Įvadas
Elgesio ir emocijų internalizavimas yra svarbus žmogaus psichologinės raidos aspektas, apimantis vidinių vertybių, normų ir įsitikinimų formavimąsi. Šis procesas glaudžiai susijęs su ugdymu, kuris apima ne tik žinių perdavimą, bet ir asmenybės formavimą, vertybių ugdymą ir socialinių įgūdžių lavinimą. Šiame straipsnyje aptarsime elgesio ir emocijų internalizavimo apibrėžimą, jo ryšį su ugdymo principais ir įvairius ugdymo aspektus, tokius kaip individualus, socialinis, kultūrinis ir dvasinis ugdymas.
Elgesio ir emocijų internalizavimas
Elgesio ir emocijų internalizavimas - tai procesas, kurio metu individas perima išorinę informaciją, vertybes ir normas ir paverčia jas savo vidinėmis nuostatomis ir įsitikinimais. Tai reiškia, kad žmogus ne tik žino, kas yra gerai ar blogai, bet ir tiki tuo, jaučia atsakomybę už savo veiksmus ir elgiasi pagal savo įsitikinimus. Internalizacija yra svarbi sąlyga, norint tapti atsakingu ir savarankišku piliečiu, gebančiu priimti teisingus sprendimus ir konstruktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
L. Jovaišos teorija ir ugdymo principai
L. Jovaišos teorija pabrėžia, kad principas - tai pagrindinė idėja, nušviečianti visų veiksmų turinį, priemones ir būdus. Svarbiausias būdas ugdyme yra pagalba. Auklėjimas kaip pagalba visuomet tikslingas. Tai reiškia, kad ugdytojas turėtų ne tik nurodyti, ką daryti, bet ir padėti ugdytiniui suprasti, kodėl tai svarbu, ir suteikti jam reikiamų įrankių bei palaikymą.
Mokymosi fazės
Mokymosi fazės - tai laiko momentai, sudarantys jų visumą. Viena iš svarbiausių fazių yra nusiteikimas mokytis, kuris kyla dėl įvairiausių išorinių stimulų ir vidinių priežasčių, motyvų. Taip pat svarbu suprasti atliktų užduočių reikšmę ir įvertinti pasiektus rezultatus.
Ugdymo aspektai
Ugdymas - tai vientisas procesas ir kartu daugiamatis, vadinasi, gana sudėtingas. Jis apima įvairius aspektus, kurie yra glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Individualus ugdymas
Individualus ugdymas siekia pažinti vaiko prigimtį ir sudaryti sąlygas jai laisvai, harmoningai, natūraliai vystytis. Prigimtis tampa mokymo ir auklėjimo pamatu. Pestalocis teigė, kad prigimtis yra uola, ant kurios auklėjimas stato savo pamatą, t.y. formuoja žmogų. Žmogaus prigimtį stengėsi atskleisti ir pedagogikos pradininkas Komenskis. Individualus ugdymas remiasi laisvo ir harmoningo ugdymo pirmtakų idėjomis (Dž. Loko, Ž. Ž. Ruso, J. Pestalocio, L. Tolstojaus darbuose).
Socialinis ugdymas
Socialinis ugdymas pripažįsta, kad ugdymui įtakos turi socialinė aplinka. Ugdymo procesą įvairiapusiškai veikia socialinė aplinka, ji lemia ir ugdytojo poveikį ugdytiniui. Socialinės pedagogikos objektas - tai žmogaus ir aplinkos sąveika. Tarpukario Lietuvos pedagogas Šalkauskis akcentavo demografinio ugdymo principus. Jo darbus pratęsė Maceina (plėtė tautinio ugdymo idėjas). Naudingų minčių apie socialinį ugdymą galima ieškoti Vabalo - Gudaičio, Jovaišos, J. Vaitkevičiaus darbuose. J. Vaitkevičius teisėtai laikomas socialinės pedagogikos pradininku Lietuvoje. Socialinis ugdymas siekia ugdyti socialiai atsakingą ir aktyvų pilietį, gebantį bendradarbiauti su kitais ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Kultūrinis ugdymas
Kultūrinis ugdymas ugdant privalu atsižvelgti ir įvertinti mūsų kultūros paveldą. „Žmogus negali būti žmogumi, neįsisavinęs vienos ar kitos kultūros, kurios pagrindu jis įgyja savo pažiūras, estetinį skonį ir pasaulėžiūrinę perspektyvą.“ Natūralu, kad kiekviena karta stengiasi savo kultūrines vertybes perduoti jaunesnėms kartoms. Svarbios ir reikšmingos Vydūno, S. Šalkauskio, J. Maceinos pažiūros į kultūrą ir kultūrinį ugdymą. Kultūrinis ugdymas šiandien vyksta per literatūrą, istoriją, geografiją, sociologiją ir kitus mokslus. Kultūrinis ugdymas padeda ugdytiniams pažinti savo tautos istoriją, tradicijas ir vertybes, taip pat suprasti kitų kultūrų įvairovę ir toleranciją.
Dvasinis ugdymas
Dvasinis ugdymas Jo paskirtis - siekis sudaryti dvasinio ugdymo sampratą. Labai svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos pedagogikos klasikus. Apie ugdymo įtaką dvasinei raidai daug yra kalbėjęs Šalkauskis. Jis akcentavo, kaip svarbu išugdyti žmoguje dievo galias, kuriomis būtų siekiama aukštesnių gyvenimo tikslų: tiesos, gėrio, grožio. Kultūriniam ugdymui įtaką daro religinis susipratimas, religinis veiklumas ir religinis įsijautimas. Dvasinis ugdymas siekia ugdyti moralines vertybes, empatiją ir gebėjimą įžvelgti prasmę gyvenime.
Auklėjimas
E. Kantas: „Žmogui duotos tik gėrio užuomazgos.“ („Apie pedagogiką“). Žmogaus savybes lemia aplinka ir auklėjimas. Auklėjimas - tai vertybinių ir adekvačių santykių su savimi ir esamybe ugdymo vyksmas. Auklėjimo vyksmas turi dvi puses: išorinę ir vidinę. Išorinė matoma (tai bendravimas, vadovavimas, pagalba), o vidinė pusė nematoma (psichologiniai ir dvasiniai auklėjimo procesai, savybės ir būsenos). Auklėjimas yra viena iš ugdymo funkcijų. Nors auklėjimas labai susijęs su mokymu ir lavinimu, tačiau turi ir savo autentiškumą bei specifiką. Iš schemos matyti, kad artimiausios ugdymui funkcijos yra švietimas ir veikdinimas. Šis apima mokymą ir nuo jo atskiriamas funkcijas - lavinimą ir auklėjimą. Auklėjimas turi būti tikslinga veikla.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Auklėjimo dalyviai, tikslas ir bendravimas
Auklėjimo dalyviai - tai visi žmonės nuo mažens iki senatvės, kurie dalyvauja auklėjamajame vyksme. Visi mes esame tai auklėtiniai, tai auklėtojai. Svarbiausi auklėjimo veikėjai - prigimtiniai tėvai, toliau mokytojai, auklėtojai, kolektyvų vadovai. Pats imliausias auklėjimo amžius yra iki 16 metų. Antras tarpsnis 17 - 21 metai. Vidutiniškai imlus amžius yra 22 - 35 metai. Svarbus genetinis tikslas - darni asmenybė, kuri yra sveika ir kūnu, ir psichika. Ji turi adekvačiai suvokti pasaulį. Auklėjamojo bendravimo esmė - tai auklėtojų ir auklėtinių keitimasis vertybine informacija, patirtimi, patyrimu, išgyvenimais. Bendraujant vyksta tarpasmeninė arba grupinė sąveika.
Ugdomosios informacijos turinys ir veikdinamieji metodai
Ugdomosios informacijos turinys, kuriame glūdi vertybės, gali būti randamas kultūros istorijoje ir filosofijoje, religijos istorijoj ir filosofijoj, oksiologijoje (etika, estetika), teologijoje ir filosofijoje. Taip pat naudojami įvairūs veikdinamieji metodai.
Auklėjimo sąlygos ir aplinka
Mokytojas, norėdamas būti klasės auklėtoju, turėtų pasižymėti bent keletu auklėtojui būtinų savybių. Klasės auklėtojo veiklai nusakyti galima vartoti įvairius terminus ir žodžius, kitaip tariant, konceptus - skirtingą veiklos pobūdį nusakančius žodžius, kurie geriausiai atskleidžia, kas yra klasės auklėtojas.
- Prižiūrėtojas - tvarkos sergėtojas, elgesio taisyklių laikymosi stebėtojas.
- Vadovas - tai pagal parengtas normas atsakingas asmuo. Nors vadovo ir pedagoginė funkcijos akivaizdžios, vis dėlto dominuoja administracinė paskirtis.
- Globėjas - tai asmuo, kuris rūpinasi kitais asmenimis (mažesniais, jaunesniais) ir atsako už veiklų organizavimą.
- Konsultantas - tai asmuo kvalifikuotai padedantis ugdytiniams spręsti asmenines problemas.
Pirmiausia, klasės auklėtojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su klasės mokiniais, su kitais mokytojais ir atlikti klasėje auklėjamąjį darbą. Klasės auklėtojas turėtų siekti vieningų reikalavimų tiek mokykloje, tiek šeimoje, t.y. palaikyti ryšį su mokių tėvais. Prireikus, auklėtojas turėtų mokiniams organizuoti pagalbą mokymosi srityje, taip pat organizuoti veiklą, padedančią stiprinti ugdytinių sveikatą, užkirsti kelią žalingiems įpročiams.
Auklėjimo veiklos organizavimas ir mokymasis visą gyvenimą
Mokiniams ši auklėjamoji veikla turėtų tapti jų gyvenimu, o auklėtojui - ugdymo priemone. 1962 metais Unesco generalinės asamblėjos 12 sesija rekomendavo suaugusiųjų švietimą traktuoti ne kaip priedą prie švietimo sistemos, bet kaip vientisą visos nacionalinės švietimo sistemos dalį. Tai ir buvo nuolatinio švietimo idėjos pradžia. Labai didelę įtaką mokymuisi visą gyvenimą turi globalizacija. Ji ir jos įtaka mokymosi būtinybei - tai politinis, ekonominis ir socialinis procesas, kurio dalis - mokymasis. Globalizacija - integrali visuomenės būtinybė, sąlyga konkuruoti, prisitaikyti ir taip išlikti. Ji šiuo atveju suprantama kaip atvirumo sinonimas. Tai „globali kultūra“, „globalus žmogus“, nors iš dalie tai yra nacionalumo atmetimas.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
tags: #elgesio #ir #emociju #internalizavimas