausia pagrįstą introjekcijomis, kurios buvo iškreiptai simbolizuotos - nuolatiniu organizmo vertinamuoju procesu.
Ši teorija pagal savo pobūdį yra iš esmės fenomenologinė, ir savasties sąvoką vartoja kaip paaiškinamąjį konstruktą. Galutiniu asmenybės raidos tikslu ji laiko esminį kongruentiškumą tarp fenomenologinio patyrimo lauko ir abstrakčios savasties struktūros. Tokia situacija, jei būtų įmanoma ją pasiekti, išvaduotų nuo vidinės įtampos ir nerimo bei nuo galimos įtampos; ji apimtų maksimaliai realistiškai orientuotą prisitaikymą; ji reikštų įtvirtintą individualią vertybių sistemą, kuri būtų daug kuo panaši į bet kurio kito, taip pat gerai prisitaikiusio, žmonių rasės atstovo vertybių sistemą.
Taip pat skaitykite: Jungo tipologijos analizė
Pilnai Funkcionuojantis Asmuo
Rogersas teigė, kad žmogaus elgesį lemia jo savęs suvokimas (Aš). Jis išskyrė idealųjį Aš (kuo žmogus norėtų būti) ir realųjį Aš (kuo žmogus jaučiasi esąs). Kuo didesnis atotrūkis tarp šių dviejų Aš, tuo didesnė psichologinė įtampa. Rogersas pabrėžė besąlygiško priėmimo ir empatijos svarbą asmenybės augimui.
Pilnai funkcionuojančio asmens bruožai:
- Atvirumas patirčiai
- Gyvenimas “čia ir dabar”
- Pasitikėjimas organizmu - darymas to, kas malonu
- Laisvė rinktis ir atsakomybė už savo pasirinkimus
- Kūrybiškumas
Abrahamo Maslow Poreikių Piramidė
Abraham Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, o aukščiausiame - savirealizacijos poreikis. Maslow teigė, kad žmogus gali siekti aukštesnių poreikių tik patenkinęs žemesnius.
Poreikių Hierarchija
- Fiziologiniai poreikiai (deficitinė motyvacija)
- Augimo motyvacija (būties motyvacija)
- Metaporeikiai ir metapatologijos:
- Teisingumas prieš nesąžiningumą
- Gerumas prieš nedorumą
- Unikalumas prieš vienodumą
Save Aktualizuojančio Asmens Kriterijai
Asmenybės bruožai žmonių, pasiekusių aukščiausią savęs realizavimo poreikių patenkinimo lygį :.
Praktinis Teorijos Pritaikomumas
Rogerso teorija plačiai taikoma psichoterapijoje, švietime ir socialiniame darbe. Ji padeda suprasti klientų patirtis, skatina empatiją ir besąlygišką priėmimą.
Humanistas - Socialinis Darbuotojas
Praktinis teorijos pritaikomumas socialiniame darbe.
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės pedagogikos principus
Privalumai
Pliusai: Pakankamai plačiai taikoma: Maslow piramidės modelis yra lengvai suprantamas ir plačiai taikomas ne tik psichologijoje, bet ir socialiniame darbe, vadovavime, švietime ir kitose srityse; Akcentuojama žmogaus savirealizacija: Maslow modelis skatina žmones siekti savo pilno potencialo ir vystytis kaip asmenybės; Pabrėžiama individuali žmogaus patirtis: Maslow pripažįsta, kad žmonės yra unikalūs, ir jo teorija atspindi šią individualumą, skatinant mūsų supratimą apie tai, kaip skirtingi žmonės suvokia ir siekia savo poreikius.
Trūkumai
Minusai: Perdaug universalus: Kritikai teigia, kad Maslow modelis pernelyg universalus ir negalioja visiems žmonėms ar visose kultūrose. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose kai kurie poreikiai gali būti svarbesni arba kitokios eilės. Paprasčiausias pasaulio vaizdas: Kritikai taip pat pažymi, kad Maslow piramidės modelis pernelyg paprastas ir neskaito visų sudėtingų psichologinių procesų ar individualių situacijų, kurių gali patirti žmonės.
Ar Dirbtinis Intelektas Gali Pakeisti Psichologus ir Psichoterapeutus?
Pastaruoju metu vis pamatau, kad kas nors iš psichologų/psichoterapeutų ką nors parašo šiuo klausimu (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje). Manau, kad pasisakymų, svarstymų ir diskusijų šiuo klausimu tik daugės. Per pastaruosius metus jau randasi ir ne vienas mokslinis tyrimas apie tai. Panašu, kad bendruomenė nerimauja. Viena, specialistai gali nerimauti dėl profesijos ateities. Kita, manau, kad dalis nerimo yra susiję ir su paties DI keliama grėsme žmonėms, kai bandoma jį pasitelkti psichologinių prolemų sprendimui. Turbūt daugelis spaudoje esate ką nors skaitę apie tai, kad DI kažką skatino pakenkti sau (tokių atvejų fiksuojamas ne vienas). Po vienos iš tokių istorijų, 2023 m. Belgijos mokslininkai parašė viešą laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas, jog DI gali nesunkiai manipuliuoti mumis ir ypač mūsų emocijomis, o tos manipuliacijos gali būti labai subtilios.
ELIZA Efektas
Psichologinei pagalbai dirbtinio intelekto pokalbių botai pasitelkiami ne tik šiandien, kai jau daugelis mūsų jau naudojasi DI įrankiais. Jų ištakos siekia jau XX a. 7-ąjį dešimtmetį, kai buvo sukurta viena pirmųjų virtualių „terapeučių“ - programa ELIZA. Taip, nors skamba neįtikėtinai, pirmasis psichologinės pagalbos botas buvo kuriamas ir plėtojamas 1964 - 1967 metais MIT mokslininko Joseph Weizenbaum. Ir jam tai pavyko padaryti visai sėkmingai. ELIZA buvo suprogramuota ne šiaip, ji buvo suprogramuota taip, kad imituotų ir atkartotų žymaus psichoterapeuto Carl Rogers humanistinės psichoterapijos stilių, kuriam būdinga daug atspindėjimo ir pakartojimo to, ką sako klientas, taip skatinant patį klientą reflektuoti. Pirmuosius ELIZOS naudotojus pokalbiai su ja stipriai įtraukė. Weizenbaum’as pastebėjo, kad žmonės net ir puikiai intelektu suvokdami, kad bendrauja su kompiuterine programa, kuri yra užprogramuota bendrauti būtent tokiu būdu, į šį „ryšį“ emociškai įsitraukdavo, jausdavosi išgirsti, suprasti, jausdavo, kad jų problemos rūpi. Kartu žmonės imdavo projektuoti žmogiškas savybes į kompiuterinę programą. Taigi, bendravimas su programa, kuri iš tiesų nieko nesupranta, o yra sukurta taip, kad imituotų supratimą, atreaguojant specifiniu būdu, sukelia žmogiškas reakcijas į patį chat bot’ą. Šis efektas vėliau pavadintas ELIZOS efektu ir jį galime stebėti ir dabar, kai kiekvienas iš mūsų savo telefone ar kompiuteryje galime bendrauti su dirbtiniu intelektu ir pasijausti „suprasti“, nors iš tikrųjų supratimo nėra.
Ar tai, kad mes jaučiame žmogiškumą ryšyje su tuo, kas nėra žmogus (šiuo atveju dirbtinis intelektas) yra kas nors blogo? Sudėtinga pasakyti. Viena vertus, po pasaulį vešint vienišumo pandemijai tai atrodo kaip resursas, kad kai kurie žmonės gali pasijusti geriau. Antra, tai vienišumą gali tik skatinti, kadangi atsiradęs dirbtinis pakaitalas sunkiau santykius mezgančius žmones iš esmės vers toliau likti vienišais, nes gali gauti, kad ir dirbtinį, bet komfortą savo namuose. Trečia, jaučiamas ELIZOS efektas įtraukia į tokį ryšį žmones emociškai, o tada žmogus gali būti labiau paveikus tam, kas yra jam sakoma dirbtinio intelekto, o kaip žinome, DI ne visada linkęs dalintis terapiškai naudingomis įžvalgomis (tiesa, žmonės irgi). Taigi, panašu, kad bendraujant su DI intelekto chat botais mūsų smegenys yra šiek tiek apgaunamos ir mes pradedama priskirti žmogiškus atributus tam, kas nėra žmogus.
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
DI ir Psichoterapija
Kita vieta, kur galime patirti apgaulę yra tai, ką mums DI sako. Žymi psichoterapeutė Lisa Marchiano teigia, kad chat botai yra linkę sakyti mums dalykus, kuriuos mes norime girdėti. Tai gali būti pavojinga, nes kuria nerealistišką vaizdinį ir žmogui nuolat girdėti tik tai, ką nori girdėti terapiškai nenaudinga. Sunku įsivaizduoti efektyvią psichoterapiją, kurioje nevyksta jokios konfrontacijos, o tik pozityvus kliento atspindėjimas. Būtent sėkmingos ir laiku pritaikytos konfrontacijos duoda didelę reikšmę pokyčiams.
Galiu priskaičiuoti ne vieną situaciją iš savo darbo patirties, kai klientai ar klientės po sesijos ar net kelių savaičių man suteikia grįžtamąjį ryšį apie sesiją, kurioje nesutikau su jais arba bandžiau parodyti kažką, ką jiems labai nemalonu buvo apie save suvokti. Neteigiu, kad DI bus neįmanoma to atlikti, tačiau norint tai atlikti tinkamai, reikia surinkti nemažai informacijos apie klientą, jo situaciją, o dalis tos informacijos yra visai ne žodinė, o jausmai, kurie kyla specialistui.
Internete jau galima sutikti publikuotų straipsnių apie palyginimą, kas suteikia efektyvesnę pagalbą - DI ar žmogus. Spytska, L. (2025) tyrimas, kuriame buvo lyginama žmonių psichoterapeutų teikiama pagalba su DI chat botų teikiama pagalba parodė, kad bent jau kol kas žmogaus teikiama psichoterapija yra efektyvesnė, nes žmogui išeina labiau įsitraukti į santykį emociškai. Kita vertus, iš šio tyrimo galime pamatyti ir tai, kad DI botų teikiama pagalba irgi turi poveikį. Nerimo simptomų sumažėjimas teikiant pagalba su DI botais siekė 30-35 %, tuo tarpu psichoterapeutų žmonių teikiama pagalbą nerimo simptomus sumažino 45-50 %. Skirtumas, vis dėlto, yra reikšmingas. Tyrimo dalyvės buvo moterys, kurioms buvo diagnozuoti nerimo sutrikimai ir kurios yra netoli atkyvių karo zonų. Ši informacija parodo kitą DI psichoterapinės pagalbos pranašumą - DI teikiama psichoterapinė pagalba gali būti labai svarbi (kad ir mažiau efektyvi) ten, kur sąlygos gauti psichoterapinę pagalbą yra sudėtingos.
Kai rašau, kad DI yra nepajėgus kalbu apie dabarties laiką. Gali būti, kad po kažkiek metų ši situacija bus pasikeitus, bet bent jau kol kas, panašu, kad DI negali pajausti kito žmogaus. Ką reiškia būti su kitu, kaip jaučiasi būti su kitu, kokia yra atmosfera būnant su kitu ir panašūs klausimai DI yra neįveikiami, kadangi šiems klausimams spręsti reikalingas GYVAS kitas. Psichoterapijoje yra terminas kontraperkėlimas, kuris apibūdina psichoterapeuto reakcijas į klientą. Tai gali būti psichoterapeutui kylančios mintys, jausmai, kūno pojūčiai, vaizdiniai ar net sapnai. Dalis tų reakcijų kyla tiesiogiai bendraujant su klientu, tačiau dalį reakcijų galima patirti visai su klientu nesikalbant, o tiesiog būnant ar net psichoterapeinei valandai pasibaigus. Kartu galima svarstyti, kiek DI pajėgus pajausti, kad kažkas čia kabina makaronus. Psichoterapijoje neratai susiduriama su situacija, kurioje žmogus bando įtikinti, kad yra vienaip, nors iš tiesų yra visiškai kitaip. Pavyzdžiui, nesiklostančius santykius bando perteikti kaip ganėtinai gerus arba kad santykis reikšmingai gerėja, tačiau jausmiškai psichoterapeutui kažkaip tas pateikimas neįtikina. Ir čia psichoterapeutas gali nesutikti, perklausti, konfrontuoti.
Visi kas nors kiek išmano apie psichoterapiją žino, kad psichoterapijos efektyvumui didžiausia reikšmę daro ne konkretūs metodai ar psichoterapinė orientacija, bet psichoterapinis santykis. Jeigu santykis tarp psichoterapeuto ir kliento nesiklosto, tikimybė, kad įvyks reikšmingi pokyčiai, yra nedidelė. Tam, kad geras psichoterapinis santykis įvyktų, reikia ne tik žinių, kompetencijų, bet ir tam tikrų žmogiškųjų savybių. Kita vertus, galima svarstyti, kad dirbtinis intelektas gali išmokti to, kas daro psichoterapiją efektyvia ir tai pabandyti atkartoti, tačiau čia ir iškyla dilema - ar DI gali taip atkartoti ir taip įsitraukti į santykį su klientu, kaip geba įsitraukti žmogus. T.y. ne tik su intelektualiu suvokimu ar semantiniu supratimu to, kas yra sakoma, bet kartu ir su patyrimu ir refleksija to, kas nėra sakoma, kas nėra akivaizdžiai matoma. Tai ypač liečia sanykio su pasąmone klausimą. Panašu, kad DI ne visada lengva pajausti kontekstą ar turėti intuiciją.
DI Panaudojimo Galimybės
Jei bent kol kas atrodo, kad tikros psichoterapijos DI dar negali pakeisti, DI, panašu, kad bent paprastą psichologinį konsultavimą pakeisti gali. Ir tai nėra taip jau blogai, kadangi tai gali padėti gauti psichologines paslaugas ten, kur jos sunkiai prieinamos. Galbūt tą elementarią psichologinę pagalbą galima teikti pigiau. Iš psichologinio ir psichoterapinio darbo momentų, manau, kad kol kas didžiausią įtaką dirbtinis intelektas turi psichoedukacijai. Klientai dabar gali itin lengvai susirasti informacijos apie įvairius psichologinius fenomenus, gauti daugybę patarimų apie santykius, konfliktų sprendimą, nerimo, streso valdymo technikas ir jas patys praktikuoti, išbandyti. Taip pat DI neblogai gali žmogui padėti spręsti kai kurias dilemas, užduodamas refleksijai skirtus klausimus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dvejoja dėl savo profesijos ar darbo, nupasakojus situaciją ir paprašius klausimų refleksijai, jų galima gauti tikrai neblogų, tad tai gali būti pirmas žingsnis refleksijai iki kreipiantis į specialistą. Jei tai vis tiek nepadeda išjudėti iš užstrigimo ir rasti atsakymų, tuomet galbūt verta kreiptis pagalbos. Dirbtinis intelektas net visai neblogai gali analizuoti sapnus. Žinoma, sapno analizė yra daugialypis ir daugiaprasmis procesas ir patyręs psichoterapeutas, kuris moka dirbti su sapnais, gali gerokai praplėsti sapno analizę ir padėti pamatyti prasmių, kurių nepastebi dirbtinis intelektas. Juk ir pats DI, analizuodamas sapnus, remiasi tuo, ką galima perskaityti apie sapnų analizę internete. Didesnė tikimybė, kad DI galėtų pakeisti psichiatriją, o ne psichoterapiją. Kadangi psichiatrija yra medicinos sritis ir susijusi su diagnostika, mes jau dabar matome, kad įvairiose medicinos srityse DI įrankiai duoda geresnius rezultatus diagnostikoje nei žmonės.
Etiniai Aspektai
Apibendrinant tai, ką apžvegiau, matome, kad DI taikymas psichoterapijoje tikrai turi galimybių, tačiau tos galimybės eina kartu su dar ne iki galo pažinta rizika. Vienas svarbiausių klausimų apie DI teikiamą psichologinę pagalbą - kas nustatinės taisykles ir prižiūrės, kad DI nenukryptų nuo tikslo padėti žmogui, o ne pakenkti. Kas nustatys, kas DI galima bendraujant su žmogum, o kas ne. Ir kaip užtikrinti, kad tai, kas turėtų būti neleistina, neįvyktų.
Išvados
Carlo Rogerso humanistinė teorija, akcentuojanti žmogaus vertę, unikalumą ir savirealizacijos poreikį, yra svarbi asmenybės teorijos kryptis. Nors teorija turi tam tikrų trūkumų, ji plačiai taikoma psichoterapijoje, švietime ir socialiniame darbe, padedant žmonėms geriau suprasti save ir siekti asmeninio augimo.
tags: #carl #rogers #humanistine #teorija