Įvadas
Diskriminacija yra aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje, pažeidžianti žmogaus teises ir lygybės principus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime diskriminacijos apibrėžimą, jos formas, pasireiškimo būdus ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje, remiantis LR Lygių galimybių įstatymu ir kitais teisės aktais.
Diskriminacijos apibrėžimas
Diskriminacija (lot. discriminatio - atskyrimas) - tai teisių suvaržymas ar atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės padėties ar kitų požymių. Dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo. Apibendrinant, galima pasakyti, jog terminas "diskriminuoti" reiškia du asmenis ar dvi situacijas vertinti skirtingai, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vertinti vienodai situacijas, kurios faktiškai yra skirtingos.
Negatyvioji diskriminacija
Tokia diskriminacija vadinama negatyviąja. Kraštutinės negatyviosios diskriminacijos formos (apartheidas, genocidas) pagal tarptautinę teisę laikomos tarptautiniais nusikaltimais. Autoritarinėse, totalitarinėse valstybėse negatyvioji diskriminacija yra įprastas reiškinys.
Pozityvioji diskriminacija
Gali būti pozityvioji diskriminacija, kai teisės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų.
Diskriminacijos formos ir pasireiškimo būdai
Diskriminacija gali būti įvairių formų, įvykti skirtingose gyvenimo srityse ir gali įvykti be ketinimo diskriminuoti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos diskriminacijos įstatymai: ką svarbu žinoti
Tiesioginė diskriminacija
Tiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai vienas asmuo yra vertinamas mažiau palankiai nei tokioje pačioje situacijoje vertinamas, buvo arba būtų vertinamas kitas asmuo, remiantis bet kuriuo iš pagrindų, kuriais diskriminuoti yra draudžiama. Tiesiogine diskriminacija laikomas mažiau palankus elgesys su asmeniu dėl jo lyties, amžiaus, negalios, tautybės ir kitų tapatybės bruožų, nei tokiomis pačiomis aplinkybėmis yra, buvo arba būtų elgiamasi su kitu asmeniu, kuris šio tapatybės bruožo neturi.
Kad būtų galima įvertinti, ar diskriminacijos faktas tikrai buvo, reikia galimai diskriminuojamą asmenį palyginti tokioje pačioje (panašioje) situacijoje su kitu asmeniu. Kitas asmuo gali būti realus, pavyzdžiui, kitas kandidatas į darbo vietą, arba hipotetinis. Tokiu atveju diskriminacija pasireikštų, jeigu su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai įstatymų draudžiamu pagrindu, negu yra arba būtų elgiamasi su kitu asmeniu panašioje situacijoje, kuris neturi to paties įstatymų saugomo tapatybės bruožo.
Pavyzdžiui, profesinius reikalavimus geriausiai atitinkantis kandidatas nepriimamas į darbą dėl savo etninės kilmės, motyvuojant tuo, jog kiti organizacijos darbuotojai į jo priėmimą gali sureaguoti nepalankiai. Tai būtų tiesioginė diskriminacija etninės priklausomybės pagrindu, nes kandidatas traktuojamas mažiau palankiai nei toje pačioje situacijoje būtų traktuojami kitos etninės kilmės kandidatai. Jeigu sprendimo arba veiksmo motyvas yra akivaizdžiai diskriminacinis, pavyzdžiui, kandidatui darbo pokalbio metu tiesiogiai pasakoma, jog jis nėra tinkamas siūlomai pozicijai dėl savo etninės priklausomybės, tokiu atveju palyginimas su kitu kandidatu gali nebūti būtina sąlyga diskriminacijai konstatuoti.
Palyginama situacija
Kad situacija būtų palyginama, ji neturi būti identiška, tačiau turi būti panaši tiek, kad būtų galima nustatyti, jog mažiau palankus elgesys yra nulemtas diskriminacijos konkrečiu (-iais) pagrindu (-ais), o ne kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, nevienodo atlyginimo mokėjimas skirtingas pareigas einantiems ir nevienodą atsakomybę turintiems darbuotojams negali būti laikomas diskriminacija vien dėl to, kad mažesnį atlyginimą gaunantis darbuotojas yra tam tikros tautybės. Tačiau jeigu darbdavys vienos tautybės darbuotojams suteikia geresnes profesinio tobulėjimo ir paaukštinimo galimybes nei kitos tautybės darbuotojams, tokia situacija gali prilygti diskriminacijai tautybės pagrindu.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie diskriminaciją Lietuvoje
Nurodymas diskriminuoti
Tiesioginė diskriminacija gali pasireikšti ir nurodymu diskriminuoti. Pavyzdžiui, nurodant nepriimti į darbą tam tikrą tapatybės bruožą turinčio kandidato arba, atvirkščiai, nurodant priimti tik tam tikros lyties, tautybės, amžiaus ar kitą tapatybės bruožą turintį kandidatą.
Tai, jog buvo nurodyta diskriminuoti, negali būti pateisinamas pagrindas diskriminacijai.
Asocijuota diskriminacija
Diskriminacija gali būti asocijuota, kai su asmeniu elgiamasi mažiau palankiai dėl jo sąsajos su asmenų grupe, turinčia tam tikrą tapatybės bruožą. Pavyzdžiui, darbuotojui, globojančiam šeimos narį su negalia, nesudaromos vienodos galimybės siekti paaukštinimo, nes, darbdavio manymu, jam būtų per sudėtinga suderinti asmeninius įsipareigojimus ir aukštesnių pareigų atsakomybę.
Netiesioginė diskriminacija
Kitaip tariant, netiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrai kategorijai priklausantys asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys. Tokia diskriminacija draudžiama, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Vienas iš galimų netiesioginės diskriminacijos situacijų pavyzdžių - ženklus užmokesčio asmenims, dirbantiems pilną etatą ir tik jo dalį, skirtumas, kadangi nepilnu etatu išimtinai arba dažniausiai dirba moterys. Kitas galimas pavyzdys - iš pažiūros neutrali įmonės vidaus nuostata, reikalaujanti iš visų darbuotojų tam tikros darbo aprangos (angl. dress code), gali labiau paveikti asmenis, kuriems religiniai įsitikinimai neleidžia atitinkamai rengtis (pvz.
Taip pat skaitykite: Socializacijos svarba
Pavyzdžiui, aukšti gimtosios kalbos žinojimo ar raštingumo reikalavimai gali būti pateisinami, jei tokiam darbui jie būtinai reikalingi, pvz., valstybės tarnautojui, kalbos mokytojui ar literatūros dėstytojui, tokiais atvejais aukšti darbdavio reikalavimai gali būti pateisinti.
Priekabiavimas
Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Diskriminacijos pagrindai
Šiame skyriuje rasite informaciją apie diskriminacijos pagrindus. Diskriminacija atsiranda tada, kai asmens individualūs įgūdžiai, gebėjimai ir aplinkybės nėra vertinami individualiai, o vietoj to vadovaujamasi neigiamu požiūriu ir stereotipinėmis prielaidomis, kurios yra pagrįstos asmens bruožais, tokiais kaip rasė, tautybė, religija ar tikėjimas, lytis, lyties tapatybė, kalba, seksualinė orientacija, negalia, amžius ar kita.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Diskriminacijos sampratą Lietuvos teisėje aiškiausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Šio teisės akto paskirtis - užtikrinti, kad būtų Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų. Priėmus šį teisės aktą praplėstas Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus mandatas ir pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą funkcionavusi Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pakartoja tiesioginės, netiesioginės diskriminacijos apibrėžimus, tačiau susiedamas juos su lyties požymiu. Pagal šį įstatymą, tiesioginė diskriminacija - ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo.
Nediskriminacijos principas yra įtvirtintas 1950 Europos žmogaus teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995), 1979 Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Lietuva ratifikavo 1994).
Jūs turite teisę naudotis savo žmogaus teisėmis lygiomis galimybėmis su kitais asmenimis, be diskriminacijos. Žmogaus teisių teisės aktuose teisė į lygybę ir nediskriminavimą yra saugoma dviem būdais. Kai kuriuose teisės aktuose draudimas diskriminuoti nėra savarankiška teisė, bet yra susijęs tik su kitomis teisėmis ir laisvėmis, kurias saugo šie teisės aktai. Pavyzdžiui, valstybė turi užtikrinti jūsų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir t.t. pavyzdys Šis požiūris įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencijos 14 straipsnyje numatyta, kad Konvencijoje esančios teisės yra saugomos be jokios diskriminacijos dėl bet kokio pagrindo. Tačiau kai kuriuose teisės aktuose diskriminacijos draudimas yra savarankiška teisė, nesusijusi su jokiomis kitomis teisėmis. Diskriminacijos draudimas apima tiek neigiamus, tiek teigiamus valstybės įsipareigojimus. Neigiama pareiga reiškia, kad valstybė, jos institucijos, neturi diskriminuoti. pavyzdys Seimas negali priimti įstatymo, kuriame numatyta, kad tik vyrams leidžiama dirbti policijoje, o moterims ne. Tačiau lygybė negali būti pasiekta, jei tik valstybės institucijos yra įpareigotos nediskriminuoti. Todėl valstybė taip pat turi teigiamą pareigą užtikrinti, kad diskriminacija nebūtų vykdoma privačių asmenų. pavyzdys Lietuvos teisės aktai draudžia diskriminaciją dėl etninės priklausomybės vartotojų teisių apsaugos srityje. Tam tikrais atvejais valdžios institucijos taip pat gali imtis priemonių lygybei skatinti ir pašalinti kliūtis, trukdančias tam tikroms asmenų grupėms (pvz., asmenims su negalia) naudotis savo teisėmis.
Kaip atpažinti diskriminaciją ir kur kreiptis?
Diskriminacija gali pasireikšti įvairiais būdais ir daugelyje gyvenimo sričių. Todėl svarbu išmokti atpažinti situacijas, susijusias su diskriminacija bei žinoti ar turite teisę skųstis dėl to ir kur. Diskriminacija įvyksta tada, kai asmuo neteisingai, be objektyvios priežasties, yra traktuojamas kitaip tik dėl to, kas jis yra.
tags: #diskriminuojanti #visuomenes #nuostata #ar #elgesys