Šiame straipsnyje analizuojama pagalba kaliniams, turintiems psichikos sutrikimų, Lietuvoje. Remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant teisingumo ministerijos atstovus, kalinių globos draugijas ir pačių kalinių patirtis, nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria šie asmenys, bei galimos pagalbos priemonės. Straipsnyje taip pat atsižvelgiama į užsienio patirtį, konkrečiai - Kanados pavyzdį, svarstant medicininės pagalbos mirštantiems žmonėms prieinamumą asmenims, sergantiems psichikos ligomis.
Bausmių vykdymo sistemos pokyčiai ir reintegracijos sunkumai
Teisingumo ministerija teigia, kad prieš trejus metus priimtas Probacijos įstatymas mažina kalinių skaičių kalėjimuose. Lygtinai nuo bausmės atleidžiami kaliniai beveik perpus mažiau grįžta į kalinimo įstaigas. Nepaisant to, laisvėje esantys buvę kaliniai teigia, kad reintegracija vyksta sunkiai, o užvėrus įkalinimo įstaigos duris laukia iššūkiai, dėl kurių silpnesnieji grįžta atgal.
Vienkartinė pašalpa ir gyvenamosios vietos klausimas
Asmenims, atlikusiems ne trumpesnę kaip 6 mėnesių bausmę laisvės atėmimo įstaigoje bei deklaravusiems gyvenamąją vietą, socialinės paramos centruose skiriama 38 eurų vienkartinė pašalpa. Reikalui esant, skiriamas apmokėjimas už asmens tapatybės dokumento pagaminimą. Asmenys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, nukreipiami į nakvynės namus ar Vilniaus Arkivyskupijos Caritas laikinuosius namus. Skiriami talonai į pirtį ar Caritas socialinės tarnybos patalpose įrengtus dušus - su tokia sistema susiduria iš kalėjimo grįžęs asmuo, neturintis užnugario.
Įsidarbinimo sunkumai
Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, 2014-aisiais dėl darbo kreipėsi 388 iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys, 97 jų rado darbą per vidutiniškai 3 mėnesius. Neslepiama, kad teistumą turinčiam žmogui įsidarbinti kur kas sunkiau, nepriklausomai nuo to, kad jis gali turėti daugiau motyvacijos už neturintįjį teistumo. Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus darbuotojos prisiminė neseniai įvykusį atvejį, kai vienos įmonės direktorius įdarbino buvusį kalinį, nežinodamas apie jo teistumą. Vėliau darbo biržos specialisto pokalbio su darbdaviu metu šis prisipažino, kad jei būtų žinojęs apie darbuotojo praeitį, nebūtų suteikęs darbo. Elektrėnų skyriaus atstovai pateikė pavyzdį, kai įmonė įdarbino darbo biržoje registruotą teistą asmenį. Po vienos darbo dienos, apie tai sužinojęs įmonės vadovas, liepė parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru, nes „tokiems pas mus ne vieta”.
Nakvynės namų realijos
Naujojoje Vilnioje esantys nakvynės namai - viena iš alternatyvų neturinčiam kur miegoti žmogui. Juose du aukštai: pirmajame ankštoje patalpoje yra 60 miegamų vietų, antrasis, kaip juokauja gyventojai, skirtas turčiams, mat už gyvenimą kambaryje keliese tenka mokėti. Pirmasis aukštas skirtas žmonėms, kuriems reikia laikino apnakvindinimo, tačiau esama žmonių, gyvenančių ne vienerius metus. Buvę kaliniai, benamiai, sunkiai besiverčiantieji ir žmonės, turintys psichikos sutrikimų, renkasi prie nakvynės namų durų dar prieš 18 valandą ir privalo juos palikti kitos dienos ryte. Tokioje socialinės įtampos ir skirtingų žmonių bendruomenėje tai vargiai išvengiama, tačiau atskiroje patalpoje pro kameras aplinką stebintis budėtojas „nepastebi“ muštynių link vedančių pykčių ir svaiginimosi alkoholiu tiesiog lovoje.
Taip pat skaitykite: Suprasti psichikos negalią
Kalinių globos draugijos įžvalgos
Kalinių globos draugijos socialinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė sako, kad į centrą dažnai kreipiasi tik ką į laisvę išėję žmonės, paprastai neturintys nė laikinos gyvenamosios vietos, tik krūvą problemų. Dar viena problema - pinigai: žmonės iš įkalinimo įstaigos paleidžiami tuščiomis kišenėmis, o ir tos pačios vienkartinės išmokos tenka laukti. Dėl nuolatinės nežinomybės ir nesugebėjimo prasimanyti pragyvenimui kai kurie nuteistieji nuleidžia rankas ir grįžta ten, iš kur atėję: lengviau kažką pavogti ir nusipirkti pietus nei mėnesį badaujant laukti atsakymo, ar gausi darbą. „Man nesuvokiama, kaip žmogui nuvykti į Darbo biržą ir iš jos, kai jis neturi už ką valgyti“, - sako M. Bliumenzonienė.
Žydrūno istorija: Vaikystės traumos ir reintegracijos iššūkiai
32-ejų statybininkas Žydrūnas neperiodiškai įkalinimo įstaigose praleido 10 metų. Jau pusantrų metų laisvėje esantis vilnietis sako besimokantis iš klaidų ir norintis pagaliau gyventi ramų gyvenimą. Žydrūnas sako, kad tiek jis, tiek jaunesni broliai ilgus metus leido įkalinimo įstaigose dėl vaikystėje patirtų traumų. Būdamas 8-erių vyras matė, kaip motiną jos gimimo dieną užmušė sugėrovas, praėjus keliems mėnesiams nuo svetimos rankos žuvo ir tėvas. Būdamas 12-os, Žydrūnas globos įstaigoje susipažino su jaunesniu vaiku, įtraukusiu jį į nusikalstamą grupuotę. Netrukus už prastą elgesį buvo nusiųstas į nepilnamečių pataisos namus. Teistumų būta už muštynes („nepatiko veidas“), turto prievartavimą dideliu mastu. - Vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintis vyras sako neturėjęs šansų pragyventi, mat darbdaviai būdavę priešiškai nusiteikę, o įdarbinę naudodavęsi ir neatsiskaitydavę. Šiandien Žydrūnas turi darbą bei stabilias pajamas, tačiau socialiniai įgūdžiai kelia iššūkių: susitikus pakalbėti kavinėje, vyras vaiko jį aptarnaujančias padavėjas, užgaulioja netoliese sėdinčius klientus bei šneka garsiai ir vartoja žodžius, kurie priverčia dalį aplinkinių paskubomis išgerti kavą ir išeiti. Paklaustas, ko trūksta teistų asmenų gerovei, šis teigė, kad paleidimas iš kalėjimo į gatvę be pinigų į nežinią veikia sukrečiančiai.
Andriaus Bakasejevo atvejis: Psichikos sutrikimai ir pagalbos trūkumas įkalinimo įstaigoje
Albertas Oniūnas savo straipsnyje mini Pravieniškių 2-ojoje sustiprinto režimo kolonijoje už plėšimus ir vagystes bausmę atliekančio Andriaus Bakasejevo (20 m.) motiną, gyvenančią Jonavos rajone, Rukloje. Moteris įsitikinusi, kad sūnui, sergančiam psichikos liga ir dėl to nuolat save žalojančiam, nesuteikiama būtina medicinos pagalba, jis provokuojamas nusižudyti. Administracija neišleidžia A. Bakasejevo iš kolonijos anksčiau laiko - sufabrikuoja nuobaudas už drausmės pažeidimus. Irena Bakasejevienė įsitikinusi, kad jau nuo 15 metų įkalinimo įstaigose vargstantis sūnus laisvės gali nesulaukti, o jei ir sugrįš namo, tai psichiškai suluošintas. Pasak moters, už tai atsakingi kolonijos medikai ir administracija.
Konfliktas su administracija ir "laisvės pirkimas"
Andrius Bakasejevas papasakojo, kad nesutarimai su kolonijos administracija prasidėjo jau seniai. Jis mokąs iš medžio drožinėti įvairius suvenyrus, todėl kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis liepęs daryti tuos suvenyrus jam asmeniškai ir tada, kai tik būsią galima, Andrius anksčiau laiko iš kolonijos būsiąs paleistas į laisvę. Andrius sakosi atsisakęs taip pirkti laisvę ir iškart pajutęs tokio atsisakymo skonį. Ir kiti nuteistieji esą verčiami nemokamai dirbti, kad išeitų anksčiau.
Narkotikai ir "dozė" už informaciją
A. Bakasejevas, remdamasis drauge kamerose laikomų kalinių patyrimu ir žodžiais, sako, kad šioje kolonijoje tvarką daro ne administracija, o vadinamieji "verchai" - aukščiausios kalinių kastos lyderiai. Operdalyje (taip nuteistieji iki šiol vadina Vidaus tyrimų tarnybą) visada galima gauti narkotikų dozę, jei esi narkomanas. Tik reikia pasakyti, pavyzdžiui, kas iš nuteistųjų turi mobiliuosius telefonus ir kur juos slepia. Jei pareigūnai bus patenkinti gauta informacija, patys suleis "dozę".
Taip pat skaitykite: Veiksminga pagalba priklausomybių turintiems
Medikų požiūris ir savižalos provokavimas
A. Bakasejevo problemos daugiau yra susijusios su medikais. Jaunuolis įsitikinęs, kad turi rimtų psichikos problemų, nes jam periodiškai kyla didžiulė nervinė įtampa, noras pjaustytis rankas, kaklą ar kitaip žalotis. Kai A. Bakasejevas sako, kad jam kyla noras pasikarti, gydytojas siūlo taip ir padaryti - antraip iš kur žinoti, ar tas noras yra realus.
Kolonijos administracijos pozicija
Kolonijos sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas Zdislovas Navickas teigia, kad A. Bakasejevo medicinos kortelė yra pažymėta specialiu narkomanų lipduku. A. Bakasejevo diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tai nėra psichikos liga. Vilniaus psichiatrai rekomenduoja A. Bakasejevo elgesį koreguoti drausminio poveikio priemonėmis.
Kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis neigia kaltinimus dėl prievartinio suvenyrų gaminimo, o Vidaus tyrimų tarnybos viršininkas Virginijus Cislevičius teigia, kad po reorganizacijos jų tarnyba operatyvinio darbo nedirba, todėl galimybių kovoti su pareigūnų korupcija sumažėjo.
Psichikos sutrikimų įvertinimas ir funkciniai sutrikimai
Siekiant įvertinti asmens, turinčio psichikos sutrikimų, būklę, naudojami įvairūs kriterijai, apibrėžiantys funkcijos sutrikimo sunkumą. Pavyzdžiui, apibrėžiami lengvi, vidutiniai, ryškūs ir sunkūs funkcijos sutrikimai, atsižvelgiant į ligos simptomų intensyvumą ir poveikį asmens kasdieniam gyvenimui.
- Lengvas funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Vidutinis funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipestezija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Ryškus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai ryškūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Sunkus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Labai sunkus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
Tarptautinė perspektyva: Kanados pavyzdys ir medicininė pagalba mirštantiems
Straipsnyje taip pat trumpai aptariama Kanados patirtis, susijusi su medicininės pagalbos mirštantiems žmonėms prieinamumu asmenims, sergantiems psichikos ligomis. Nors Kanada iš pradžių leido taikyti šią procedūrą tik pacientams, sergantiems mirtina liga, vėliau buvo svarstoma galimybė ją taikyti ir asmenims, sergantiems psichikos ligomis. Tačiau šis klausimas sukėlė daug diskusijų ir nesutarimų, todėl galiausiai buvo nuspręsta atidėti įstatymo galiojimą psichikos ligoniams.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės