Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Karolio Karpavičiaus asmenybę remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais ir kontekstais. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią analizę, apimančią jo šeimos istoriją, ryšius su to meto visuomenės veikėjais ir indėlį į kultūrą.
Šeimos šaknys ir giminystės ryšiai
Norint suprasti Karolio Karpavičiaus asmenybę, būtina atkreipti dėmesį į jo šeimos istoriją ir giminystės ryšius, kurie turėjo įtakos jo pasaulėžiūrai ir vertybėms. Karpavičių šeimos istorija yra glaudžiai susijusi su Ruseckų giminės istorija.
Ruseckų giminė
Dr. Kanuto Rusecko asmenyje galima išvysti ne tik vieną talentingiausių XIX amžiaus tapytojų, tačiau ir jautrią asmenybę, kas atsiskleidžia Ruseckų korespondencijoje. Ją gana kruopščiai tyrinėjo ir aprašė Vladas Drėma. Iš išlikusių dailininko laiškų sužinota daug jo šeimos gyvenimo faktų. Teigiama, jog Ruseckai kilę iš smulkiųjų bajorų, gyvenusių Minsko apylinkėse. Kanuto tėvai nuosavų dvarų neturėjo, kilnojosi iš dvarelio į dvarelį Vilniaus, Ašmenos, Ukmergės apskrityse. Tėvas Jonas buvo gimęs apie 1765 m. Paminėta, jog Jono Rusecko motina buvo Joana Dmachauskaitė (Kanuto senelė). Gyvendamas Romoje Kanutas yra rašęs namiškiams apie tai, jog vylėsi, kad tolimas giminaitis prelatas kunigas Kazimieras Dmachauskas (katalikų bažnyčios arkivyskupas, 1779-1851 m.) galėtų ištiesti jam pagalbos ranką, t.y. padėti finansiškai. Kazimieras Dmachauskas buvo gimęs Zabalacėje, Vitebsko srityje. Zabalacėje gimė ir skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. Nežinia, kurioje parapijoje Kanuto tėvas Jonas Ruseckas surado žmoną Teresę Romanovičiūtę (Romanovičiai gyveno aplink Vilnių, taip pat pačiame Vilniuje, Žemaitijoje), tačiau XVIII a.
Vyriausiasis Ruseckų sūnus Juozapas gimė apie 1790 metus. Jį sekė trivardis Ignotas Jokūbas Feliksas, kuris gimė 1798 m. birželio 3 d. jau minėtame Stebėkių kaime, Vadoklių parapijoje. Trečiasis sūnus dailininkas Kanutas Felicijonas Ruseckams gimė 1800 m. vasario 10 d. taip pat Stebėkių kaime, Vadoklių parapijoje. Po Kanuto Ruseckai susilaukė jauniausio Mauricijaus. Amžiaus skirtumas tarp berniukų nebuvo didelis, matomai, juos siejo stiprus broliškas ryšys. Tas matyti ir iš vėlesnių Kanuto ir jo brolių laiškų, broliai Kanutą remdavo finansiškai. Štai Vladas Drėma cituoja Kanuto laišką broliui Juozapui, rašytą 1818 metais, kuriame Kanutas prašo yresniojo brolio užtarimo prieš tėvus dėl dailės studijų: “Patirdamas tavo pagalbą daugeliu gyvenimo atvejų, kreipiuosi į tave ir dabar, turėdamas viltį, kad tu neatsakysi. Štai kelios dienos prieš išvažiuojant man į Vilnių, paklausė manęs tėvelis, prie kurios profesijos jaučiu palinkimą? Atsakiau, kad noriu būti tapytojas. Tėvelis pasakė, kad tai yra ilgas mokslas ir kodėl nepasirenku ko kito. Kanutui pradėjus studijas Vilniaus universitete 1816 metais, jo tėvai jau gyveno Paberžės seniūnijoje tačiau neilgai, po dviejų metų jie persikėlė į Turgelių parapiją, t.y. nuo 1818 m. tėvas Jonas valdė Pavlovo dvarą. Iš Pavlovo dvaro valstiečių surašyto skundo matyti, jog Ruseckai Pavlovo dvare 1824 metais dar tebegyveno. Pats Kanutas, studijuodamas universitete Vilniuje, yra gyvenęs ir Romanovičių name, kuris stovėjo šv. Po studijų, tėvui pritarus, 1821 m. liepos 29 d. Kanutas Ruseckas paliko Vilnių ir išvyko tęsti dailės mokslų į užsienį, pirmiausiai, į Paryžių, vėliau, gavęs stipendiją, į Romą. Išvyko ne vienas. Išsprukusi basa iš namų su juo keliavo žmona žydaitė Antanina Červinskytė, su kuria dailininką slapta Ukmergėje sutuokė brolis Juozapas. Tik Varėnoje kelionės metu Kanutas žmonai nupirko batelius, kad ši toliau galėtų keliauti su apavu, ne basa. Jau daug vėliau, po dešimtmečio grįžę iš Italijos ir jau turėdami būrį vaikų Vilniuje Kanutas Ruseckas ir Antanina Červinskytė oficialiai įteisino santuoką 1833 m. liepos 7 d. šv. Jonų bažnyčioje. Šis jų santuoką liūdijantis metrikas yra išlikęs. Paminėtina, jog netgi iki 1829 m. Beveik visi Kanuto Rusecko vaikai gimė Romoje. Duktė Julija Marija gimė 1822 m. gruodžio 25 (26) d., sūnus Boleslovas Mykolas Julijus Karolis gimė 1824 m. rugsėjo 29 d., duktė Ona gimė 1826 m. gegužės 16 d., sūnus Tadas Serafinas Petras Martynas gimė 1828 m. spalio 17 d. kartu su seserimi dvyne Virginija. Ne viename laiške tėvams Kanutas Ruseckas rašė, kaip sunkiai vertėsi Romoje ir vis prašė pinigų tiek iš tėvų, tiek iš brolių. Apie sūnaus Boleslovo gimimą Kanutas dienoraštyje įrašė taip: “Šiandien 5 val. vakaro žmona pagimdė sūnų. (…) Šiandien pakrikštijome sūnų Boleslovo Mykolo Julijono Karolio vardais. Krikštynos buvo labai linksmos lenkiškoje kompanijoje”. Vėliau tiek Boleslovo, tiek Tado krikšto metrikai buvo perrašyti į Vilniaus šv. Tėvai apie Kanuto Rusecko šeimą sužinojo tik 1828 metais, jau einant į pabaigą sūnaus mokslams. Spalio 7 d. Gyvendamas Italijoje Kanutas Ruseckas tobulinosi Šv. Iš Italijos laikotarpio daugiausia dailininko korespondencijos išlikusios su broliu Juozapu, kuris klebonavo Svėdasuose. Vėliau grįžęs į Vilnių Kanutas jį lankė Svėdasuose, grožėjosi ir fiksavo provincijos apylinkes. Kiti du broliai - Feliksas ir Mauricijus ūkininkavo. Vladas Drėma rašo, jog vieną paveikslo “Pjovėja” versijų Kanutas vežė broliui Feliksui į Aukštadvarį.
Iš Italijos į Lietuvą Kanutas Ruseckas su šeima parvyko maždaug 1831 metais. Iš šio laikotarpio laiškų nėra daug. 1825 metais Kanuto brolis Mauricijus Pavlovo dvare pakrikštijo Mykolo ir Justinos Karpavičių vaiką, reiškia dvare tuo metu Ruseckai dar tebegyveno. Tačiau jau 1824 m. spalio 20 d. Kanuto motina Teresė jam laiške pranešė, kad pirko Kernavėlės palivarką. Tikėtina, 1825 m. Jonas ir Teresė Ruseckai persikraustė į Kernavėlės dvarą. Vladas Drėma rašo, jog 1826 m. gegužės 12 d. laiške tėvas Kanutui išvardijo visus jo brolius ir seseris, iš kurių tik nedaugelis buvo jau savarankiški, t.y. Tai, jog Romoje Kanutas ir Antanina Ruseckai išgyveno iki 1830 ar 1831 m., įrodo Vilniaus universiteto archyve išlikusios Rusecko stipendijos bylos, taip pat Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomas Rafaelio “Disputo” vario raižinys, kurį Ruseckas panaudojo freskos kopijai pasidaryti. Jau Vilniuje, Ruseckams parvykus iš Romos, Šibakovskio name Tilto gatvėje 1832 m. rugsėjo 28 d. gimė jauniausiasis jų sūnus Mykolas, kuris teišgyvenęs keturis metus, mirė 1836 m. lapkričio 14 d.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
1832 m. balandžio 24 d. Kanuto tėvas, našlys Jonas Ruseckas Kernavės bažnyčioje, būdamas 63 metų amžiaus vedė Grasildą Prontnickytę, Ignacijaus Prontnickio ir Kotrynos Lajauskaitės 23 metų dukterį. Prontnickiai XIX a. pradžioje sutinkami Musninkų parapijoje. Grasilda gimė 1807 m. balandžio 29 d. Švieciškio (lenk. Świeciszki) dvare. Jos tėvai Prontnickiai buvo susilaukę viso būrio vaikų: vyresnėlių sūnų Anupro Juozapo bei Tadeušo Jeronimo, ir dukterų Kotrynos, Viktorijos, Rozalijos bei minėtos Grasildos. Netrukus po Grasildos ir Jono Rusecko vestuvių tų pačių metų gruodžio mėnesį mirė Grasildos tėvas Ignacijus, o 1839 m. Po santuokos Grasilda Prontnickytė su vyru Jonu Rusecku apsigyveno Kernavėlės dvare. Čia 1833 m. vasario 16 d. jaunavedžiams gimė sūnus Jonas Prosperas, o 1835 m. rugsėjo 24 d. - duktė Adelė Kornelija. Vaikų tėvas Jonas Ruseckas mirė 1846 m. lapkričio 23 d. minėtame Kernavėlės dvare, jį lygiomis dalimis padalinęs sūnums. Jo mirties metrike surašyti vaikai tokia seka: Juozapas (vyriausiasis sūnus), Feliksas, Kanutas, Mauricijus, iš antrosios santuokos - Prosperas bei Adelė. Dukterys Saurinavičienė, Kamilė ir Pelagėja, apie kurias užsimena Vladas Drėma, mirties metrike nėra nurodytos. Tėvui Jonui mirus, Kernavėlės dvaro valdymą perėmė Mauricijus. Jis su žmona Anele įvardintas Kernavės bažnyčios krikštų knygose ir 1863 metais.
Nuo 1843 m. Kanuto Rusecko korespondencijos pagausėja, kai sūnui Boleslovui išvykus studijuoti į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją, tėvas ir sūnus ėmė susirašinėti. Jų tarpusavio laiškai ypač šilti. Išvažiuojančiam sūnui Kanutas taip parašė specialiai padovanotame albumėlyje piešiniams: “Mylimiausias mano sūnau! Išvažiuoji iš mūsų. Atminimui dovanoju tau mūsų portretus. Tolimesniame savo gyvenimo kelyje sutiksi bičiulių ir geradarių, kurie gali tau daug gero padaryti, tačiau atsimink, kad niekas negali būti nei didesnis tavo bičiulis, nei geradaris už tėvus. Taigi mylėk juos ir neužmiršk niekados.
1852 m, lapkričio mėn. laiške sūnui Kanutas parašė, jog lapkričio 9 d. mirė jo brolis Feliksas, kuris paliko Kanutui 4000 rublių, Kanuto dukroms Julijai Marijai Jakovickienei (susituokė su Teofiliu Narcizu Jakovickiu 1857 m. lakpričio 26 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje), Onai Bankauskienei (susituokė su Juozapu Bankausku 1842 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje) bei Virginijai Ruseckienei (susituokė su Valerijonu Rusecku 1854 m. liepos 26 d. Vilniaus šv. 1853 m. birželio 12 d. mirė Kanuto žmona ir Boleslovo bei kitų vaikų motina Antanina Červinskytė Ruseckienė. Ji buvo palaidota Vilniaus Bernardinų kapinėse. Baigęs studijas Sankt Peterburge Kanuto sūnus Boleslovas Ruseckas susituokė su Stepanija Karpavičiūte 1854 m. vasarą Zabludovo bažnyčioje (Balstogės apskritis) ir išvyko gyventi į žmonos tėvų Stanislovo ir Karolinos Sidarovičiūtės Karpavičių dvarelį Balstogėje. Paminėtina, jog visi Karpavičių vaikai buvo gimę Vilniuje. Stepanija Marija Pranciška Karpavičiūtė gimė 1829 m. sausio 29 d., pakrikštyta šv. Jonų bažnyčioje. Ji turėjo seseris Karoliną Vilhelminą, Feliciją (kurią vienu metu buvo įsižiūrėjęs pats Kanutas), brolius Karolį Romualdą, Oktavijų Stanislovą. Vaclovą Aloyzą, Stanislovą Eustachijų, pastarojo krikštynose 1830 m.
Iš visų Kanuto brolių, tikėtina, tik Prosperas gyveno Vilniuje. Brolis Juozapas ištarnavęs 28 metus kunigu mirė 1848 m. spalio 8 d. Svėdasuose, ten ir palaidotas. Brolis Mauricijus po tėvo mirties perėmė Kernavėlės dvarą, jis taip pat ūkininkavo, kaip ir brolis Feliksas. Sesuo Adelė, kuri mínima tėvo Jono mirties metrike, kaip jauniausioji iš jo vaikų, 1858 m. vasarą Musininkų bažnyčioje ištekėjo už vilniečio bajoro Stepono Paulavičiaus ir po vestuvių apsigyveno Bartkuškio dvare. Po metų, t.y. 1859 m. šiame dvare jaunajai Paulavičių porai gimė sūnus Adomas Cezaris, kurio krikštatėviu tapo grafas Adomas Pliateris. Jono Rusecko našlė po vyro mirties, Kernavėlės palivarką perėmus Mauricijui, persikėlė gyventi į Musninkus, į gimtąjį dvarą. Ji nugyveno ilgus 92 metus ir mirė 1899 m. Prosperas Ruseckas buvo vedęs Mikaliną Mickevičiūtę. Turėjo pulkininko laipsnį, gyveno Kalvarijų g. Nr. 50 name, Vilniuje. Jis mirė 1903 m. vasario 4 d. ir buvo palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse. Su žmona vaikų Prosperas neturėjo. Kanuto Rusecko paveikslas. Lietuvaitė su verbomis. XIX a. pab. Prieš pat mirtį dailininkas Kanutas Ruseckas vedė antrą kartą Pauliną Šubertaitę. Kanutas Ruseckas mirė 1860 m. rugpjūčio 21 d. Paplaujoje, Ruseckos name. Jo antroji žmona, nors buvo gerokai už vyrą jausnesnė, mirė po keturių metų, t.y. 1864 m. Polocko gatvėje stovėjusiuose brolijos namuose. Buvo sulaukusi 48 metų, po savęs palikuonių nepaliko. Nežinia, ar dar gyvenant tėvui Paplaujoje, ar jau po jo mirties Boleslovas nutapė Bernardinų kapinėse per visą XIX amžių stovėjusį pirklių Fiorentinių antkapį. Galbūt jis mėgo pasivaikščioti po Užupį ar Paplaują ir gražus, puošnus antkapis įstrigo į jo atmintį. Tikėtina, kad taip, nes su žmona Stepanija Boleslovas išgyveno santuokoje tik 12 metų. Stepanija mirė gana anksti, 1866 m. rugpjūčio 1 d. Dailininkas Boleslovas Ruseckas mirė 1913 m.
Ši giminystė svarbi, nes Kanuto sūnus Boleslovas Ruseckas vedė Stepaniją Karpavičiūtę, taip susiedamas šias dvi šeimas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Karpavičių šeima
Karpavičių giminės istorija taip pat svarbi norint suprasti Karolio Karpavičiaus asmenybę.
Stepanija Marija Pranciška Karpavičiūtė gimė 1829 m. sausio 29 d., pakrikštyta šv. Jonų bažnyčioje. Ji turėjo seseris Karoliną Vilhelminą, Feliciją (kurią vienu metu buvo įsižiūrėjęs pats Kanutas), brolius Karolį Romualdą, Oktavijų Stanislovą. Vaclovą Aloyzą, Stanislovą Eustachijų, pastarojo krikštynose 1830 m. Iš visų Kanuto brolių, tikėtina, tik Prosperas gyveno Vilniuje.
Šie ryšiai rodo, kad Karolis Karpavičius priklausė plačiam giminystės tinklui, kuris apėmė įvairius visuomenės sluoksnius ir regionus.
Povilas Karpavičius: fotografijos inovatorius
Povilas Karpavičius (1909-1986) - visapusė asmenybė Lietuvos fotografijos istorijoje. Fotografijos lauke reiškėsi kaip praktikas, inovatorius ir teoretikas: eksperimentavo fotografijos technikomis, jas išradinėjo, skaitė paskaitas, aktyviai dalyvavo parodose, išleido vadovėlių. Karpavičius gimė Tbilisyje. 1921 m., susirgus tėvui, šeima sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Zarasuose. Mokėsi Zarasų Aukštesniojoje komercijos mokykloje. Vėliau persikėlė į Kauną. 1931 m. Kaune mokėsi žemėtvarkininkystės. Buvo priimtas į tarnybą Žemės ūkio ministerijoje, priklausė Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungai, kurios nariai 1935 m. susibūrė į fotosekciją. 1930 m. Karpavičius visa galva pasinėrė į fotografiją. Jis vienas iš pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, jo kūryba išsiskyrė eksperimentiniais fotografikos kūriniais. Kūrėjas išbandė įvairiausias fotografijos technikas: izoheliją, izopolichromiją, S efektą, heteroreljefą, pseudosoliarizaciją, EDFV, spinduliavimo efektą ir kt. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė kūrybinius planus ir užmojus. Po karo sovietinė valdžia pasamdė Karpavičių fotografuoti karo nuniokotas vietas. Fotografas vyko į Berlyną. 1953 m. surengė personalinę spalvotųjų fotografijų parodą. Šios parodos katalogas tapo pirmuoju autorinės parodos katalogu Lietuvoje. Parašė pirmąjį fotografijos technikos vadovėlį „Spalvotosios fotografijos praktika“ (1961 m.), vadovėlį „Fotografijos vadovas“ (1980 m.). Nuo 1966 dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Karpavičiaus kūryboje atsiskleidžia tarpukario Lietuvoje vyravusios tendencijos ir temos: romantizuoti lietuviško kaimo vaizdiniai, gamtos peizažai.
Asmenybės bruožai ir veikla
Remiantis turima informacija, galima teigti, kad Karolis Karpavičius buvo asmenybė, turinti platų akiratį ir domėjimąsi įvairiomis sritimis. Jo ryšiai su Ruseckų gimine, ypač per santuoką su Stepanija Karpavičiūte, rodo jo integraciją į to meto kultūrinį ir intelektualinį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Kiti to meto kultūros veikėjai
Straipsnyje minimi ir kiti to meto kultūros veikėjai, kurie taip pat prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir meno.
Dailininkai ir fotografai
- Kanutas Ruseckas: XIX amžiaus tapytojas, kurio kūryba ir asmenybė atsispindi jo korespondencijoje.
- Boleslovas Ruseckas: Kanuto sūnus, taip pat dailininkas.
- Povilas Karpavičius: Fotografas, eksperimentavęs su įvairiomis fotografijos technikomis.
- Jonas Kalvelis, Vitalijus Butyrinas ir Virgilijus Šonta: Lietuvos fotografijos klasikai, kurių kūriniai pristatomi virtualioje parodoje „Minčių peizažai“.
- Vytautas Maželis: Teisininkas ir fotografas, dalyvavęs Birželio sukilime.
- Domicėlė Tarabildienė: Dailininkė, grafikė, tapytoja ir fotomenininkė, žinoma kaip lietuviškų vaikų knygų iliustracijos ir grafikos klasikė.
- Jonas Dvariškis: Pedagogas ir fotografas, kilęs iš Pakruojo.
- Veronika Šleivytė: Dailininkė, tapytoja, grafikė ir fotografė.
- Vincas Uždavinys: Publicistas, žurnalistas, redaktorius, keliautojas ir fotografas.
- Petras Babickas: Radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, dailininkas ir fotografas.
- Žymus kultūros metraštininkas: Kraštotyrininkas, etnografas, fotografas, tautodailininkas, publicistas, muziejininkas ir pedagogas.
Teatro ir kino veikėjai
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė: Televizijos režisierė ir aktorė.
- Regimantas Adomaitis: Teatro ir kino aktorius.
- Leonardas Andriuškevičius: Teatro aktorius ir poetas.
- Regina Arbačiauskaitė-Flick: Teatro, kino ir televizijos aktorė.
- Rolandas Atkočiūnas: Teatro režisierius.
- Vladas Auga: Teatro aktorius.
- Audronė Bagatyrytė: TV ir teatro režisierė.
- Vladas Baranauskas: Teatro aktorius.
- Saulius Bareikis: Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas.
- Šarūnas Bartas: Kino režisierius.
- Vytautas Benokraitis: Teatro aktorius.
- Nomeda Bėčiūtė: Teatro aktorė.
- Elena Bindokaitė-Kernauskienė: Teatro aktorė.
- Juozas Bindokas: Teatro aktorius, fotomenininkas.
- Lina Bocytė: Teatro aktorė.
- Irena Bučienė: Teatro ir televizijos režisierė.
- Adolfina Budrikaitė-Zulonienė: Teatro aktorė.
- Janina Budrikaitė: Teatro aktorė.
- Jūratė Budriūnaitė: Teatro ir televizijos aktorė.
Šie žmonės, kaip ir Karolis Karpavičius, formavo to meto kultūrinį kraštovaizdį ir prisidėjo prie jo raidos.
tags: #karpaviciaus #asmenybes #charakteris