Įvadas
Šiandien, Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga, svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos problemas ir mažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis. Vienas iš būdų tai padaryti - viešai kalbėti apie savo patirtis. Žinomas sporto žurnalistas Gediminas Reklaitis atvirai pasidalijo savo istorija apie kovą su bipoliniu sutrikimu, siekdamas padrąsinti kitus ir atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą.
Gedimino Reklaičio istorija
Gediminas Reklaitis, žurnalistas, sporto komentatorius ir aktyvistas, viešai pripažino sergantis bipoliniu sutrikimu. Jis neslepia savo ligos ir mano, kad tai nėra kliūtis gyventi pilnavertį gyvenimą. Pasak jo, tokie žymūs žmonės kaip Vinstonas Čerčilis, Merlin Monro ir Britney Spears taip pat sirgo šia liga ar panašia savybe.
Pirmieji požymiai ir diagnozė
G. Reklaitis ligos požymius galėjo justi jau po mokyklos baigimo, persikėlęs gyventi ir studijuoti į sostinę. Jis prisimena, kad vieną savaitę norėdavosi skraidyti padebesiais, o kitą - sulįsti į žemę. Tai trukdydavo, nes pakiliomis savaitėmis daug visko nuveikdavo, o kitomis - net nenorėdavosi iš lovos išlipti, tad praleisdavęs ir paskaitas. Tuomet atrodė, kad kiti jo bendraamžiai jaučiasi taip pat.
Pirmas ryškiausias manijos epizodas jį aplankė 2014 metų pradžioje po Maidano įvykių Ukrainos sostinėje Kijeve. Tuomet tiesiog fanatiškai jis ėmėsi organizuoti ukrainiečių palaikymo akcijas - Lietuvos medikų siuntimą į Ukrainą, lėšų rinkimą, demonstracijas. Vėliau už šiuos darbus buvo pagerbtas. „Apimtas manijos padariau darbų, kurie verti prisiminimo. Tačiau pridariau ir nesąmonių - elgiausi agresyviai kur reikia ir kur nereikia. Tačiau iškart po to daugiau nei mėnesį trukusią maniją pakeitė depresija. Visi ėmė stebėtis, kur aš taip staigiai dingau“, - įvykius chronologiškai dėstė Gediminas.
Bipolinio sutrikimo ypatumai
Bipoliniam afektiniam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Jų metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija ir aktyvumas - apima manija ar hipomanija, o kartais nuotaika pablogėja, energija ir aktyvumas pradingsta - apima depresija. Šis sutrikimas anksčiau buvo vadinamas maniakine depresine psichoze arba liga. Bipolinis afektinis sutrikimas skirstomas į tipus ir pagal sutrikimo sunkumą. Liga dažniausiai prasideda depresijos epizodu.
Taip pat skaitykite: Apie Gediminą Žemaitį
G. Reklaičiui būna 1,5 mėnesio manijos ir 10 mėnesių depresijos. Manija pasireiškia labai aukštu pakilimu, kai atrodo, kad kopinėja Himalajų kalnų viršūnėmis. Tuomet apima daug minčių, daug energijos. Kartais ligos metu jis būna agresyvus.
Viešumas ir palaikymas
G. Reklaitis neslepia savo ligos ir pasakoja apie ją jau per pirmą susitikimą. Jis teigia, kad viešai gydosi ne dėl savęs, o dėl kitų žmonių. Gana dažnai jie jam dėkoja už atvirumą, paprašo pagalbos. Jis džiaugiasi dėl kiekvienos sielos, kuri randa ramybę ir tvirtybę. Labai norėtųsi, kad Lietuva nebepirmautų pagal savižudybių skaičių.
Tačiau jis prisipažįsta iš artimųjų itin didelio palaikymo dėl tiesioginių transliacijų ir ligos viešinimo nesulaukiantis. Tai jis vadina senoviniu požiūriu. Gedimino artimieji vis galvoja, kad vaikinas gali kalbėti nesąmones. „Esu prikalbėjęs ir nesąmonių, bet aš dėl jų nesigėdiju. Dabar suprantu, kad kai kurie pasisakymai balansuodavo ties adekvatumo riba. Į ligoninę patekau prieš kelias dienas, spalio pradžioje. Užsitęsė pirmasis ligos etapas - tam tikros manijos. Tapau labai energingas, nebesugebėjau suvaldyti energijos. Jei būčiau buvęs provokuojamas, būčiau galėjęs tapti agresyvus. Panašiai ir įvyko - mane sunervino keli žmonės, todėl aš „pamušiau“ savo mašiną. Kitaip tariant, spyriau į ją. Aš manau, kad geriau spirti į mašiną negu mušti žmones. Ligoninėje praleisiu savaitę, o gal ir daugiau. Džiaugiuosi, kad jaučiuosi gerokai ramesnis ir tvirtesnis. Įrašą padariau tam, kad ne tik aš, bet ir kiti žmonės suprastų, kad net ir iš sunkiausių akimirkų galima išbristi, tereikia laiku suprasti, kad pagalba yra reikalinga“, - kalbėjo G.Reklaitis.
Gyvenimas su liga
Nepaisant ligos, G. Reklaitis gyvena aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Jis dirba žurnalistu, sporto komentatoriumi, rašo įvairiems portalams ir socialiniams tinklams. Jis keliasi be 7 minučių 7, lenda po dušu, keliauja į darbą. Rašo tekstus: autorinius, neautorinius. Rašo į savo skyrelius feisbuke - „Lovoje su krepšiniu“, „Antra geltona“, rašo į „manekenes.lt“, rašo į Gedas puslapį, taip diena ir prabėga. Vakare stengiasi kaip nors atsipūsti. Stengiasi nueiti į barą, norint atsipūsti alkoholis visiškai nebūtinas. Gali bealkoholinį sidrą gerti, dažnai užsisako pieno, juk dantims sveika (šypsosi).
Alkoholis ir psichikos sveikata
G. Reklaitis su alkoholiu turi dvejopą santykį. Jis pažįsta vieną žmogų, kuris visiškai nevartoja alkoholio, tai Lietuvos sausumos pajėgų vadas Valdas Rupšys, kurį labai gerbia ir myli. Tai jis yra šaunus bičas, kuris nevartoja alkoholio. Jis nėra visiškai atsisakęs alkoholio, daktaras nėra uždraudęs, bet žinoma rekomenduoja nevartoti. Jei vartoja, tai labai simboliškai ir alkoholis nevaldo jo.
Taip pat skaitykite: Gediminas ir Vokiečių ordinas: santykių analizė
Svarbu paminėti, kad vartojant alkoholį, ypatingai sergant psichikos ligomis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes alkoholis gali sąveikauti su vaistais ir pabloginti būklę.
Praradimai ir atradimai
Liga paveikė G. Reklaičio asmeninį gyvenimą. Jis prarado savo gyvenimo moterį, norėjo ją vesti, turėti vaikų. Deja, ji neištvėrė jo ligos. Tai įvyko prieš trejus metus. Iki šiol gailisi. Bet stengiasi žiūrėti į priekį ir nesigraužti. Karjeroje nebuvo praradimų. Tai buvo jo paties sprendimas. Jis pats išėjo iš „Viasato“ savo noru. Jam tiesiog nusibodo nepagarba ir visiška empatija jiems, kaip komentatoriams, tai pat maži atlyginimai, kurie nekilo 10 metų. Tai nėra praradimas. Jis dabar yra atradęs daugiau nei prarado.
Patarimai visuomenei
G. Reklaitis palinkėtų visuomenės daliai, kuri žiūri kiek kitaip į kitokius nei jie, pakantumo ir mylėti vieni kitus. Reiktų žmogų mylėti, kad ir koks jis yra. Priimti kokį jis yra su visais trūkumais, su visomis savybėmis, su avino charakteriais, su choleriškais charakteriais. Jis mano, jei mylėsime vienas kitą, šita valstybė taps geriausia, kokią galime įsivaizduoti pasaulyje. Mes būsim laimingesni už šveicarus, danus, kostarikiečius ir kitus laimės reitingo lyderius.
Psichikos sveikatos svarba
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis. Psichikos ligos gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės ar ekonominės padėties. Svarbu atkreipti dėmesį į savo ir artimųjų psichikos sveikatą, laiku kreiptis pagalbos, jei jaučiate nerimą, stresą, prislėgtą nuotaiką ar kitus psichikos sveikatos sutrikimus.
Stigma ir diskriminacija
Deja, psichikos ligos vis dar yra stigmatizuojamos, o tai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę. Stigma sukelia gėdą, baimę ir atskirtį, o tai gali pabloginti psichikos sveikatos būklę ir apsunkinti gydymą. Svarbu kovoti su stigma ir diskriminacija, šviesti visuomenę apie psichikos ligas ir skatinti toleranciją bei supratimą.
Taip pat skaitykite: Stresas: priežastys ir valdymas
Pagalba ir parama
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimiesiems reikia pagalbos, kreipkitės į specialistus: psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus. Taip pat galite kreiptis į įvairias organizacijas, kurios teikia psichologinę pagalbą ir paramą.
Iniciatyvos Lietuvoje
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Lietuvos psichologų sąjunga pranešė apie naują iniciatyvą - beveik pusšimtis psichologų iki spalio pabaigos kviečia visus nemokamų nuotolinių konsultacijų.
Seimo narė Dovilė Šakalienė organizavo diskusiją „Psichikos ligos žymė“, kurioje dalyvavo sporto komentatorius Gediminas Reklaitis, ilgametė žmogaus teisių gynėja, psichologė, Seimo narė Dovilė Šakalienė ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė, psichologė, Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. Eglė Šumskienė. Diskusijos tikslas - kurti tolerantišką ir empatišką visuomenę.