Depresija yra rimta problema, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Siekiant sumažinti šios ligos paplitimą ir padėti jau kenčiantiems žmonėms, būtina vykdyti veiksmingas prevencines priemones, įskaitant visuomenės švietimą ir informavimo kampanijas.
Įvadas
Visuomenės švietimo kampanijos depresijos prevencijos tema yra itin svarbios, nes jos padeda paneigti įsisenėjusius mitus, didina supratimą apie šią ligą ir skatina žmones kreiptis pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Higienos instituto Psichikos sveikatos centru nuolat vykdo visuomenės švietimo kampanijas savižudybių prevencijos tema, kurių tikslas - jautriai dalijantis tikromis gyvenimo istorijomis ir specialistų įžvalgomis, paneigti mitus apie savižudybę. Šios kampanijos apima įvairias priemones, tokias kaip vaizdo klipai, lauko stendai, ekranai, socialiniai tinklai ir spaudos reklama.
Mitas ir tikrovė apie savižudybę
Turėdami klaidingus įsitikinimus apie savižudybės reiškinį, žmonės nepriima kito žmogaus problemų, blogos savijautos ar net rodomų savižudybės ženklų rimtai. Nežinojimas, kaip kalbėtis šia tema ar baimė užduoti klausimą apie suicidines mintis dažnai sustabdo imtis pagalbos veiksmų. Dėl šios priežasties mitus paneigianti informacija laikoma itin reikšminga kiekvienam visuomenės nariui.
Svarbu pabrėžti, kad tiesus klausimas apie savižudybę nepaskatins nusižudyti, didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų, žmonės, kurie kalba apie savižudybę, gali nusižudyti, o žmonės, svarstantys apie savižudybę, viliasi pagalbos. Šie mitai trukdo žmonėms suprasti savižudybės riziką ir imtis prevencinių priemonių.
Prevencinių kampanijų svarba
Pastaruosius du mėnesius gyventojai ir kitomis priemonėmis buvo drąsinami nebijoti ir dažniau paklausti artimo žmogaus „kaip tu jauties?“, rasti laiko pokalbiui. Lauko stendų, ekranų, socialinių tinklų, spaudos reklama buvo akcentuojama bendravimo ir palaikymo svarba, siekiant išvengti savižudybės ar sumažinti jos grėsmę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Šios temos svarbą savo sveikinimo kalba pabrėžė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiandien atidarydamas 7-ąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.
Savižudybių prevencijos kampanijos atlieka svarbų vaidmenį mažinant savižudybių skaičių ir gerinant visuomenės psichikos sveikatą. Jos padeda:
- Didinti supratimą apie depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas.
- Skatinti žmones kreiptis pagalbos, kai jie jaučia simptomus.
- Paneigti mitus apie savižudybę ir psichikos ligas.
- Sukurti saugesnę ir palaikančią aplinką žmonėms, išgyvenantiems psichikos sveikatos sunkumus.
Sveikatos sistemos pokyčiai
Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas numato ne tik aiškesnius visų dalyvaujančiųjų pagalbos procese vaidmenis bei atsakomybes, bet ir individualizuotos tęstinės pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims stiprinimą, emocinę pagalbą jų artimiesiems. Rengiantis naujų nuostatų taikymui jau pradėti pirmieji mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, psichologams, medikams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
Informacijos prieinamumas
Sužinoti daugiau apie savižudybės reiškinį ir kaip jo išvengti, galima apsilankius nacionalinėje savižudybių prevencijos interneto svetainėje tuesi.lt. Joje pateikiama informacija apie savižudybės rizikos ženklus, priežastis bei visuomenėje egzistuojančius mitus, taip pat pagalbos būdus ir galimybes konkrečioje savivaldybėje. Svetainė pritaikyta visiems: savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esantiems žmonėms bei profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Rašyti el. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt. skyrius. Veikia visą parą.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Mamų psichikos sveikata
Motinystė dovanoja naujas patirtis. Tėvus, ypač pirmą kartą jais tapusius žmones, užplūsta įvairios emocijos, ir ne vien pozityvios. Nerimas, dvejonės, baimės, depresyvumas taip pat gali būti natūralia motinystės dalimi, kuriai išbūti gali puikiai padėti bendrystė su kitomis mamomis, - lengvai pasivaikštant lauke ar prie arbatos puodelio.
Mūsų organizacija 2023 metais pirmą kartą Lietuvoje pakvietė švęsti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. Manoma, kad net apie 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, - patiria melancholiją po gimdymo. Užsienio moksliniai tyrimai rodo apie 10-20 proc. moterų kenčiant nuo pogimdyminės depresijos, apie 5 proc. nuo pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo. Taip pat teigiama, kad apie 20-30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos (neatpažįsta, neturi sąlygų) ir joms niekada nenustatoma pogimdyminės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.
Užsitęsus psichologiniams sunkumams, išgyvenant stiprų emocinį skausmą moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą: 2022m. metų duomenimis apie tai paminėjo 10,4 proc.
Būsimos mamos ar neseniai pagimdžiusios moters patogumui sukurta interneto svetainė bei FB puslapis, kur talpinama visa informacija apie pogimdyvinę depresiją bei kovą su ja.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu ir socialinė reklama
„Vaikai, kurių mamos vartoja alkoholį nėštumo metu, turi elgesio ir vystymosi sutrikimų“, - sakoma naujoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialinėje reklamoje. Tokia siunčiama žinutė sulaukė daug kritikos - LRT.lt pašnekovės įsitikinusios, kad tokia reklama atsakomybę už vaiko gerovę perkelia mamai, ją kaltina ir stigmatizuoja įvairius sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Šis reklaminis vaizdo įrašas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu finansuotas iš Savižudybių prevencijos programos lėšų.
Kaip portalą LRT.lt informavo ministerija, socialinei reklamai kurti skirta 9 tūkst. eurų, o jai viešinti - transliacijoms didžiųjų šalies miestų viešajame transporte - numatyta dar 6 tūkst.
„Viena iš dešimties moterų vartoja alkoholį nėštumo metu. Jos įsivaizduoja, kad egzistuoja toks dalykas kaip saugi dozė.
Pasak jos, reklamoje pasirinkta viena mama, kuriai skiriama visa atsakomybė, ir jai sakoma: negerk. Žinome Lietuvos alkoholio vartojimo kultūrą, turime ilgalaikių problemų, o suvartojamo alkoholio kiekis yra didžiulis ir tarp vyrų, ir tarp moterų, pabrėžia N.
„Jei moteriai sakai „negerk“, tai nusikratai atsakomybės kaip institucija. Jei moteris geria, vartoja alkoholį nėštumo metu, panašu, kad ji negali to nedaryti, kad ji serga alkoholizmu. Sumenkinti ligą, priklausomybę ir pasakyti, kad imk ir negerk, yra tas pats, kas žmogui, kuriam yra depresija, pasakyti, kad imk ir neliūdėk. (…) Siunčiama tokia žinutė - mes, kaip SAM, nepadarėme nieko ir neplanuojame nieko daryti, bet tu, mama, būk gera, negerk, ir problemos nebeliks“, - piktinasi N.
Reklaminė žinutė akivaizdžiai sako, kad, mama, tu pasižiūrėk, ką darai su savo vaiku, tarsi esi kalta dėl vaiko psichikos sveikatos problemų, apgailestauja N.
„Paranku ir patogu kaltinti mamą, nes jaučiamas supermamų puolimas, jis įgavęs geroką pagreitį. Yra bendruomenė, kuri linkusi kaltinti ir save. Manau, kad pamačiusios tokią žinutę mamos dar kartą persiskaičiuos taures, jei yra jų pakėlusios nėštumo metu, už galvos bus susiėmusios ir tos, kurios augina trimetį, o jam yra eilinės raidos bangos. Kokia siunčiama žinutė? Kad, mama, skaičiuok savo taures. Akivaizdus kaltinimas.
„Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė portalui LRT.lt sako, kad reklamoje „yra daug bėdų“.
„Tai labai stipriai į socialinę atskirtį siunčia mamas ir tėvus, šeimas, kurios turi psichikos sveikatos raidos sunkumų. Tai suponuoja, tarsi tokių sunkumų kyla dėl to, kad mamos vartojo alkoholį, nors sutrikimus ir sunkumus lemia labai įvairios priežastys. Reklama dar labiau sustiprina stigmą, tai yra kampanija, stigmatizuojanti tam tikras visuomenės grupes. Šiuo atveju - vaikus ir šeimas, turinčias sunkumų“, - tvirtina K.
Pasak jos, reklamoje jaučiamas motinų kaltinimas dėl vaikų sunkumų yra žiaurus, nes šeimos, turinčios vaikų su didesniais poreikiais, susiduria su įvairiomis problemomis, negauna tinkamų paslaugų.
Priklausomybių prevencijos socialinės kampanijos
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) kartu su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovybe bei institucijų atstovais aiškinosi, kokios yra galimybės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) programose (televizijoje, radijuje, portale) bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse gauti socialinėms kampanijoms neatlygintinai skiriamą reklamos kiekį ir kurioms kampanijoms yra suteikiami prioritetai. Komisija taip pat domėjosi, ar skleidžiama socialinė, šviečiamoji informacija, nekomercinė reklama priklausomybių prevencijos tema yra paveiki, atitinka prevencinių programų turinį, kokie yra numatyti lėšų šaltiniai socialinėms informacinėms kampanijoms.
Partnerysčių skyriaus vadovas Orestas Kostiukas informavo komisiją, kad LRT skleidžiamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos kiekis auga. LRT transliuoja 6-7 socialinės informacijos kampanijas per mėnesį (iš viso 2024 m. - 77 kampanijos). 2024 m. televizijoje ištransliuota 144 val. (apie 24 min per dieną) socialinės, kultūrinės ir šviečiamosios informacijos, 25 proc. iš jų - skirta socialinei informacijai. 2024 m. LRT neatlygintinai ištransliavo informacijos už 2 mln. 350 tūkst. eurų. LRT stengiasi atliepti vis didėjantį poreikį socialinės-kultūrinės informacijos viešinimui.
2023-2025 m. LRT transliuotos priklausomybių prevencijos kampanijos:
- Lošimų priežiūros tarnybos kampanija „Nebenoriulošti.lt“/„Lošėjų apsauga“
- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2024-2025 m. transliuota skatinimo mesti rūkyti kampanija - metimo rūkyti pagalbos telefonu linija 1819
- Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos kampanija
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kampanija „Atpažink smurtą“
- Aktyviai komunikuojama informacija apie emocinės pagalbos suteikimą, kas aktualu ir žmonėms kenčiantiems nuo savo ar artimųjų priklausomybių (3 Jaunimo linijos kampanijos per 2024-2025 m.)
- Labai jautriai vaikų auditorijai skirta emocinio palaikymo linija „Vaikų linija“.
- Psichologinė pagalba vyrams, labiausiai kenčiantiems nuo priklausomybių.
- Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“.
- Pagalbos moterims linija.
- Emocinės paramos tėvams programa „Drauge“.
- Pagalbos telefono linija „Vilties linija“.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) pirmininkė Gražina Belian informavo komisiją, kad iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 2024 m. socialinėms informacinėms kampanijoms buvo skirta 52 proc. visų 2024 m. fondo lėšų.
Reklamos tikslai ir įtaka
Nors pagrindinis reklamos tikslas yra informuoti visuomenę bei skatinti reklamuojamos prekės ar paslaugos pardavimą, tačiau yra ir kitų „šalutinių“ jos tikslų:
- palaikyti prieraišumą prie konkrečios prekės ar paslaugos,
- formuoti reklamuojamos prekės ar paslaugos visuomeninį poreikį,
- didinti jos pardavimą,
- formuoti patikimo partnerio įvaizdį,
- skleisti ir formuoti komerciškai naudingas vartotojų žinias apie prekę.
Pagal Lietuvoje atliktos (reklamos įtakos žmogui) apklausos rezultatus, yra nustatyta, kad 36,6 proc. verslininkų reklamai skirtų nuo 10 iki 20 proc. savo pajamų. Apskaičiuota, kad apie 44,2 proc. žmonių renkasi gerai išreklamuotą produktą, 45,1 proc. žmonių įsimena juokingas reklamų situacijas, muziką - 19,6 proc., gyvūnus - 12,1 proc., žymius žmones - 6,2 proc., o 31,7 proc. žmonių dainuoja girdėtas reklamines daineles, 12,9 proc. parduotuvėje ieško reklamuojamų prekių, 8,5 proc. kartoja reklaminius šūkius. Nustatyta, kad 37,5 proc. žmonių neturi savo nuomonės, todėl vadovaujasi reklamos patarimais, o 22,2 proc. mano, kad reklama - tai apgaulė.
Socialinės reklamos poveikis sveikatai
Socialinė reklama - tai rašytinė, garsinė ar vaizdinė informacija, kuria siekiama paremti pelno nesiekiančių organizacijų vykdomos aplinkos, socialinės ar sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo bei mokslo politikos nuostatas. Šios reklamos skleidimo tikslas - keisti žmonių elgseną, vertybes bei ydingą mąstymą ar požiūrį į egzistuojančias aktualias problemas ir raginti juos nelikti abejingais. Socialinė reklama plačiąja šio žodžio prasme reiškia socialinės gerovės, sveikatos stiprinimo, ligų ir žalingų sveikatai įpročių prevencijos propagavimą.
Socialinės reklamos privalumas yra tas, kad ji ne tik skatina žmones susimąstyti apie įvairias gyvenimo ir sveikatos problemas, bet ir siūlo įvairius kompleksinius būdus, kaip jas spręsti ar jų išvengti. Socialinė reklama daugiau yra orientuota į žmogaus moralę ir elgesį. Pagrindiniai socialinės reklamos metodai yra: nemokami atvirukai, lankstukai, plakatai, šūkiai bei įvairūs renginiai, seminarai ir kt. vaizdinės ar garsinės priemonės. Socialine reklama žmonės yra ne tik informuojami, bet ir skatinami atsikratyti įvairių žalingų įpročių, nesveiko gyvenimo būdo, laiku atkreipti dėmesį į tam tikrus pirminius ligų simptomus ar pokyčius, pasitikrinti sveikatą bei burtis į sergančiųjų įvairiomis ligomis asociacijas, klubus, kurti programas bei koncepcijas.
Depresija ir vadovai
Depresija - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas - tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti.
Vykdomųjų funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų (Knight et al., 2018). Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai
Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė. Knight et al. (2018) tyrimas atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.
Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis (angl. Diathesis-stress model), aprašytas Dean & Keshavan (2017) tyrime, patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą - ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.
Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai.
Mandelli et al. (2019) tyrimas parodė, kad aukšto profesinio lygio asmenims būdingi mažesni atsako į gydymą ir remisijos rodikliai.
tags: #depresija #prevencija #reklama