Masažo ir psichologijos eksperimentai: holistinis požiūris į gerovę

Šiame straipsnyje nagrinėjami masažo ir psichologijos eksperimentai, siekiant išsiaiškinti jų poveikį žmogaus fizinei ir emocinei gerovei. Straipsnyje remiamasi specialistų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, siekiant pateikti išsamų požiūrį į šias sritis.

Masažas ir lieknėjimas: mitai ir realybė

Dažnai manoma, kad masažas gali padėti numesti svorio. Tačiau masažuotoja Žana Gordynec pabrėžia, kad medaus ar aromatiniai masažai nėra skirti lieknėjimui. Medaus masažas yra refleksoterapijos gydymo metodas, skirtas odai ir visam organizmui, o aromatinis masažas mažina stresą ir gerina psichoemocinę būseną.

Vis dėlto, yra specialūs liekninamieji masažai, tokie kaip anticeliulitinis liposažas. Tačiau vien masažu kūno apimtis labai ženkliai sumažinti nepavyks. Masažas yra tik pagalbinė priemonė, paspartinanti lieknėjimo procesą.

Liposažas: alternatyva liposakcijai

Liposažas - tai rankomis atliekamas anticeliulitinis masažas, kurio poveikis prilygsta liposakcijai (riebalų nusiurbimui). Jis yra natūralus, neinvazinis ir ne toks skausmingas kaip riebalų nusiurbimas. Liposažo metu veikiami gilieji odos ir poodiniai riebalų sluoksniai, gerinama medžiagų apykaita, šalinamos limfos bei vandens sankaupos, toksinai, tonizuojami raumenys, stangrinama oda ir mažinamas celiulitas.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, liposažą reikėtų atlikti 2-3 kartus per savaitę, o viso ciklo metu (10-15 kartų) patartina gerti daug vandens, tinkamai derinti maisto produktus ir vengti riebaus maisto, cukraus, druskos bei kofeino.

Taip pat skaitykite: Balandžių elgsena rinkoje

Lipfodrenažas: limfos tekėjimo gerinimas

Svarbu atskirti liposažą nuo limfodrenažo. Liposažas skirtas riebalų sluoksniui, o limfodrenažas - limfai. Limfodrenažas dažniausiai taikomas gydant celiulitą ir atliekamas mechaninio limfodrenažo aparatu. Jo metu specialūs rankogliai ritmiškai stumia limfą iš galūnių, pašalindami skysčių perteklių ir šlakus. Liposažas yra intensyvesnis ir gali būti skausmingas, o limfodrenažas - labiau atpalaiduojantis.

Skausmo psichologija: ar skausmą sukuriame savo galvoje?

Ilgą laiką skausmas buvo traktuojamas tik kaip fizinis reiškinys. Tačiau mokslas atkreipė dėmesį į psichinių veiksnių įtaką skausmui. Skausmo psichologija bando suprasti, kokie būtent psichiniai veiksniai susiję su skausmo išgyvenimu.

Skirtingas žmonių nervų sistemos jautrumas lemia, kaip greitai jie pajunta skausmą. Įtampa, stresas ir depresija gali padidinti skausmo pojūtį. Kai skausmas užsitęsia, kyla stresas, kuris provokuoja fizinę įtampą ir sustiprina raumenų bei sąnarių skausmus.

Kaip įveikti skausmo ratą?

Psichofiziologinis skausmo mechanizmas veikia abiem kryptimis. Malonūs kasdieniai įvykiai gali parodyti, kad gyvenimas yra platesnis nei skausmas. Atsipalaidavus sumažėja raumenų įsitempimas, psichologinė įtampa ir skausmas.

Koncentracija į skausmą sustiprina jo suvokimą. Žmogus linkęs susitapatinti su skausmu ir į tai sukoncentruoti visą savo kasdienybę. Reikėtų išnaudoti dėsnį, kad gyvenimiški potyriai, nesusiję su skausmu, priverčia užsimiršti ir tokiu būdu jį netgi sumažinti.

Taip pat skaitykite: Gyvūnų elgsenos ir žmogaus paklusnumo studijos

Vyresniems žmonėms, kuriuos kamuoja nugaros ir raumenų skausmai, reikia judėti ir skirti pozityvų dėmesį savo kūnui. Judėjimo pobūdį turėtų rekomenduoti gydytojas, įvertinęs individualią būklę.

Mindfulness praktika: atida į dabartį

Mindfulness, arba atida, yra metodika, pagrįsta meditacija. Žmonės mokomi priimti savo esamą būseną, būti čia ir dabar. Ne kovoti su savo būsena, o pripažinti skausmą, įsisąmoninti kartu su juo kylančias baimes ir kitas emocijas. Atida siūlo gyventi šia akimirka ir atsakyti sau, kas gyvenime yra svarbu ir ką galima dėl to dabar padaryti.

Žmogus bijo skausmo, bet jei jis savęs paklaustų, ar aš galiu dabar, šią akimirką, ištverti savo nemalonią būseną, įsisąmoninęs dažniausiai atsakytų taip. Baimė ir stresas dažniausiai kyla pagalvojus apie ateitį - kad paskui skaudės labiau.

Auros diagnostika: energijos lauko tyrimas

Aura - tai žmogaus energoinformacinis laukas, kuris rodo, kad turime daugiau nei tik fizinį kūną. Jei žmogus sveikas, šis laukas yra taisyklingos elipsės formos ir sudarytas iš skirtingų vibracinių lygių, sluoksnių, dar vadinamų kūnais.

Auros diagnostika gali būti atliekama keliais režimais, t. y. gali būti nustatytas ir psichoemocinis žmogaus lygmuo, ir fizinio kūno būklė. Tyrimo metu žmogaus pirštai dedami ant specialios plokštelės, kuriai sudaromas aukšto dažnio elektromagnetinis laukas, informacija nuskaitoma ir keliauja į kompiuterį.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai eksperimentai ir gyvūnų gerovė

Auros pokyčiai: streso ir emocijų įtaka

Aura kinta dėl daugybės priežasčių. Visi defektai pirmiausia atsiranda psichoemociniame lygmenyje, tačiau jei žmogus su savimi nieko nedaro, nedirba dvasiškai, tuomet jie persikelia į fizinį ir pradedame jausti negalavimus. Auros diagnostika gali padėti užbėgti ligai už akių, pasirūpinti sveikata ir sustiprinti imunitetą.

Tyrimai rodo, kad joga, klasikinis masažas ir gongų seansas teigiamai veikia aurą. Mobiliųjų telefonų naudojimas gali neigiamai paveikti aurą, todėl po ilgo pokalbio telefonu rekomenduojama skirti laiko atsistatymui.

Sveiko žmogaus aura turi maždaug 17 000 tam tikrų vienetų - pikselių. Nuo streso, jaudulio ir vidinio emocinio fono aura slopsta. Optimistiški, gyvenimą mylintys ir dvasines praktikas propaguojantys asmenys dažniausiai turi stipresnę aurą.

Gydymas garsu: harmonijos paieškos

Gydymas garsu - tai netradicinės medicinos terapijos būdas, kurio metu garsas naudojamas žmogaus savijautai gerinti ir sveikatai stiprinti. Šis metodas apima fizinį, psichologinį ir dvasinį aspektus.

Šiuolaikinė garso terapija apima įvairias technikas, tokias kaip garso masažas ir garso meditacija. Garso masažo metu siekiama gilaus atsipalaidavimo, skatinančio natūralius žmogaus gijimo mechanizmus. Garso meditacijos metu žmogus pasineria į gilias sąmonės būsenas.

Gongų terapija: emocijų ir įtampos paleidimas

Gongų garsai sukuria lauką, kuris švelniai masažuoja ląsteles, veikia meridianus ir padeda ardyti energinius kamščius. Instrumentai, naudojami garso terapijoje, yra dainuojantys dubenys, gongai, varpeliai, šamanų būgnai ir kiti senieji muzikos instrumentai.

Garso seanso metu žmogus patogiai atsisėda arba atsigula, užsimerkia, atsipalaiduoja ir leidžia sau panirti į garsus. Svarbu atsiverti patyrimui be išankstinių įsitikinimų ir vertinimų. Garso seanso metu galima patirti gilias sąmonės būsenas, kuriu metu žmogaus smegenų dažnis turi galimybę persijungti nuo aktyviųjų beta dažnių į gilesnes būsenas - alfa, teta ir delta dažnius.

Žmogaus ketinimas, su kuriuo jis ateina į seansą, taip pat yra labai svarbus. Garsas (vibracija) + ketinimas = manifestacija (įsikūnijimas). Tai reiškia, kad šiame holistinio garso lauke žmogaus ketinimai ir mintys įgauna ypatingą jėgą.

Garso terapija vaikams ir onkologiniams ligoniams

Garso terapija tinka vaikams, ypač tiems, kurie turi autizmo sutrikimą ar smegenų disfunkciją. Psichoterapeutai, psichologai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai garso terapiją naudoja dirbdami su emocinių sutrikimų turinčiais pacientais.

Dėl garso terapijos taikymo onkologiniams ligoniams reikėtų pasitarti su gydytoju. Atsargumo dėlei rekomenduojama susilaikyti nuo garso masažo ūmios ligos stadijos metu.

Pozityvus mąstymas: kelias į gerą nuotaiką

Psichinės problemos ir depresija - rimta šių dienų problema. Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ siūlo nesudėtingas, tačiau veiksmingas pozityvumo ugdymo terapijas, kurias taikyti gali kiekvienas.

Knyga bus naudinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti. Stanfordo universiteto medicinos mokyklos profesoriaus dr. David D. Burns aprašomos technikos yra moksliškai pagrįstos. Daugelio jų tikslas yra pakelti nuotaiką ir ugdyti teigiamą požiūrį į aplinkinį pasaulį.

Kognityvinė terapija: mąstymo klaidų atpažinimas

Autorius siūloma kognityvinė terapija išdėstyta taip paprastai, kad visus patarimus ir metodikas norisi išbandyti iš karto. Knyga padės atpažinti nuotaikų kaitos priežastis, išmokys pozityvaus mąstymo, padės įveikti kaltę, paprasčiau priimti kritiką, atsikratyti priklausomybės meilei ir pripažinimui, taip pat pakelti pasitikėjimą savimi ir tiesiog pasijusti geriau.

Prisilietimo galia: tarpasmeninių santykių stiprinimas

Prisilietimai gali būti įvairių rūšių: nusiraminimas, kontakto tyrinėjimas, įsisąmoninimo sustiprinimas, provokacija ir intervencija. Prisilietimo galia yra labai didelė, ypač kai kalbame apie kartą žmonių, kurie naujagimystėje buvo vystomi neleidžiant liestis prie aplinkos.

Kultūros keičiasi, ir dabar mes matome vis daugiau besišypsančių žmonių ir apsikabinimų. Svarbiausia yra kiekvieno žmogaus individuali patirtis. Vienas žmogus jaučiasi puikiai retai apsikabindamas, o kitas jaučia kontakto trūkumą.

Prisilietimas ir emocinė gerovė

Vos gimusio vaiko nervų sistema yra nebrandi, ir mamos prisilietimai bei ilgalaikis kontaktas su mama yra ypač svarbūs. Mama, prisiglaudusi kūdikį prie savęs, būdama rami, gali jį nuraminti savo kūnu.

Suaugusiems žmonėms prisilietimai taip pat yra svarbūs. Jei žmonės vienas kitą myli, prisilietimų gali būti dar daugiau. Tačiau svarbu atsiminti, kad prisilietimai turi ir antrąją pusę. Jie gali ir skatinti regresą. Svarbu ne pats prisilietimas, o koks jis, kokia intencija ir koks ketinimas slypi.

Masažas kaip prisilietimo forma

Masažas gali auginti, skatinti ir atlikti emocinę, ne tik fizinę kūno gerinimo funkciją. Masažas gali būti vienas iš būdų susipažinti su savo kūnu ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

Skandinaviško masažo principai net neleidžia masažuoti vienos kūno dalies - tikslas yra grįžti į visumą. Po tokio masažo, atrodo, sparnai išdygsta. Jis nepadaro darbo už kūną, bet paskatina visas sistemas (kraujotakos, limfos, nervų) imti veikti harmoningai.

Prisilietimai ir kultūrinės normos

Svarbu gerbti kitų žmonių ribas ir suprasti, kad tai, kas patinka mums, nebūtinai patiks ir kitam. Prisilietimai prie senolių ir ligonių yra labai svarbūs, nes tai patvirtinimas, kad jie yra čia, yra su kitais ir mums svarbūs bei mylimi.

Paauglystėje paaugliai dažniau vengia glamonių. Tačiau neužmiršti, kad tie patys paaugliai vieną sekundę reikalauja juos priimti kaip suaugusiuosius, o kitą jau jaučiasi tarsi vaikai, pasimetę šiame pasaulyje ir mielai laukiantys savo tėvų šilumos. Tinkamu prisilietimu mes galime pasakyti labai daug.

tags: #eksperimentai #su #masazu #ir #psichologija