Psichikos sveikata yra viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Psichikos sveikatos sutrikimų problema aktuali visame pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kamuoja psichikos sveikatos sutrikimai ir su jais glaudžiai susijusios fizinės negalios. Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali padidėti iki 15 proc.
Europoje 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija (t. y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kiekvienais metais suserga depresija. Lietuvoje nėra atlikta nuoseklaus, išsamaus epidemiologinio tyrimo, kuris pateiktų duomenis apie sergamumą psichikos ligomis ir psichikos sutrikimų mastą. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys kol kas apima tik tuos atvejus, jei asmuo yra kreipęsis į psichiatrijos įstaigą ir gydęsis ambulatoriškai ar stacionare. Tačiau šie duomenys neapima tų asmenų, kurie dėl kokios nors psichikos sutrikimų kreipėsi į kitus gydytojus (ne psichiatrus).
1990 m. šalyje pas specialistus gydėsi 145 688 sutrikusios psichikos asmenys, arba 3928,8/100 000 gyventojų. 2001 m. šis skaičius siekė 162 038, arba 4645,5/100 000 gyventojų. 2004 m. pabaigoje šis skaičius siekė 15 342; moterys sudarė 56,9 proc. 2005 m. pabaigoje šiomis ligomis sirgo 15 424 asmenys, iš jų 57,4 proc. - moterys.
Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra jautresni ir pažeidžiamesni asmeninių santykių plotmėje, daugiau ar mažiau sutrinka optimalus jų funkcionavimas visuomenėje, sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja jų savarankiškos veiklos įgūdžiai, dėl to žmogus dažniausiai negali atlikti jam įprasto vaidmens.
Siekiant pagerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę ir grąžinti socialinius vaidmenis, reikalinga psichosocialinė reabilitacija - suderinta visuomeninė, psichologinė, auklėjimo ir medicininė priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes. Ji apima pagalbą ugdant socialinius įgūdžius, interesus, planuojant laisvalaikio veiklą, o tai formuoja įsitraukimo ir asmeninės vertės pojūtį. Šiuo metu psichikos sutrikimų turintys asmenys mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių: sveikos mitybos, asmens higienos, gaminti valgį, tvarkyti biudžetą, namų ruošos ir naudotis įvairiomis transporto priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Tikėjimas, sąmonė ir kultūra
Psichikos liga: apibrėžimas
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo. Psichikos sveikatos srityje vartojama ir kitų sąvokų bei terminų. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.
Psichikos sutrikimų pavyzdžiai
- Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.
Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų.
Psichikos sutrikimų simptomai
Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų:
- Nuolatinis liūdesys, irzlumas ar tuštumos jausmas.
- Ekstremalūs nuotaikos svyravimai (pvz., nuo didelės euforijos iki gilios depresijos).
- Padidėjęs nerimas, susirūpinimas ar baimė.
- Socialinis atsiribojimas.
- Miego ar apetito pokyčiai.
- Sunkumai susikaupti ar priimti sprendimus.
- Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas.
- Kliedesiai, haliucinacijos ar prarastas ryšys su realybe.
- Mintys apie savižudybę ar žalojimąsi.
Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Lygių Galimybių Paieška
Psichikos sutrikimų priežastys
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.
- Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
- Smegenų chemija: disbalansas smegenų cheminėse medžiagose (neurotransmiteriuose) gali turėti įtakos nuotaikai ir elgesiui.
- Gyvenimo patirtys: traumuojantys įvykiai, pavyzdžiui, smurtas ar prievarta, gali sukelti psichikos sutrikimus.
- Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
- Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
- Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.
Psichikos sutrikimų poveikis
Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.
- Darbas ir švietimas: sunkumai susikaupti, atminties problemos ir motyvacijos stoka gali trukdyti mokytis ir dirbti.
- Santykių problemos: psichikos sutrikimai gali sukelti sunkumų palaikant sveikus santykius su šeima, draugais ir partneriais.
- Fizinė sveikata: psichikos sutrikimai gali padidinti riziką susirgti fizinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, diabetas ir nutukimas.
- Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų.
Pagalba sergantiems psichikos ligomis
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.
Taip pat skaitykite: Hipotezių tikrinimo svarba
- Psichoterapija: individualios arba grupinės terapijos sesijos su psichologu ar psichoterapeutu.
- Medikamentinis gydymas: vaistai, skirti simptomų valdymui.
- Socialinė parama: pagalba ieškant būsto, darbo ir kitų socialinių paslaugų.
- Šeimos parama: švietimas ir parama šeimos nariams, kad jie galėtų geriau suprasti ir padėti savo artimajam.
- Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
- Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.
Psichologinė būklė ir psichologija
Psichologinė būklė apima platų spektrą aspektų, susijusių su žmogaus emocine, psichologine ir socialine gerove. Tai apima mūsų mąstymą, jausmus, elgesį ir gebėjimą susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais. Gera psichikos sveikata leidžia mums realizuoti savo gebėjimus, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Ši disciplina apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija daro didelę įtaką įvairioms sritims, įskaitant mokslą, tyrimus ir sveikatos priežiūrą. Psichologai supranta, kaip įvairūs faktoriai veikia sveikatą, laimę ir gerą savijautą.
Psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro skirtumai
Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro vaidmenis:
- Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę, ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų.
- Psichoterapeutas dirba giliau, taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichoterapeutas gali būti psichologas arba psichiatras, turintis papildomą mokymą psichoterapijos srityje.
- Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui. Vaikų psichiatras specializuojasi vaikų psichikos sveikatos srityje.
Kada kreiptis pagalbos
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save. Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine.
Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas
Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė.
Psichikos sveikatos norma ir diagnozavimo kriterijai
Psichiatrai ir psichologai vengia vartoti terminus kaip „normalus“ ar „nenormalus“. Vietoj to, jie kalba apie psichinę sveikatą arba psichikos sutrikimus, kurie yra apibrėžiami pagal dabartinę psichiatrijos žinių būklę ir vertinimo kriterijus. Svarbu ne tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija.
Dr. F. Neumanui normalus žmogus dažniausiai jaučiasi laimingas, pyksta, kai yra nusivylęs, ir nusimena, kai kažkas jam nesiseka. Tokio žmogaus jausmai aiškiai sutampa su gyvenimo aplinkybėmis. Psichiškai sveikas žmogus gali bendrauti su kitais žmonėmis, yra asertyvus vienoje situacijoje ir taikingas kitoje, jaučiasi saugiai tarp savo šeimos narių ir draugų, tapatina save su religinių ar visuomenės grupių nariais, jaučiasi atsidavęs kitiems žmonėms ir idėjoms, gali dirbti su pasitenkinimu ir atsipalaiduoti laisvalaikiu, toleruoti konfliktus, nusivylimą ir vienišumą.
Kriterijai diagnozuojant psichikos ligą
Amerikos vadovėliuose svarbiausi kriterijai diagnozuojant ligą yra simptomų, formuojančių būdingus, ilgai trunkančius sindromus, grupė. Paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos. Taip pat svarbus kriterijus - tai akivaizdžiai neigiamas šių simptomų poveikis žmogaus funkcionavimui.
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų yra:
- Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
- Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
- Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
- Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
- Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
- Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
- Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
- Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
- Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.
Vaikų psichikos sutrikimai
Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos, lėtinės ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir hiperkinezinis sutrikimas. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Gydymo metodai
Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:
- Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
- Grupinė terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.
- Psichodinaminė terapija: Siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms.
- Egzistencinė terapija: Pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
- Elgesio terapija: Orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.
Kaip rūpintis savo psichikos sveikata
Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms:
- Kokybiškas miegas: Miego metu sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, apdorojama informacija ir prisiminimai. Kokybiškai išsimiegoję žmonės lengviau susitvarko su nerimu, priima geresnius sprendimus, yra žvalesni. Rekomenduojama suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7-9 valandos.
- Sveika mityba: Mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su mūsų savijauta. Valgydami paskubomis, dideliais kąsniais ir smarkiai perdirbtą maistą, jaučiamės apsunkę, nepasitenkinę.
- Vandens vartojimas: Vanduo yra itin svarbus psichinei sveikatai, nes padeda reguliuoti nuotaiką, mažina nuovargį, gerina koncentraciją bei kognityvines funkcijas, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Rekomenduojamas vandens kiekis yra 2-3 litrai per dieną.
- Fizinis aktyvumas: Sportuojant išsiskiria endorfinai, pakeliantys nuotaiką, mažinantys streso ir depresijos simptomus. Didėjant kraujo ir deguonies tiekimui į smegenis, gerėja atmintis, koncentracija, sprendimų priėmimo gebėjimai ir bendras protinis darbingumas.
- Pomėgiai ir bendrystė: Užsiimant mėgstama veikla, galima atsipalaiduoti ir nukreipti mintis nuo kasdienių problemų, taip sumažinant streso ir nerimo jausmą. Pomėgiai suteikia galimybę patirti pasisekimo jausmą, kuris didina pasitenkinimą gyvenimu ir bendrą laimės jausmą. Taip pat skatinamas kūrybiškumas, o užsiimant komandine veikla, mezgami socialiniai ryšiai, gerinama emocinė būklė.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
- Socialiniai ryšiai: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.
Kreipimasis į specialistus
Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia reikėtų kreiptis į vaikų gydytoją (pediatrą), kuris įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus. Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
Visuomenės požiūris į psichikos ligas
Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypusiais nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Santykiuose su šiais asmenimis galima rasti tiek baimės ir atstūmimo jausmų, tiek gėrio ir blogio pavyzdžių. Visuomenės požiūris į žmogų su psichikos sveikatos sutrikimu keitėsi labai pamažu. Psichikos ligonių socialinė atskirtis, priklausomai nuo laikmečio ir kultūros, įgaudavo vis kitokių, naujų formų. Žmonės, kurių fizinės ar psichinės savybės nukrypsta nuo visuomenės priimtų normų, įgauna specifinį socialinį statusą. Pati visuomenė turi keisti požiūrį į žmogų turintį psichikos sveikatos sutrikimą, ypač dabar, kai jų teisės prilyginamos sveikųjų teisėms. Šie žmonės turi gyventi įprastomis, normaliomis gyvenimo sąlygomis. Taip gyvendami atsiskleis kaip asmenybės, tuo pasikeis ir aplinkinių požiūris į juos.
Žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais ir psichologiškai, ir fiziškai turi būti prieinami ir transportas, ir parduotuvės, ir paslaugų centrai. Jie gyvendami ne uždaroje visuomenėje turi galimybę susirasti daugiau draugų. Visuomenę reikia kuo plačiau supažindinti su problemomis, kurios iškyla žmonėms turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Jie ne visada privalo sugebėti viską padaryti savarankiškai. Jiems reikalinga kitų parama.