Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, vilčių ir kartu nerimo. Hormonų pokyčiai, kūno transformacijos ir artėjančios motinystės atsakomybė gali sukelti įvairių emocijų, ne visada teigiamų. Tačiau svarbu žinoti, kad neigiamos emocijos, ypač nėštumo metu, gali turėti reikšmingos įtakos tiek motinos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime neigiamų emocijų poveikį nėštumo metu, jų priežastis, galimas pasekmes ir būdus, kaip sumažinti neigiamą įtaką bei užtikrinti harmoningą nėštumo eigą.
Nėštumas ir emocijos: normalu ar problema?
Nuotaikų kaita nėštumo metu yra visiškai normalus reiškinys. Ją lemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau, kai bloga nuotaika tampa nuolatine, o nerimas - stiprus ir varginantis, tai gali būti depresijos požymiai. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. moterų. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos.
Svarbu atskirti motinystės melancholiją nuo depresijos. Motinystės melancholija prasideda iškart pagimdžius ar pirmosiomis dienomis, trunka iki 1-2 savaičių, nereikalauja jokio specifinio gydymo ir yra susijusi su staigiais moters organizme vykstančiais hormonų pokyčiais. Emocijos ir simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie - ne taip stipriai išreikšti (pavyzdžiui, dažniausiai nekyla minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą, savižudybę ir pan.).
Neigiamų emocijų priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moterį gali varginti įvairios neigiamos emocijos, kurių priežastys gali būti labai skirtingos:
- Hormonų pokyčiai. Hormonų svyravimai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu.
- Stresas. Nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas gali sustiprinti neigiamas emocijas.
- Nerimas dėl kūdikio sveikatos. Nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t.t.
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Mažas šeimos gyvenimo lygis, pajamos gali padidinti neigiamų emocijų riziką.
- Asmeninės problemos. Prasti santykiai su šeimos nariais, emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas, gali prisidėti prie neigiamų emocijų.
- Ankstesnė patirtis. Iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos gali padidinti neigiamų emocijų riziką nėštumo metu.
Neigiamų emocijų poveikis nėštumo eigai ir kūdikiui
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai.
Taip pat skaitykite: Kaip neigiamos emocijos veikia mus
- Poveikis nėštumo eigai. Stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai gali sukelti vaisiaus atmetimo reakciją. Dažniausiai taip nutinka patyrus didelį stresą I nėštumo trimestru. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui, gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru. Dėl jaudulio nėštumo pabaigoje ne tik užsitęsia gimdymo procesas, bet ir po gimdymo moteris gali kraujuoti.
- Poveikis kūdikio sveikatai. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
- Poveikis kūdikio emocinei būsenai ir elgesiui. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras. Tyrimai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Paaugliai, kurie įsčiose patyrė įvairių dirgiklių, buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese.
Kaip sumažinti neigiamų emocijų poveikį nėštumo metu?
Nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo emocine gerove. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti neigiamų emocijų poveikį:
- Sąmoningas emocijų valdymas. Būsimoji mama gali sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams.
- Pozityvus mąstymas. Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo, nes jos formuoja jo pozityviąją patirtį. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų veiksnių. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį lemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti.
- Sveikas gyvenimo būdas. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis gali padėti stabilizuoti emocinę būseną. Rekomenduojama rinktis tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Judėjimas: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių.
- Streso mažinimas. Gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, šokis, judėjimas ar plaukiojimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.
- Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją.
- Bendravimas ir parama. Bendraukite su artimaisiais, dalinkitės savo jausmais ir rūpesčiais. Svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas, psichologinė parama mamai. Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus. Tėtis turėtų užimti ne tik šeimos maitintojo, bet ir įžemintojo vaidmenį.
- Profesionali pagalba. Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su neigiamomis emocijomis, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei.
- Eteriniai aliejai. Natūralūs aromatai paveikia smegenų limbinę skiltį ir gali padėti paleisti įtampą ir stresą, kad nereikėtų jų perkelti į kūną. Stresą malšinantis ir susikaupti padedantis mišinys: 7 lašai vetiver, 8 lašai bergamot, 3 lašai ylang ylang. Sumaišykite eterinius aliejus. Eteriniai aliejai padėsiantys jaučiant pyktį ir frustraciją: Lavender, vetiver, bergamot, marjoram, rose, ylang ylang, cistus, frankincense. Receptas vakarui: Pamėginkite į garintuvą vakare įlašinti 2 lašus lavender ir orange bei 1 lašelį roman chamomile. Mokyklos stresą paleisti padės šie aliejai: roman chamomile, bergamot, marjoram, geranium, lemon, lavender, clary sage, tangerine, sandalwood. Kelis lašelius vieno ar kelių įmaišykite į porą saujų Epsom druskos ir įpilkite į vonią, tai puikus būdas paleisti įtampą ir stresą, o prieš ar po to tiesiog pasikalbėkite, aptarkite kas neramina jūsų vaiką, kur jam sunku. O egzamino rytą garinkite grapefruit + lavender.
Pogimdyvinė depresija: ką svarbu žinoti?
Pogimdyvinė depresija - nuotaikos sutrikimas, vis dažniau aptinkamas ir diagnozuojamas tarp moterų ir vyrų, patyrusių vaiko gimimą. Statistikos duomenimis visame pasaulyje viena iš dešimties pagimdžiusių moterų išgyvena pogimdyvinę depresiją. Pastaroji trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Priklausomai nuo to, ar yra diagnozuojama ir gydoma ar ne, gali trukti ir ilgiau. Deja, net 50 proc. sergančių pogimdyvine depresija moterų sutrikimas nėra diagnozuojamas.
Pogimdyvinės depresijos priežastys:
- Sumažėjusi hormonų koncentracija kraujyje;
- Didelis nuovargis, nuolatinis miego stygius;
- Skausmas ar diskomfortas po gimdymo traumų ar po operacijų, susijusių su gimdymu, po epidūrinės nejautros likę negalavimai vitaminų ir mineralinių medžiagų; vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas;
- Sunkus nėštumas ir komplikuotas gimdymas;
- Emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas;
- Prasti santykiai su šeimos nariais;
- Iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba.
Kaip sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką?
Iš esmės siekiančioms sumažinti depresijos riziką nėščiosioms bei kūdikius auginančioms mamoms gali būti skiriamos tos pačios profilaktinės priemonės. Rekomenduojama gerai išsimiegoti, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, gerti daugiau skysčių, daugiau laiko leisti gamtoje, bendrauti su artimaisiais, būtinai išsikalbėti, prireikus nesidrovėti paprašyti pagalbos artimųjų ar profesionalų.
Pogimdyvinė depresija vyrams
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams - šis faktas taip pat įrodytas moksliniais tyrimais. Stresas, neigiamos emocijos pasiekus tam tikrą lygį mus pražudytų jei sąmonė neturėtų galimybės perkelti jų į kūną ir paleisti per fizinį negalavimą, ligą. Tai reiškia jog liga yra tai, kas mus gydo.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti neigiamas emocijas
Taip pat skaitykite: Emocijų reguliavimas ir neigiamos emocijos