Įvadas
Aplinkos veiksniai, tiek fiziniai, tiek psichosocialiniai, daro didelę įtaką žmonių sveikatai ir darbingumui. Darbo aplinka, kurioje praleidžiame didžiąją dalį savo dienos, yra ypač svarbi. Ji gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių darbuotojams ir organizacijoms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aplinkos veiksnius, darančius įtaką sveikatai, ypač pabrėždami psichosocialinius aspektus ir jų poveikį slaugytojų darbo aplinkai. Taip pat nagrinėsime, kaip darbo aplinkos reikalavimai ir ištekliai veikia darbuotojų įsitraukimą į darbą ir perdegimą.
Psichosocialiniai Darbo Aplinkos Veiksniai
Psichosocialiniai darbo veiksniai apima darbo aplinkos, darbo turinio, organizacinių sąlygų ir darbuotojo gebėjimų, poreikių, kultūros bei asmeninių aplinkybių sąveiką. Šie veiksniai veikia darbuotojo suvokimą ir patirtį, darydami įtaką sveikatai, darbo atlikimui ir pasitenkinimui darbu. Tai yra darbuotojo subjektyviai patiriamas jo individualių savybių ir darbo aplinkos derėjimas (arba nederėjimas), kuris gali sukelti psichologinę įtampą arba motyvuoti įsitraukti į darbą.
Darbo Reikalavimai ir Ištekliai
Darbo reikalavimų ir išteklių (DR-I) teorija siūlo analizuoti darbo aplinką, klasifikuojant jos veiksnius į dvi platesnes kategorijas - darbo reikalavimus ir išteklius. Darbo reikalavimai yra visi aspektai, reikalaujantys pastangų ir susiję su fiziologinėmis ar psichologinėmis sąnaudomis, o darbo ištekliai padeda atliepti keliamus reikalavimus, juos sumažina arba skatina darbuotojo asmeninį augimą.
Darbo reikalavimai yra susiję su įvairiais sveikatos sutrikimais, o darbo ištekliai motyvuoja įsitraukti į darbą, nes padeda patenkinti darbuotojo bazinius poreikius. Išteklių gausi darbo aplinka skatina darbuotojus koreguoti savo darbo aplinką, atrandant daugiau naujų išteklių, o darbo reikalavimų kuriama įtampa skatina tokių reikalavimų intensyvėjimą.
Slaugytojų Darbo Aplinkos Specifika
Slaugytojų darbo aplinka dažnai minima kaip itin žalinga jų pačių sveikatai. Iš dažniau minimų rizikos veiksnių išskirtinas darbo krūvio didėjimas, didesnė rizika susidurti su pacientų smurtu ir kitais potencialiai traumuojančiais įvykiais, probleminiai santykiai su gydytojais bei vertybiniai konfliktai tarp slaugos idealo ir įstaigos keliamų efektyvumo reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Pagrindinės psichologijos kryptys
Slaugytojų įsitraukimas į darbą yra ypač svarbus dėl didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir moralinio požymio, susijusio su pačia slaugos profesijos esme. Kokybiška slauga yra neįmanoma be realaus santykio tarp slaugytojo ir paciento, kuris galimas tik slaugytojui įsitraukus į atliekamą veiklą.
Tyrimas: Darbo Aplinkos Veiksniai ir Slaugytojų Gerovė
Tyrimas, kuriame dalyvavo 211 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų, siekė palyginti konkrečių darbo aplinkos veiksnių ir iš jų išvestų suminių darbo reikalavimų ir išteklių rodiklių reikšmę, prognozuojant slaugytojų įsitraukimą į darbą ir išsekimą.
Tyrimo metu buvo naudojami Išplėstinė slaugytojų streso skalė (ENSS) darbo reikalavimams vertinti ir Darbo dizaino klausimynas (WDQ) darbo ištekliams vertinti. Slaugytojų buvo teiraujamasi apie pagrindinius jų darbo aplinkos reikalavimus ir išteklius, o vėliau - apie jų įsitraukimą į darbą ir perdegimą.
Aplinkos Veiksniai Būste ir Jų Poveikis Sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“. Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Finansų analizės metodai
- Fiziniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai)
- Cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis)
- Biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai)
- Socialiniai (nedarbas)
Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę ar mažas pajamas turintys žmonės, yra stipriau nei kitos veikiamos kenksmingų gyvenamosios aplinkos veiksnių. Daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe, kenksmingomis statybinėmis medžiagomis, netinkama įranga, patalpų dydžiu ir struktūra.
Pagal PSO, gyvenamąją aplinką sudaro keturi pagrindiniai komponentai:
- Namo ar gyvenamosios patalpos fizinė struktūra
- Psichologinė, dvasinė, ekonominė žmogaus gyvenamosios aplinkos atmosfera
- Gyvenamosios aplinkos infrastruktūra (artimos namo aplinkos sąlygos)
- Bendruomenė (žmonės ir tarnybos, esančios netolimoje namo aplinkoje)
Kiekvienas iš šių komponentų gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį fizinei, socialinei ar psichinei sveikatai, o šių faktorių kombinacija gali šį poveikį sustiprinti.
Gyvenamųjų Patalpų Mikroklimatas
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18-22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18-28 laipsniai, santykinė oro drėgmė -35-65 procentai, oro judėjimo greitis - 0,15-0,25 m/s. Svarbu, kad per parą šie mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šaltis
Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, prastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Triušienos laikymo rekomendacijos
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai - finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos).
Drėgmė ir Pelėsis
Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. PSO duomenimis, maždaug 20-30 proc. namų ūkių Europos regione turi problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastys siejamos su būsto projektu, statyba, pastato naudojimu. Geras projektas ir derama statyba gali neleisti atsirasti šioms problemoms. Šiuolaikiškas remontas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, gedimų pašalinimas laiku padeda išlaikyti geresnės būklės būstą. Gyventojų informavimas, kaip ir kada atsiranda drėgmė ir kaip tinkamai vėdinti patalpas, gali sumažinti drėgmės padidėjimo galimybę ir taip padėti išvengti sveikatos sutrikimų.
Nelaimingi Atsitikimai Namuose
Nelaimingi atsitikimai namuose varijuoja nuo smulkių įsipjovimų ar sumušimų, sulaužytų kaulų ar nudegimų ir nusiplikymų iki kritimų, skendimų ir net mirties. PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje. Didžiąją jų dalį sudaro apsinuodijimai anglies monoksidu (CO), liaudyje vadinamu smalkėmis, dėl to, kad namuose nėra smalkių detektorių.
Efektyvios gyvenamųjų patalpų oro teršalų mažinimo priemonės gali būti maisto gamybai naudojamų krosnių keitimas į orkaites, pakankamas patalpų vėdinimas ir švaresnio kuro būstui apšildyti naudojimas.
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Gatvės Triukšmas
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo:
- Transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas
- Būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas
- Galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai.
tags: #pagrindiniu #rodikliu #priklausomybe #nuo #aplinkos #veiksniu