Įvadas
Vidaus degimo varikliai (VDV) yra šiluminiai varikliai, kuriuose šiluminė energija paverčiama mechaniniu darbu. Šiame straipsnyje nagrinėsime variklio sukimo momentą ir cilindrų pripildymo ypatumus, taip pat įvairius variklio darbo ciklo aspektus.
Variklių klasifikacija
Varikliai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus:
- Pagal darbo mišinio uždegimo būdą:
- Varikliai su priverstiniu uždegimu (elektros kibirkštimi, elektrofakelu).
- Varikliai su savaiminiu užsiliepsnojimu (dėl aukštos suspausto oro temperatūros).
- Pagal darbo ciklą:
- Keturtakčiai varikliai.
- Dvitakčiai varikliai.
- Pagal degiojo mišinio ruošimo būdą:
- Varikliai, kuriuose degusis mišinys ruošiamas cilindrų išorėje (Oto varikliai).
- Varikliai, kuriuose degusis mišinys ruošiamas cilindrų viduje (Dyzelio varikliai).
- Pagal galios reguliavimo būdą:
- Kokybinis galios reguliavimas (keičiamas įpurškiamų degalų kiekis, oro kiekis pastovus - Dyzelio varikliai).
- Kiekybinis galios reguliavimas (keičiamas tiekiamo degiojo mišinio kiekis, sudėtis kinta nedaug - Oto varikliai).
- Mišrus galios reguliavimas (keičiama degiojo mišinio sudėtis ir kiekis).
- Pagal aušinimo būdą:
- Aušinami skysčiu.
- Aušinami oru.
- Aušinami mišriai.
- Pagal naudojamus degalus:
- Naudojantys skystus degalus (benzinas, dyzelinas, žibalas, mmazutas, spiritas).
- Naudojantys dujinius degalus (suskystintos naftos dujos, suslėgtos gamtinės dujos).
- Naudojantys mišrius degalus (paleidžiami vienais degalais, vėliau perjungiami dirbti kitais).
- Pagal pripildymo būdą:
- Nepripučiamieji (šviežios dujos į cilindrą siurbiamos dėl stūmokliui slenkant atgal susidariusio išretėjimo).
- Pripučiamieji (šviežias dujas į cilindrus tiekia kompresorius).
- Pagal alkūninio veleno sukimosi kryptį:
- Dešininiai (žiūrint iš priešingos smagračiui pusės, alkūninis velenas sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi).
- Kairiniai.
- Pagal paskirtį:
- Stacionarūs (elektrinėse, vandens siurblinėse, naftos ir dujų tiekimo pastotėse).
- Transportiniai (automobiliuose, traktoriuose, savaeigėse važiuoklėse).
- Pagal šiluminės energijos pavertimo į mechaninę energiją būdą:
- Vidaus degimo varikliai (VDV) (šiluminė energija mechaniniu darbu verčiama cilindrų viduje).
- Išorinio degimo varikliai (šiluma per šilumokaitį perduodama cilindre esančiam pastoviam darbo agentui).
Stūmoklinio vidaus degimo variklio sandara
Stūmoklinis vidaus degimo variklis sudarytas iš mechanizmų (alkūninio veleno ir dujų skirstymo) ir sistemų (aušinimo, tepimo, maitinimo, uždegimo bei paleidimo). Pagrindinės detalės: karteris, cilindras, cilindro galvutė, stūmoklis, švaistiklis, alkūninis velenas.
- Karteris ir cilindras su galvute: Sudaro variklio pagrindą.
- Stūmoklis: Slankioja cilindre ir per švaistiklį sujungtas su alkūniniu velenu.
- Įsiurbimo vožtuvas: Pro jį į cilindrą patenka degus mišinys arba oras.
- Išmetimo vožtuvas: Pro jį iš cilindro šalinami deginiai.
Degant mišiniui, dujos spaudžia žemyn stūmoklį, kuris per švaistiklį suka alkūninį veleną. Taip stūmoklio slenkamasis judesys paverčiamas alkūninio veleno sukamuoju judesiu.
- Viršutinis galinis taškas (VGT): Stūmoklio padėtis, kai jis labiausiai nutolęs nuo alkūninio veleno ašies.
- Apatinis galinis taškas (AGT): Stūmoklio padėtis, kai jis arčiausiai alkūninio veleno.
Galiniuose taškuose keičiasi stūmoklio judėjimo kryptis, o stūmoklio greitis lygus nuliui.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Keturtakčio variklio darbo ciklas
Keturtakčiuose varikliuose darbo ciklas vyksta per keturis taktus:
- Įsiurbimas: Stūmoklis slenka iš VGT į AGT, alkūninis velenas sukasi nuo 0° iki 180°. Cilindras prisipildo degiojo mišinio.
- Suspaudimas: Stūmoklis grįžta iš AGT į VGT, alkūninis velenas sukasi nuo 180° iki 360°. Degusis mišinys cilindre suspaudžiamas.
- Išsiplėtimas (darbo taktas): Abu vožtuvai uždaryti. Degant darbo mišiniui, cilindre didėja slėgis ir temperatūra. Dujų slėgio veikiamas stūmoklis juda link AGT, suka alkūninį veleną ir atlieka naudingą darbą.
- Išmetimas: Stūmoklis juda iš AGT į VGT, alkūninis velenas pasisuka nuo 540 iki 720°. Stūmoklis išstumia iš cilindro likusius deginius.
Alkūninis velenas per visą darbo ciklą (keturis taktus) apsisuka du kartus.
Indikatorinė diagrama
Dirbant varikliui, slėgis cilindre visą laiką kinta. Slėgio kitimas variklio cilindre registruojamas specialiu prietaisu - slėgio indikatoriumi. Gauta slėgio kitimo diagrama vadinama indikatorine diagrama.
Įsiurbimo taktas
Įsiurbimo taktas prasideda stūmokliui slenkant iš viršutinio į apatinį galinį tašką (VGT į AGT), alkūniniam velenui sukantis nuo 0° iki 180°. Dirbančiame variklyje įsiurbimo takto pradžioje suspaudimo kameros tūris Vc užpildytas likusiais deginiais, kurių slėgis truputį didesnis už atmosferinį. Kadangi jau takto pradžioje įsiurbimo vožtuvas būna pravertas, dėl susidariusio slėgių skirtumo degusis mišinys veržiasi į cilindrą; cilindras prisipildo degiojo mišinio. Vidutinis slėgis įsiurbimo takto pabaigoje pa būna 0,07 - 0,095 MPa. Jis priklauso nuo įsiurbimo trakto ir degiojo mišinio ruošimo įtaisų hidrodinaminio pasipriešinimo, įleidimo angos ties vožtuvu ploto, alkūninio veleno sukimosi dažnio, mišinio pašildymo įsiurbimo kolektoriuje, išmetimo sistemos pasipriešinimo ir 1.1. Į cilindrus einantis degusis mišinys liečiasi su šiltomis įsiurbimo kolektoriaus ir cilindro sienelėmis, o taip pat susimaišo su cilindre likusiais karštais deginiais.
Cilindrų pripildymo koeficientas
Cilindrų pripildymo koeficientas (nv) yra svarbus variklio rodiklis, apibūdinantis, kiek efektyviai cilindras užpildomas šviežiu degiuoju mišiniu arba oru. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
nv = G1/G2 = G1 / (ρkVn)
kur:
- G1 - tikrai į cilindrą patekęs dujų kiekis, kg;
- ρk - dujų tankis, kg/m3;
- Vn - nominalus cilindro tūris.
Pripučiamiems varikliams, skaičiuojant nv, imamas slėgis pk ir temperatūra Tk už kompresoriaus. Cilindrų pripildymo koeficientas visada esti mažesnis už vienetą.
Suspaudimo taktas
Suspaudimo taktas vyksta stūmokliui grįžtant iš AGT į VGT ir alkūniniam velenui sukantis nuo 180° iki 360°. Suspaudimo pradžioje įsiurbimo vožtuvas dar būna pradarytas, todėl degusis mišinys dėl judančio srauto inercijos tebeteka į cilindrą. Užsidarius įsiurbimo vožtuvui, prasideda cilindre esančio degiojo mišinio suspaudimas. baigiasi stūmokliui pasiekus VGT. Suspaudimo taktas pagerina variklio ekonomiškumą, nes kito takto metu deginiai lengviau plečiasi ir atlieka didesnį darbą. Suspaudimas yra politropinis procesas, nes jo metu vyksta šilumos mainai tarp spaudžiamo mišinio ir cilindrų sienelių. Be to, politropės rodiklis kinta. Suspaudimo pradžioje karštos cilindro sienelės šildo mišinį. Spaudžiant, mišinio temperatūra kyla ir pasidaro aukštesnė už cilindro sienelių temperatūrą. Dabar sienelės aušina darbo mišinį. Darbo mišinio būklė suspaudimo pabaigoje priklauso nuo jo pradinių parametrų pa ir Ta, suspaudimo laipsnio e, cilindro sandarumo ir t.t. Slėgis suspaudimo pabaigoje pc = l ,2 - l ,7 MPa, o temperatūra Tc= 600 - 700 K. Suspaudimo takto pabaigoje suspaustas degusis mišinys uždegamas tarp žvakės elektrodų šokančia elektros kibirkštimi.
Išsiplėtimo taktas
Išsiplėtimo taktas prasideda stūmokliui esant VGT; abu vožtuvai lieka uždaryti. Degant darbo mišiniui, cilindre staigiai didėja slėgis ir temperatūra. Dujų slėgio veikiamas stūmoklis juda link AGT, per švaistiklį suka alkūninį veleną ir atlieka naudingą darbą. Bandymais nustatyta, kad dujų išsiplėtimo darbas geriausiai panaudojamas, kai maksimalus slėgis cilindre pz pasiekiamas alkūniniam velenui pasisukus 10 &- 15° už VGT. Kad tai būtų pasiekta, darbo mišinys uždegamas jau suspaudimo takto pabaigoje. Maksimalus slėgis cilindre pz siekia 4 - 4,5 MPa, maksimali temperatūra Tz = 2500 - 2800 K. Stūmokliui tolstant nuo VGT ir deginiams plečiantis, slėgis ir temperatūra cilindre mažėja. Kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo šie dydžiai mažesni, nes degimai daugiau išsiplečia.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
Išmetimo taktas
Išmetimo taktas vyksta stūmokliui judant iš AGT j VGT; alkūninis velenas pasisuka nuo 540 iki 720°. Stūmoklis, slinkdamas aukštyn pro atidarytą išmetimo vožtuvą išstumia iš cilindro likusius deginius. Dėl išmetimo angos, duslintuvo ir išmetimo sistemos vamzdžių pasipriešinimo slėgis išmetimo takto pabaigoje visada esti didesnis už atmosferinį; pr = 0,105 - 0,12 MPa. Deginių temperatūra sumažėja, tačiau siekia 900 - 1100 K. Kad daugiau deginių išeitų iš cilindro, išmetimo vožtuvas užsidaro ne išmetimo takto pabaigoje, o įsiurbimo takto pradžioje. Pasibaigus išmetimo taktui, prasideda kitas darbo ciklas.
Keturtakčio dyzelinio variklio darbo ciklas
Keturtakčio dyzelinio variklio, kaip ir keturtakčio Oto variklio, darbo ciklas susideda iš keturių besikartojančių taktų: įsiurbimo, suspaudimo, išsiplėtimo arba darbo ir išmetimo. Tačiau dyzelinio variklio darbo ciklas labai skiriasi nuo Oto variklio darbo ciklo.
Įsiurbimo taktas
Įsiurbimo takto metu (indikatorinėje diagramoje r-a atkarpa) stūmokliui judant iš VGT į AGT, cilindre susidaro išretėjimas. Pro atidarytą įsiurbimo vožtuvą cilindras pripildomas oro. Be to, dėl didesnio suspaudimo laipsnio e, pasibaigus išmetimui, cilindre lieka mažiau deginių. Įsiurbimo takto pabaidoje oro slėgis cilindre pa = 0,080 - 0,095 MPa, o temperatūra Ta = 310 - 350 K.
Suspaudimo taktas
Suspaudimo takto metu stūmoklis juda iš AGT į VGT; įsiurbimo vožtuvas užsidaro. Tūris virš stūmoklio mažėja, cilindre esantis oras suspaudžiamas. Dyzelio variklių suspaudimo laipsnis esti didelis (e = 15 - 24), todėl suspaudimo pabaigoje oro slėgis yra pc= 0,40 -0,55 MPa, o temperatūra, Tc = 850 - 1000 K. savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą.
Išsiplėtimo taktas
Suspaudimo takto pabaigoje, kai stūmoklis yra arti VGT, į cilindrą dideliu slėgiu (40 -130 MPa) pradedami purkšti degalai. Išpurkšti degalai maišosi su karštu oru, garuoja ir užsiliepsnoja. Dalis degalų sudega stūmokliui judant dar link VGT (atkarpa c - z indikatorinėje diagramoje). Stūmokliui pasiekus VGT ir judant link AGT, prasideda išsiplėtimo (darbo) taktas. Kadangi dyzeliniame variklyje degalų įpurškimas baigiasi už VGT, tai išsiplėtimo takto pradžioje, stūmokliui esant arti VGT, slėgis cilindre esti beveik pastovus. Nepripučiamuose varikliuose maksimalus slėgis esti 5,5 - 8,0 MPa, pripučiamuose varikliuose pZ siekia 10 MPa ir daugiau. Maksimali temperatūra Tz = 1900 - 2200 K. Dujų slėgio veikiamas stūmoklis juda į AGT ir per švaistiklį suka alkūninį veleną, atlikdamas naudingą darbą. Dujoms plečiantis, slėgis ir temperatūra cilindre mažėja.
Išmetimo taktas
Išmetimo takto metu iš cilindro pašalinami deginiai. Dujų išmetimas prasideda jau išsiplėtimo takto pabaigoje atsidarius išmetimo vožtuvui, ir tęsiasi iki įsiurbimo takto pradžios. Taigi keturtakčiuose varikliuose naudingas darbas atliekamas tik išsiplėtimo takto metu, kai stūmoklis stumiamas besiplečiančių dujų, pasuka alkūninį veleną 180° kampu, t.y. pusę apsisukimo.
Dvitakčiai varikliai
Dvitakčiuose varikliuose darbo ciklas įvyksta per dvi stūmoklio eigas, t.y. per vieną alkūninio veleno apsisukimą. Cilindrai pripildomi šviežiu degiuoju mišiniu arba oru prapūtimo proceso metu. Prapūtimo metu šviežias degusis mišinys arba oras pučiami į cilindrus slėgiu, didesniu už atmosferinį. Šis įtekantis srautas išstumia iš cilindro deginius ir jį užpildo šviežiu mišiniu ar oru. Cilindro prapūtimui naudojami įvairios konstrukcijos kompresoriai. Šitoks variklis neturi specialaus dujų skirstymo mechanizmo. Vietoj jo cilindre yra įsiurbimo, išmetimo ir prapūtimo angos, kurias atidaro ir uždaro cilindre slankiojantis stūmoklis. Cilindras, kaip ir keturtakčiame variklyje, uždengtas galvute ir pritvirtintas prie karterio. Stūmoklis per švaistiklį sujungtas su alkūniniu velenu. Karteris daromas sandarus ir pro įsiurbimo angą gali susijungti su įsiurbimo kolektoriumi, o prapūtimo kanalu -su cilindru.
Darbo ciklas
Pirmojo takto metu stūmoklis juda iš AGT į VGT. Kai stūmoklis yra AGT, prapūtimo ir išmetimo angos yra atidarytos. arba oras (Dyzelio varikliuose) iš karterio prapūtimo kanalu teka į cilindrą, išstumdamas likusius deginius ir užpildydamas cilindrą. Abu procesai - deginių išstūmimas ir cilindro užpildymas - tęsiasi tol, kol stūmoklis, judėdamas link VGT, uždaro prapūtimo angą. Kai stūmoklis uždaro ir išmetimo angą, prasideda mišinio (oro) suspaudimas. Stūmokliui toliau judant link VGT, cilindre esantis darbo mišinys arba oras suspaudžiamas, o karteryje tuo metu susidaro išretėjimas. Kai stūmoklio apatinė briauna atidengia įsiurbimo angą, į karterį pradeda tekėti degusis mišinys arba oras. Stūmokliui priartėjus prie VGT, suspaustą darbo mišinį uždega tarp žvakės elektrodų šokanti kibirkštis; Dyzelio varikliuose į suspaustą įkaitusį orą pradedami purkšti degalai. Antrojo takto metu stūmoklis juda iš VGT į AGT. Takto pradžioje vyksta intensyvus darbo mišinio degimas, prasidėjęs pirmojo takto pabaigoje. Ertmėje virš stūmoklio slėgis ir temperatūra greitai didėja. Besiplečiančių dujų slėgio veikiamas stūmoklis juda link AGT, per švaistiklį suka alkūninį veleną ir atlieka naudingą darbą. žemyn, stūmoklis apatine briauna uždaro įsiurbimo angą. Karteryje esantis degusis mišinys suspaudžiamas. Takto pabaigoje stūmoklis atidengia išmetimo angą ir pro ją deginiai dideliu greičiu veržiasi į atmosferą. Dar daugiau stūmokliui priartėjus prie AGT, jo viršutinė briauna atidaro ir prapūtimo kanalą. Iki to momento slėgis cilindre beveik susilygina su karteryje suspausto degiojo mišinio ar oro slėgiu. Degusis mišinys arba oras ima tekėti į ertmę virš stūmoklio, užpildydamas ją ir išstumdamas laukan deginius. Toliau procesai kartojasi tokiu pat nuoseklumu. Stūmoklis vėl slenka iš AGT į VGT ir, kol prapūtimo anga lieka atidaryta, į cilindrą teka šviežias degusis mišinys ar oras, išstumdamas deginių likučius. Dvitakčių variklių cilindrų užpildymo kokybė priklauso nuo prapūtimo schemos.
Prapūtimo sistemos
Sukurta daug įvairių prapūtimo sistemų, tačiau visas jas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: kilpinio ir tiesioginio prapūtimo. Kilpinio prapūtimo schema dažniausiai naudojama varikliams su karteriniu prapūtimu. Tiesioginio prapūtimo sistemos sudėtingesnės, tačiau gaunamas geresnis cilindro prapūtimas. Jose išmelimo aangos ar išmetimo vožtuvai išdėstyti cilindro viršuje, ir įtekančio mišinio ar oro srautas nekeičia savo krypties.
VANOS sistema BMW varikliuose
BMW automobiliuose naudojama VANOS (Variable Nockenwellen Steurerung) sistema, kuri yra elektronikos valdoma kintamų paskirstymo fazių sistema. VANOS sistemos tikslas - padidinti variklio galią ir sukimo momentą, sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose.
VANOS sandara ir veikimo principas
VANOS sistema keičia įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų atidarymo laiką. Dėl to padidėja sukimo momentas bei variklio našumas, sumažėja degalų sąnaudos bei kenksmingų medžiagų emisija.
VANOS sistemą sudaro:
- Elektroninis valdymo blokas (ECU).
- Elektromagnetinis vožtuvas.
- Hidraulinis valdymo blokas.
- Mechaninis valdymo blokas.
Elektroninis valdymo blokas surenka informaciją iš trijų daviklių: variklio apsukų greičio, variklio apkrovos bei aušinimo skysčio temperatūros. Esant reikalui jis valdo elektromagnetinio vožtuvo darbą siusdamas jam elektrinį signalą. Besikeičianti vožtuvo padėtis, pvz. atidarymas, leidžia variklio alyvai patekti į hidraulinį valdymo bloką. Alyvos slėgis sukelia atitinkamą spaudimą hidrauliniam stūmokliui esančiam hidrauliniame valdymo bloke. Paskirstymo veleno gale yra cilindrinės formos krumpliaratis, kuris juda mechaninio valdymo bloko viduje, kurio vidus turi krumplius su įstrižais krumpliais. Alyva su dideliu slėgiu patenka ant hidraulinio stūmoklio pro greitinantį kanalą ir jį pastumia. Stūmoklis pasislenka paskirstymo veleno cilindrinio krumpliaračio link. Cilindrinis krumpliaratis pastumia paskirstymo veleną (pakeičia kampinę padėtį - perstūmimas) „greitėjimo“ kryptimi. Jei variklio alyva bus nukreipta į hidraulinį valdymo bloką pro lėtinantį kanalą, ji sukels tokį hidraulinio stūmoklio judesį, kuris pastums paskirstymo veleną (pakeičia kampinę padėtį - perstūmimas) „lėtėjimo“ kryptimi.
VANOS veikimas skirtinguose variklio darbo režimuose
- Mažos apsukos: Paskirstymo veleno kampinės padėties pakeitimas sukelia įsiurbimo vožtuvų atidarymo vėlavimą. Dėl to nauja degalų-oro mišinio dozė „nepabėga“ pro išmetimo vožtuvus. Vyksta geresnis degimas, apsisukimų greitis tuščioje eigoje gali būti nedidelis.
- Vidutinės apsukos: Paskirstymo veleno kampinės padėties pakeitimas sukelia įsiurbimo vožtuvų atidarymo laiko pagreitėjimą. Dėl to išmetamos dujos yra įsiurbiamos į degimo kameras su nauja degalų-oro mišinio doze, sumažėja degimo temperatūra, išmetamose dujose yra mažiau kenksmingų azoto oksidų.
- Didelės apsukos: Paskirstymo veleno kampinės padėties pakeitimas sukelia įsiurbimo vožtuvų atidarymo laiko vėlavimą. Nauja degalų-oro mišinio dozė dinamiškai patenka į cilindrą, nors stūmoklis juda priešinga kryptimi. Geresnis cilindro pripildymas padidina variklio sukimo momentą.
VANOS gedimai
Kintamų paskirstymo fazių sistema Vanos yra linkusi gedimams, o jų pašalinimo kaina autorizuotuose servisuose yra aukšta. Gedimų rizika yra tuo aukštesnė dėl to, kad Lietuvoje dauguma žmonių perka naudotus BMW markės automobilius su labai didele rida. Laimei, nepriklausomose dirbtuvėse sistemą Vanos galima suremontuoti už kelis šimtus eurų.
Tipiniai sistemos Vanos gedimai BMW varikliuose:
- Hidraulinių vožtuvų riebokšlių susidėvėjimas: Riebokšliai trūkinėja arba sukietėja. Riebokšliai praleidžia alyvą, dėl to sistema negali perstumti paskirstymo veleno į padėtį atitinkančią aktualią variklio apkrovą. Tai sukelia netolygų variklio darbą tuščioje eigoje, variklio gesimą.
- Laisvumai: Laisvumai, kurie sukelia būdingus barškėjimus po variklio gaubtu. Barškėjimo priežastimi gali būti pažeistas stūmoklis, kuriame riebokšlio gedimas sukėlė guolio pažeidimą.
- Elektrinio vožtuvo gedimai
- Sistemos užsikirtimas
- Tepimo sistemos gedimai: Tepimo sistemos gedimai (per žemas alyvos slėgis) kurie pažeidžia sistemą Vanos - priežastimi gali būti netinkama alyva, užsikimšę alyvos paėmikliai, susidėvėjęs alyvos siurblys dėl labai didelės ridos
Priežiūros rekomendacijos
Pagrindinis dalykas, kurį privalo atminti kiekvienas BMW automobilio su kintamų paskirstymo fazių sistema Vanos savininkas - tai aukščiausios kokybės variklio alyvos naudojimą, atitinkančios automobilio gamintojo reikalavimus, jos periodišką keitimą (kartu su filtru) ir atitinkamo alyvos lygio variklyje palaikymą. Kiekvieną kartą remontuojant sistemą Vanos rekomenduojama pakeisti alyvos vamzdelius. Taip pat visuomet būtina pakeisti variklio alyvą bei jos filtrą.
Turbo kompresoriai
Turbo kompresorius - tai įrenginys, skirtas padidinti oro slėgį, patenkantį į variklio cilindrus. Tokiu būdu į cilindrus patenka daugiau oro, o kartu ir daugiau degalų, todėl padidėja variklio galia.
Mitas apie turbo variklius
Yra keletas mitų apie variklius su turbokompresoriais, kuriuos verta paneigti:
- Variklio su turbokompresoriumi negalima iš karto užgesinti: Nė vienas gamintojas nedraudžia nedelsiant išjungti variklį, net ir po darbo su didelėmis apkrovomis. Tačiau, jei dideliu greičiu judėjote greitkelyje arba įveikėte kalnų serpantinus, tada, sustoję automobilių stovėjimo aikštelėje, geriau leisti varikliui veikti taip, kad turbokompresorius šiek tiek atvėstų.
- Hibridiniai automobiliai tik su atmosferiniais varikliais: Kai kurie gamintojai į hibridinius įrenginius įtraukia turbo variklius. Pavyzdžiui, automobilyje „Mercedes-Benz E300de” (W213) kartu su elektriniu varikliu veikia turbodyzelinas.
- Turbo varikliai yra nejautrūs oro temperatūrai: Beveik visuose šiuolaikiniuose turbo varikliuose yra įdiegti oro aušintuvai - tarpiniai aušintuvai (interkuleriai), kurie sumažina suslėgto oro temperatūrą.
- Turbokompresorius pradeda veikti tik esant aukštiems apsisukimams: Turbokompresoriai pradeda suktis, kai variklis veikia minimalia tuščiąja eiga, o padidėjus variklio apsisukimų dažniui, padidėja jų našumas.
- Turbo varikliai nėra derinami su visomis transmisijomis: Daugelis gamintojų, kurie praneša apie didžiausią savo greičių dėžių patikimumą, vis dėlto bijo juos sujungti su didelio sukimo momento dyzeliniais varikliais.
- Visi gamintojai turi paprastus automobilius su atmosferiniais varikliais: Daugelis Europos gamintojų (pvz., „Volvo”, „Audi”, „Mercedes-Benz” ir BMW) nustojo gaminti, net žemiausios klasės automobilius su atmosferiniais varikliais.
- Turbo varikliai tokie pat patikimi kaip ir atmosferiniai varikliai: Pastaruoju metu vyksta variklių su kompresoriumi ir atmosferinių variklių ilgaamžiškumo bei patikimumo lenktynės. Bet ne todėl, kad „turbo” vejasi - o greičiausiai priešingai.
tags: #kokia #priklausomybe #tarp #variklio #sukimo #momento