Socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žmonių įpročius ir toliau juos keis ateityje. Prieš kelis dešimtmečius niekas nebūtų pagalvojęs, kad kiekvienas žmogus turės kišenėje įrenginį, kuris atlieka daugybę funkcijų: naviguoja, fotografuoja, groja muziką ir vaizdo įrašus bei jungia su viso pasaulio bendruomene. Tačiau ar socialiniai tinklai atnešė tik teigiamų pokyčių, ar jie sukėlė ir pavojingų, problematiškų aspektų mūsų gyvenime? Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybę nuo socialinių tinklų, jos priežastis, sąmoningumą, galimus sprendimus ir netikrų standartų įtaką, kurią kuria nuomonės formuotojų (influencerių) turinys.
Socialinių tinklų priklausomybės apibrėžimas ir raida
Terminas „interneto priklausomybė“ pirmą kartą pasirodė 1996 m., o vėliau, technologijoms tobulėjant, išsivystė į „socialinių tinklų priklausomybę“. Tačiau specialistai teigia, kad reikėtų vartoti terminą „problematinis internetinės terpės naudojimas“, nes pavadinimas „priklausomybė“ gali patologizuoti normalų įprotį ir nepastebėti platesnių socialinių bei technologinių veiksnių. Apskritai, sunku vienareikšmiškai teigti, ar socialiniai tinklai sukelia priklausomybę.
Priklausomybės mechanizmas
Psichologai teigia, kad norint suprasti šią problemą, būtina atsižvelgti į žmogaus biologiją. „Priklausomybės mechanizmas veikia taip, kad pirmiausia patiriame kokį nors diskomfortą, o po to - staigų palengvėjimą. Nesvarbu, kas jį sukelia - cheminė medžiaga, mūsų sprendimas ar tiesiog sėkmė, pavyzdžiui, lošiant. Noras tai pakartoti tampa labai stiprus, todėl formuojasi stiprus neurologinis pagrindas vėl norėti tokio pat elgesio“, - aiškina psichologai. Priklausomybės pagrindu gali tapti bet kas, kas sukelia palengvėjimą, jei tai naudojama per daug, per dažnai, netinkamai, neatsižvelgiant į aplinkybes ir rezultatus.
Priklausomybės nuo telefono požymiai ir pasekmės
Nuolatinis telefono bei socialinių tinklų stebėjimas, žvilgčiojimas, negalėjimas atsitraukti gali įspėti apie galimą priklausomybę. Priklausomybės nuo telefono požymiai: problemos neigimas, sumažėjęs gebėjimas atlikti užduotis laiku, saviizoliacija, baimė arba nerimas ką nors praleisti, padažnėję nelaimingi atsitikimai naudojantis telefonu, negalėjimas atsisakyti telefono ir kt. Ši priklausomybė kenkia ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir smegenims, poilsio režimui bei kitoms organizmo funkcijoms.
Poveikis smegenims
Naudojantis mobiliuoju telefonu nenutrūkstamai, technologijos įtraukia dėmesį, stimuliuoja smegenis, taip sutrikdydamas normalų miego ir būdravimo ciklą bei blogindamas miego kokybę. Kokybiškas miegas būtinas optimaliam smegenų augimui, protavimui, atminties konsolidavimui, optimaliam atsakui į stresą, gebėjimui sukaupti dėmesį bei emocijų reguliavimui. Elektroninėje erdvėje yra daugiau dėmesį blaškančių stimulų, todėl įprantama prie išskaidyto dėmesio ir nebemokama sukaupti dėmesio ilgesniam laikui. Yra duomenų, kad turintiems šią priklausomybę sumažėja pilkosios smegenų medžiagos kiekis.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Poveikis realybės suvokimui
Poveikis realybės suvokimui priklauso nuo turinio, kuriuo naudojamasi skaitmeninėje erdvėje. Informacijos gausa skatina ne įsiminti informaciją, o įsiminti, kur ji yra išsaugota. Dėl to tampama mažiau linkusiais giliai mąstyti, lieka mažiau laiko refleksijai ir apmąstymui. Taigi, skiriasi atminties formavimas arba įsiminimas.
Poveikis kasdieniam gyvenimui
Besaikis naudojimasis internetu bei socialiniais tinklais neigiamai veikia gyvenimo būdą - mažai judama, dažniau užkandžiaujama „sėdint internete“. Sumažėjęs fizinis aktyvumas neurofiziologiniame lygmenyje neigiamai veikia kraujotaką ir metabolizmą smegenyse, nebeaktyvuojamos molekulinio ir ląstelinio lygio kaskados, palaikančios neuroplastiškumą, atsiranda pakitimų kardiovaskulinėje sistemoje. Perspektyvoje tai gali lemti mažėjantį neuronų aktyvumą, mokymosi ir pažintinių funkcijų blogėjimą.
Dėmesio išblaškymas
Pranešimai telefone gali išblaškyti dėmesį vairuojant. Jeigu vairuojant skaitomi pranešimai telefone, visas dėmesys sutelkiamas į telefoną, todėl kyla pavojus saugumui.
Socialiniai tinklai ir netikri standartai
Socialiniai tinklai gali kelti nerimą dėl savo tapatybės, nes srautas pilnas fitneso kūnų nuotraukų, pradedama save lyginti su kitais. Standartai dažnai yra nerealūs, kenksmingi sveikatai ir nepasiekiami. Jaunų žmonių smegenys yra itin imlūs įtakai, jiems reikia priklausyti ir sulaukti dėmesio.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo interneto?
Priklausomybė nuo interneto nėra diagnozė, o pats terminas „priklausomybė“ nėra visiškai teisingas šiame kontekste. Tai veikiau „probleminis interneto naudojimas“. Kad veiksmas būtų pripažintas priklausomybe, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas svarbiausių rodiklių - kai žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio. Pavyzdžiui, nutaręs, kad internetu naudosis vieną valandą, o staiga supranta, kad praėjo jau penkios ar šešios valandos. Kitas priklausomybės kriterijus - kai didėja tolerancija, t.y. norima vis daugiau ir daugiau laiko leisti internete. Taip pat, kai atsiranda tam tikra abstinencija - žmogus blogai jaučiasi, negalėdamas prisijungti. Galiausiai, jei žmogus negali atlikti savo tiesioginių darbų ir pareigų, jei internetas jau trukdo darbui, mokslams, kasdieniniams darbams.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Pirmieji pavojingi ženklai
Pirmieji pavojingi ženklai, kuriuos gali pastebėti artimieji ir aplinkiniai - kuomet buvimas internete ir medijose tampa pagrindine veikla, vaikas nenori atlikti kasdienių savo darbų, sunkiai keliasi į mokyklą, nenoriai eina į popamokines veiklas. Nutraukus naršymą internete pastebimas irzlumas, nerimas, liūdesys. Vaikui gali tapti sunku pačiam pabaigti probleminę veiklą, namuose atsiranda įtampa, manipuliacijos ir apgaulės. Neigiamos pasekmės pradeda apimti ir išsilavinimo, ir asmeninių santykių sritį.
Saugus laikas prie ekranų
JAV specialistai rekomenduoja prie ekranų praleisti 2 val. per dieną. Naujagimiams mažyliams visai nereikėtų medijų, darželinukams - iki 1 val., pradinukams - 2 val., o paaugliams - iki 3 val. Jaunam žmogui itin daug laiko leidus socialinėse medijose, tai žymiai paveikia jo asmenybę, augimą, raidą, kognityvinius gebėjimus.
FOMO sindromas
Perteklinis interneto vartojimas gali paaštrinti FOMO (angl. fear of missing out) jausmą, kuomet žmogus jaučia baimę praleisti kažką svarbaus, įdomaus. Žmonės bijo, kad kažką praleis, nesudalyvaus ir neturės apie ką kalbėti su bendraamžiais.
Kaip kovoti su priklausomybe nuo telefono?
Visos priklausomybės, nepriklausomai nuo formos, kontroliuojamos pagal tuos pačius principus. Pirmas žingsnis yra pripažinimas, kad egzistuoja problema, daranti žalą pačiam žmogui arba visuomenei. Antras žingsnis yra riboti galimybę naudotis arba pasiekti priklausomybės šaltinį - cheminę medžiagą, situaciją, draugus arba socialinius tinklus.
Praktiniai patarimai
- Sukurti savo ateities viziją ir įvertinti, kaip socialiniai tinklai trukdo ją įgyvendinti.
- Paprašyti artimųjų priminti, kad nereikėtų nuolat naudotis telefonu.
- Kalbėtis su draugais, kurie turi panašią problemą.
- Apgalvoti ir atsakingai veikti, įvertinant galimas pasekmes.
- Vieną dieną, jei tai nesusiję su darbu, neįjungti telefono ir neiti prie interneto, o vakare paanalizuoti, kaip jaučiamasi.
- Pusvalandžiui išjungti socialinius tinklus ir stebėti, kodėl kyla nerimas.
- Rasti kitų veiklų, kurios užpildytų laisvą laiką.
Specialistų rekomendacijos
- Spręsti problemą anksti, vos pasirodžius pirmiesiems požymiams.
- Naudoti slaptažodį, leidžiantį apeiti telefono naudojimą, kurį žino tik draugas.
- Atsiriboti nuo bet ko, kas kelia priklausomybę.
- Būti pasiruošus pakelti diskomfortą, nes norint nustoti būti priklausomu, turi įvykti cheminė, fiziologinė arba psichologinė detoksikacija.
- Kreiptis į specialistus: kognityvinės elgesio terapijos, psichoterapijos, grupinės terpijos, konsultacijų metodai.
Visuomenės vaidmuo
Visuomenė taip pat turi prisiimti atsakomybę, nes ji skatina perteklinį interneto vartojimą, pvz., per daug interneto pasitelkiama mokyklose, tad vaikams ima atrodyti, kad tai yra pats svarbiausias dalykas. Suaugusiųjų įtaka yra labai svarbi, nes vaikai yra linkę kopijuoti tėvus. Be to, vaikai internete neretai ieško pripažinimo, priėmimo ir kitų poreikių patenkinimo, kuriuos patenkinus šeimoje, didėja tikimybė, kad interneto taip stipriai nebereikės.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
tags: #kada #buvo #pripazinta #priklausomybe #nuo #telefono