Diskriminacija yra aktuali ir svarbi tema šiuolaikinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje apibrėžiama diskriminacijos sąvoka, nagrinėjamos jos formos, pasireiškimo būdai ir teisinė apsauga Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų diskriminacijos apibrėžimą.
Diskriminacijos Apibrėžimas ir Esminiai Požymiai
Diskriminacija (lot. discriminatio - atskyrimas) - tai teisių suvaržymas ar atėmimas tam tikrai asmenų kategorijai dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės padėties ar kitų požymių. Dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo.
Apibendrinant, galima pasakyti, jog terminas “diskriminuoti” reiškia du asmenis ar dvi situacijas vertinti skirtingai, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vertinti vienodai situacijas, kurios faktiškai yra skirtingos.
Nediskriminacijos Principas
Nediskriminacijos principas yra įtvirtintas 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995 m.) ir 1979 m. Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Lietuva ratifikavo 1994 m.). Autoritarinėse, totalitarinėse valstybėse negatyvioji diskriminacija yra įprastas reiškinys.
Diskriminacijos Formos
Diskriminacija gali būti įvairių formų, įvykti skirtingose gyvenimo srityse ir gali įvykti be ketinimo diskriminuoti. Lietuvos teisėje išskiriamos kelios pagrindinės diskriminacijos formos: tiesioginė, netiesioginė, priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti.
Taip pat skaitykite: Diskriminacija Lietuvoje: formos ir įstatymai
Tiesioginė Diskriminacija
Tiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai vienas asmuo yra vertinamas mažiau palankiai nei tokioje pačioje situacijoje vertinamas, buvo arba būtų vertinamas kitas asmuo, remiantis bet kuriuo iš pagrindų, kuriais diskriminuoti yra draudžiama.
2020 liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad visi asmenys įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams yra lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl įvairių asmens tapatybės bruožų.
Pavyzdžiui, profesinius reikalavimus geriausiai atitinkantis kandidatas nepriimamas į darbą dėl savo etninės kilmės, motyvuojant tuo, jog kiti organizacijos darbuotojai į jo priėmimą gali sureaguoti nepalankiai. Tai būtų tiesioginė diskriminacija etninės priklausomybės pagrindu, nes kandidatas traktuojamas mažiau palankiai nei toje pačioje situacijoje būtų traktuojami kitos etninės kilmės kandidatai.
Jeigu sprendimo arba veiksmo motyvas yra akivaizdžiai diskriminacinis, pavyzdžiui, kandidatui darbo pokalbio metu tiesiogiai pasakoma, jog jis nėra tinkamas siūlomai pozicijai dėl savo etninės priklausomybės, tokiu atveju palyginimas su kitu kandidatu gali nebūti būtina sąlyga diskriminacijai konstatuoti.
Netiesioginė Diskriminacija
Netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie diskriminaciją Lietuvoje
Kitaip tariant, netiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrai kategorijai priklausantys asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys. Tokia diskriminacija draudžiama, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Vienas iš galimų netiesioginės diskriminacijos situacijų pavyzdžių - ženklus užmokesčio asmenims, dirbantiems pilną etatą ir tik jo dalį, skirtumas, kadangi nepilnu etatu išimtinai arba dažniausiai dirba moterys. Kitas galimas pavyzdys - iš pažiūros neutrali įmonės vidaus nuostata, reikalaujanti iš visų darbuotojų tam tikros darbo aprangos (angl. dress code), gali labiau paveikti asmenis, kuriems religiniai įsitikinimai neleidžia atitinkamai rengtis (pvz.
Pavyzdžiui, laiptai prie įėjimo į visuomeninės reikšmės pastatus. Atrodo, ši aplinkybė visiems vienoda - atskirai nėra išskiriama nei viena grupė. Tačiau žmonėms su judėjimo negalia laiptai tampa neįveikiama kliūtimi. Todėl projektuojant pastatus ar juos renovuojant būtina užtikrinti, kad asmenys, judantys vežimėliu, ar kiti žmonės su ribotu judumu, galėtų patekti į pastatą lygiai su visais.
Aukšti gimtosios kalbos žinojimo ar raštingumo reikalavimai gali būti pateisinami, jei tokiam darbui jie būtinai reikalingi, pvz., valstybės tarnautojui, kalbos mokytojui ar literatūros dėstytojui, tokiais atvejais aukšti darbdavio reikalavimai gali būti pateisinti.
Priekabiavimas
Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Taip pat skaitykite: Svarbūs psichologinės nuostatos aspektai
Seksualinis priekabiavimas. Taip vadinamas nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. Seksualiai priekabiaujant pakenkiama asmens orumui, sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Nurodymas Diskriminuoti
Diskriminacija yra laikomas ir nurodymas diskriminuoti. Pavyzdžiui, nurodant nepriimti į darbą tam tikrą tapatybės bruožą turinčio kandidato arba, atvirkščiai, nurodant priimti tik tam tikros lyties, tautybės, amžiaus ar kitą tapatybės bruožą turintį kandidatą. Tai, jog buvo nurodyta diskriminuoti, negali būti pateisinamas pagrindas diskriminacijai.
Asocijuota Diskriminacija
Diskriminacija gali būti asocijuota, kai su asmeniu elgiamasi mažiau palankiai dėl jo sąsajos su asmenų grupe, turinčia tam tikrą tapatybės bruožą. Pavyzdžiui, darbuotojui, globojančiam šeimos narį su negalia, nesudaromos vienodos galimybės siekti paaukštinimo, nes, darbdavio manymu, jam būtų per sudėtinga suderinti asmeninius įsipareigojimus ir aukštesnių pareigų atsakomybę.
Diskriminacijos Pagrindai
Šiame skyriuje rasite informaciją apie diskriminacijos pagrindus. Diskriminacija atsiranda tada, kai asmens individualūs įgūdžiai, gebėjimai ir aplinkybės nėra vertinami individualiai, o vietoj to vadovaujamasi neigiamu požiūriu ir stereotipinėmis prielaidomis, kurios yra pagrįstos asmens bruožais, tokiais kaip rasė, tautybė, religija ar tikėjimas, lytis, lyties tapatybė, kalba, seksualinė orientacija, negalia, amžius ar kita.
Negatyvi ir Pozityvi Diskriminacija
Diskriminacija gali būti ir negatyvi arba pozityvi. Negatyvioji dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Kraštutinės negatyviosios diskriminacijos formos (apartheidas, genocidas) pagal tarptautinę teisę laikomos tarptautiniais nusikaltimais.
Pozityvi diskriminacija reiškia skirtingą teisės normų taikymą asmeniui ar jų grupei siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. Tokia diskriminacija paspartina žmonių (vaikų, asmenų su negalia, tautiniu bendruomenių ir kt.) faktinės lygybės įtvirtinimą.
Teisinė Apsauga Nuo Diskriminacijos Lietuvoje
Diskriminacijos sampratą Lietuvos teisėje aiškiausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Šio teisės akto paskirtis - užtikrinti, kad būtų Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų. Priėmus šį teisės aktą praplėstas Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus mandatas ir pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą funkcionavusi Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pakartoja tiesioginės, netiesioginės diskriminacijos apibrėžimus, tačiau susiedamas juos su lyties požymiu. Pagal šį įstatymą, tiesioginė diskriminacija - ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo.
Institucijos, Nagrinėjančios Diskriminacijos Atvejus
Kiekviena(s) gyventoja(s), susidūrusi (-ęs) su galima diskriminacija, turi teisę pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei (-iui). Lygių galimybių kontrolierius(ė) veikia vadovaudamiesi dviem diskriminaciją apibrėžiančiais įstatymais: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu bei Lygių galimybių įstatymu.
Lygių galimybių kontrolieriaus(ės) sprendimai dažniausiai būna rekomendacinio pobūdžio, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl galimos diskriminacijos, negali tikėtis žalos atlyginimo. Dėl diskriminacijos patirtą turtinę ir neturtinę žalą gali įpareigoti atlyginti tik teismas.
Diskriminacija Darbo Santykiuose
Darbo santykių srityje apsaugą nuo diskriminacijos reglamentuoja Darbo kodeksas. Pagal šį įstatymą, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Šių pagrindų sąrašas yra platesnis nei Lygių galimybių įstatyme, be to, nėra baigtinis, todėl apsauga nuo lygių galimybių pažeidimų yra platesnė. Galimai nukentėjęs asmuo gali kreiptis į Darbo ginčių komisiją arba teismą.
Baudžiamoji Atsakomybė Už Diskriminaciją
Baudžiamasis kodeksas draudžia diskriminaciją, seksualinį priekabiavimą ir kurstymą diskriminuoti. Baudžiamoji atsakomybė numatoma ir už grupių ar organizacijų, siekiančių diskriminuoti ar kurstyti diskriminaciją, kūrimą ar dalyvavimą jų veikloje. Asmenys, susidūrę su tokio pobūdžio nusikaltimais, gali kreiptis į policiją bei prokuratūrą.
Diskriminacija Žiniasklaidoje
Diskriminuojančių praktikų draudimą numato ir Visuomenės informavimo įstatymas. Juo visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kuria kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, „kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Taip pat draudžiama tendencinga ir šališka informacija apie religiją, kitų religijų diskriminacija. Reklamoje, teleparduotuvėje ir televitrinoje asmenys negali būti diskriminuojami dėl rasės, lyties ar tautybės.
Kada Skirtingas Elgesys Nelaikomas Diskriminacija?
Skirtingas asmenų traktavimas diskriminacija laikomas ne visada. Pavyzdžiui, jei kokį apribojimą valdžia įteisina įstatymu, lygių galimybių kontrolierius(ė) negali atlikti tyrimo dėl lygių galimybių pažeidimo. Ši valstybės pareigūno(ės) kompetencija apsiriboja administracinių aktų ar sprendimų (įsakymų, tvarkų, programų) priežiūra.
Štai keletas pavyzdžių, kai skirtingas elgesys nėra diskriminacija:
- Įstatymu nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
- Įstatymu nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą.
- Įstatymu nustatytais atvejais draudimas dalyvauti politinėje veikloje.
- Įstatymų nustatytos skirtingos teisės dėl pilietybės.
- Įstatymu nustatytos specialiosios priemonės sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityse siekiant skatinti integraciją.
- Profesinės veiklos reikalavimai, kai tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis kriterijus. Šie reikalavimai privalo būti teisėti ir proporcingi.
- Įvairūs ribojimai ir specialieji reikalavimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
- Atskirų sporto varžybų žmonėms su negalia rengimas.
- Speciali moterų apsauga nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo laikotarpiu.
- Skirtingi karo prievolės reikalavimai moterims bei vyrams.
- Skirtingo pensinio amžiaus nustatymams moterims ir vyrams (išskyrus profesinių pensijų sistemas).
- Skirtinga tam tikrų bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.
- Lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Kaip Atpažinti Diskriminaciją?
Svarbu išmokti atpažinti situacijas, susijusias su diskriminacija bei žinoti ar turite teisę skųstis dėl to ir kur. Diskriminacija įvyksta tada, kai asmuo neteisingai, be objektyvios priežasties, yra traktuojamas kitaip tik dėl to, kas jis yra.
Kad būtų galima įvertinti, ar diskriminacijos faktas tikrai buvo, reikia galimai diskriminuojamą asmenį palyginti tokioje pačioje (panašioje) situacijoje su kitu asmeniu. Kitas asmuo gali būti realus, pavyzdžiui, kitas kandidatas į darbo vietą, arba hipotetinis.
Palyginama situacija neturi būti identiška, tačiau turi būti panaši tiek, kad būtų galima nustatyti, jog mažiau palankus elgesys yra nulemtas diskriminacijos konkrečiu (-iais) pagrindu (-ais), o ne kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, nevienodo atlyginimo mokėjimas skirtingas pareigas einantiems ir nevienodą atsakomybę turintiems darbuotojams negali būti laikomas diskriminacija vien dėl to, kad mažesnį atlyginimą gaunantis darbuotojas yra tam tikros tautybės. Tačiau jeigu darbdavys vienos tautybės darbuotojams suteikia geresnes profesinio tobulėjimo ir paaukštinimo galimybes nei kitos tautybės darbuotojams, tokia situacija gali prilygti diskriminacijai tautybės pagrindu.
tags: #diskriminuojanti #nuostata #ar #elgesys