Psichika - tai sudėtinga žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų nervų sistemos bei smegenų savybė, atspindinti aplinką ir reguliuojanti organizmo sąveiką su ja. Šis reiškinys apima visų psichinių procesų, tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų, visumą. Psichika apima protą, jausmus, emocijas ir pasąmonę, nuolat besikeičiančią, judančią, lanksčią, savireguliuojančią ir prisitaikančią prie aplinkos veiksnių.
Psichikos Apibrėžimas Ir Savybės
Psichika yra nervų sistemos savybė, tačiau psichinės veiklos ir nervų sistemos veiklos dėsniai nėra tapatūs. Kuo sudėtingesnė organizmo nervų sistema, tuo sudėtingesnė ir jo psichika. Žmogaus nervų sistema, kurios svarbiausia dalis yra galvos smegenys, yra labiau išsivysčiusi už kitų gyvūnų nervų sistemą.
Svarbiausia psichikos savybė yra jos aktyvumas. Išoriškai psichika reiškiasi kaip organizmo veikla ir elgesys. Organizmui sąveikaujant su aplinka atsiranda psichiniai reiškiniai. Pagal pastovumą ir trukmę visus psichinius reiškinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: procesus, būsenas ir savybes.
Psichiką ir psichinių reiškinių turinį sudaro daiktų, reiškinių, veikiančių organizmą kaip dirgikliai, jų savybių, tarpusavio santykio atspindys. Savitas to turinio bruožas yra jo idealumas. Psichika yra organizmo filogenezės ir ontogenezės rezultatas - kokybiškai nauja jų prisitaikymo prie aplinkos forma.
Psichikos Raida Ir Funkcijos
Prisitaikyti prie pastovios arba dėsningai kintančios aplinkos organizmui pakanka genetiškai paveldėtų stereotipinių reakcijų (instinktų, nesąlyginių refleksų). Nuolat kintanti aplinka, kaip sudėtingas dirgiklių derinys, reikalauja iš organizmo didesnio lankstumo, kuris atsiranda tik išsivysčius psichikai. Psichika sudaro sąlygas pasirengti veiklai - atrinkti efektyviausius veiksmus tikslui pasiekti.
Taip pat skaitykite: Kaip kvapai veikia psichologinę būseną?
Psichikos savybė atskleisti potencialios veiklos būdus aiškinama refleksine psichikos prigimtimi - organizmą veikiantys dirgikliai iš dalies aktualizuoja ankstesnėje veikloje susidariusias ir atminties išsaugotas reakcijas. Patyrimo atgaminimas psichiniu vaizdu, leidžiantis atspindėti ir tiesiogiai organizmo neveikiančias daiktų savybes, nuspėti galimą įvykių eigą ir savo veiklos rezultatus, yra pažintinio tikrovės atspindėjimo pagrindas.
Organizmo gyvybei svarbius poveikius ir objektus psichiniame vaizde išskiria afektai, emocijos, jausmai, atspindintys ne objektyvias daiktų savybes, bet jų vertę aktualių motyvų ir poreikių atžvilgiu. Didėjant psichikos gebėjimui numatyti įvykius ir veiklos rezultatus ji ištobulėja tiek, kad individai iš anksto gali pasiskirstyti funkcijas savo bendroje veikloje, susidaro sąlygos žmogaus visuomeninei raidai.
Šio proceso pagrindas - kolektyvinis patyrimas, įgyjamas darbinėje veikloje. Jo kaupimas ir perdavimas kalba yra naujas psichikos raidos šaltinis, nulemiantis aukštesniųjų psichinių funkcijų susidarymą. Kalba padidina psichinio atspindėjimo galimybes papildydama jį visuomenės sukauptomis žiniomis. Dėl kalbos susidaro vidinių dirgiklių sistema, leidžianti veiklos subjektui valingai valdyti savo psichinius procesus (ką nors prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti), būti nepriklausomam nuo tiesiogiai atspindimos aplinkybės.
Psichikos Sveikata Ir Jos Svarba
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibūdina psichikos sveikatą kaip individo gebėjimą suvokti savo įgūdžius ir gebėjimus, susitvarkyti ir susidoroti su įprastais sunkumais, atlikti produktyvią veiklą ir prisidėti prie savo bendruomenės gerovės. Gelmių psichologijoje PSO bent vieno iš minėtų psichikos sveikatos bruožų nebuvimas yra matomas kaip gilesnių problemų simptomas.
Pasireiškus kokiems nors simptomams, giluminės psichoterapijos paradigmos žiūri į balansą tarp sąmonės ir pasąmonės. Pavyzdžiui, psichoanalizė, analitinė psichologija, psichodinamika. Taip pat į balansą tarp psichikos ir kūno - pavyzdžiui, Geštalto, analitinė ar transpersonalinė psichologijos. Pati žmogaus psichika gelmių psichologijoje matoma kaip pastoviai besikeičianti, judanti, lanksti, savireguliuojanti ir nuolat prisitaikanti prie aplinkos veiksnių.
Taip pat skaitykite: Psichikos pokyčiai dėl karščio
Skirdami laiko ir dėmesio pažinti savo vidiniam pasauliui, išmokstame suprasti, kaip veikia mūsų psichika. Anot Jungo, mūsų protas yra filtras, per kurį mes neišvengiamai komunikuojame su pasauliu. Tai, kaip mes jaučiamės čia ir dabar, yra mūsų realybė. O nuotaika neretai nudažo mūsų dieną atitinkamomis spalvomis.
Žiūrint iš gelmių psichologijos perspektyvos, tiesioginė patirtis (tai, ką aš patiriu būtent čia ir dabar) nėra tiesiog „nuogas“, objektyvus išorinio pasaulio patyrimas. Priešingai, mes patiriame aplinką per savo protą: be perstojo sąmoningai ir pasąmoningai interpretuojame mus supančius daiktus, žmones, įvykius, taip pat savo jausmus, emocijas ir įvairias būsenas.
Susidūrus su gyvenimo sunkumais ar patiriant skausmą, mūsų psichika yra atsakinga už reakciją į tą skausmą ar sunkumus. Tai, kokiais pasąmoningais „filtrais“ mūsų psichika „aprengia“ mūsų potyrius, daro tiesioginę įtaką mūsų psichologinei būsenai ne tik iškilus sunkumams, bet ir tolimesniuose žingsniuose, kai reikės su jais tvarkytis.
Supratę minėtus dalykus, galime teigti, kad savęs pažinimas ir psichologinės gerovės gerinimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų išorinio ir vidinio pasaulio potyriais. Mūsų psichika yra filtras, per kurį patiriame pasaulį, - jį vertiname, jaučiame ir kritikuojame. Būtent dėl to rūpinimasis psichikos sveikata neretai gali būti vienu efektyviausių būdų ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Neskirdami dėmesio savo psichikai pažinti, rizikuojame laiku nepastebėti įvairių psichologinių sutrikimų ar priklausomybių išsivystymo.
Psichikos Tyrimo Sritys
Psichiką tiria psichologija, filosofija, fiziologija, medicina, kibernetika ir kiti mokslai. Nuo seno buvo pastebėta, kad psichiką (iki 19 a. antros pusės ji vadinta siela) turi tik gyvieji organizmai, todėl kelta problema - koks jos ryšys su organizme vykstančiais materialiais procesais, tai yra psichofizinė problema.
Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?
Filosofai idealistai (idealizmas), spiritualistai (spiritualizmas) psichiką aiškino kaip nuo materijos nepriklausomą substanciją, kuri gali turėti įtakos materialiems kūnams. Senovės graikų filosofas Platonas psichiką įsivaizdavo kaip idėjų pasaulį, siekiantį susilieti su pirmaprade idėja, t. y. laikinai susijungusia su kūnu, bet nuo jo nepriklausoma.
Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, apibendrinančių to meto žinias apie psichiką, yra senovės graikų filosofo Aristotelio traktatas Apie sielą (De anima, lietuvių kalba 1959). Jame sakoma, kad siela jungia ir derina įvairius organus, kurie skiriasi savo pavidalais, funkcijomis ir susideda iš nevienodų elementų.
Prancūzų matematikas ir filosofas R. Descartes’as psichiką laikė substancionalia būtimi, nuo materijos nepriklausoma ir veikiančia iš savęs (ta veikla esanti mąstymas). Panašiai psichiką aiškina okazionalizmas, šiais laikais - Didžiosios Britanijos neurofiziologas Ch. S. Sherringtonas.
Materialistinė (materializmas) psichikos samprata kito. Senovės graikų filosofas Demokritas psichiką laikė tik atomų kombinacija, vulgarusis materializmas - viena materijos būsenų, organizmo funkcijų; mąstymas esąs fiziologinė smegenų funkcija, tokia kaip ir tulžies išskyrimas - kepenų funkcija. Krikščionybė psichiką apibūdina kaip nemirtingą, Dievo duotą sielą.
Dialektinis materializmas psichinių išgyvenimų turinį laiko faktu, kiekvieno žmogaus subjektyviai patvirtintu ir objektyviai išreikštu elgesiu ir kalba. Austrų psichiatras, psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas žmogaus psichiką suskirstė į sąmonę, pasąmonę ir priešsąmonę. Šie psichikos lygiai reiškiasi visoje žmogaus asmenybės struktūroje, kurią sudaro 3 dalys: id (pasąmonės energijos šaltinis), ego (sąmoninga asmenybės dalis) ir superego (aukščiausioji asmenybės struktūros dalis, suformuota visuomenės normų ir taisyklių, kurių įgyjama per patirtį ir auklėjimą).
Šveicarijos psichologas C. G. Jungas išskyrė ego (sąmonės centras, jungiantis mintis, jausmus, atsiminimus, pojūčius, dėl to mes save suvokiame kaip žmogų), individualiąją pasąmonę (ją sudaro anksčiau įsisąmoninti išgyvenimai, jausmai, mintys, kompleksai, kurie buvo išstumti ir gali turėti įtakos nesąmoningam žmogaus elgesiui) ir kolektyvinę pasąmonę (atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms). Austrų gydytojas ir psichologas A. Adleris į žmogaus psichiką žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui.
Pastaraisiais dešimtmečiais plėtojama psichikos kaip smegenų informacinės veiklos samprata (psichinė veikla tapatinama su informacijos apdorojimu). Genetiniai tyrimai patvirtina tiesioginę priklausomybę tarp organizmų (ypač jų nervų sistemos) ir psichinių funkcijų išsivystymo.
Psichikos Sutrikimai Ir Jų Gydymas
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų yra:
- Depresija
- Nerimas
- Panikos Atakos
- Nemiga
- Bipolinis Sutrikimas
- Demencija
- Šizofrenija
- Adaptacijos Sutrikimai
- Agorafobija
- Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS)
- Perdegimo Sindromas
Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:
- Psichoterapija
- Medikamentinis Gydymas
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
- Grupinė Terapija
- Psichodinaminė Terapija
- Egzistencinė Terapija
- Elgesio Terapija
Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata
Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms:
- Kokybiškas miegas
- Sveika mityba
- Vandens vartojimas
- Fizinis aktyvumas
- Pomėgiai ir bendrystė
- Atsipalaidavimo technikos
- Socialiniai ryšiai