Psichozė - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas ir padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Ar kada susimąstėte, kas nutinka, kai pradeda griūti realybė? Kai žmogus girdi balsus, mato tai, ko kiti nemato, arba jo minčių srautas tampa nelogiškas ir sunkiai suprantamas - tai gali būti ženklas, kad galimi psichoziniai sutrikimai, tokie kaip šizofrenija, ar šizoafektinis sutrikimas. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais ar pasikeitusiu mąstymu - ir tai labai rimtas signalas kreiptis pagalbos nedelsiant.
Psichozės tipai
Psichozė gali būti kelių tipų:
- Trumpalaikė psichozė - tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos. Ypač svarbu kalbėti apie kanabinoidų įtaką psichozės atsiradimui, ypač jauniems vyrams, nes yra statistiškai patikimų duomenų, kad šių medžiagų vartojimas ir psichozės atsiradimo rizika koreliuoja.
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai. Tokia psichozė gali pasireikšti, pvz., po patirto insulto ar sergant Alzheimerio liga.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz., asmuo gali teigti, kad pasaulis sugriuvęs, sunaikintas, kad jis pats neturi organų ir t.t.
Pagrindiniai psichoziniai sutrikimai
- Šizofrenija - tai vienas žinomiausių, bet dažnai neteisingai suprantamų psichikos sutrikimų. Jam būdinga tai, kad žmogus praranda ryšį su realybe: girdi balsus, mato tai, ko nėra, tiki dalykais, kurie kitiems atrodo nelogiški. Taip pat gali keistis mąstymas, kalba, emocijos tampa nublankusios, žmogus užsidaro savyje. Šizofrenija paprastai trunka ilgai, bet tinkamai gydant, galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir atkurti dalyvavimą kasdienėje veikloje, integruoti žmogų į visuomenę, darbinę ar kitą profesinę veiklą.
- Šizoafektiniai sutrikimai - tai būklė, kurioje susipina dvi problemos: nuotaikos sutrikimai (pavyzdžiui, depresija arba manija) ir psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai). Pavyzdžiui, žmogus gali būti giliai prislėgtas ir tuo pačiu metu įsitikinęs, kad prieš jį veikia slaptos jėgos, arba būti labai pakilios nuotaikos, nemiegoti kelias naktis iš eilės ir kalbėti apie savo „ypatingą misiją“. Šio tipo sutrikimai reikalauja skubaus kompleksinio gydymo, nes reikia padėti tiek dėl nuotaikos svyravimų, tiek dėl pasikeitusio realybės suvokimo.
- Ūmūs psichozės epizodai - prasideda netikėtai, dažnai po didelio streso, traumos ar net be aiškios priežasties. Žmogus gali staiga pradėti girdėti balsus, manyti, kad yra stebimas, gali kalbėti padrikai, sunkiai susigaudyti aplinkoje. Tai labai baugūs potyriai ir pačiam žmogui, ir jo artimiesiems. Tačiau svarbu žinoti - tokie epizodai gali būti sėkmingai gydomi, ypač jei pagalba suteikiama laiku.
- Lėtinės psichozės - tai būklės, kai simptomai tęsiasi ilgą laiką: keistas elgesys, emocinis atšalimas, nelogiškas mąstymas, atsiribojimas nuo aplinkos. Žmogus gali gyventi savame pasaulyje, sunkiai palaikyti socialinius ryšius, nepastebėti savo problemų. Tokia būsena dažnai nesukelia staigaus protrūkio, bet tyliai griauna žmogaus kasdienybę. Ilgainiui gali sutrikti darbingumas, santykiai, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad aplinkiniai nepraleistų šių požymių pro akis ir paskatintų kreiptis į specialistą, nes kartais pats žmogus gali nepastebėti šio savo elgesio pasikeitimų.
Simptomai ir požymiai
Psichozės simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo tipo ir individualių savybių. Vis dėlto, yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Haliucinacijos: Girdėjimas balsų arba matymas vaizdų, kurių kiti nepastebi. Sapnavimas realių įvykių būdami budrumo būsenoje. Ypač dažnos būna klausos (verbalinės) haliucinacijos. Jų turinys gali būti labai įvairus (įsakymai, komentarai, pranašystės ir kt.) Ligai progresuojant tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi į pseudohaliuciancijas. Be klausos haliucinacijų gali būti regos, uoslės, skonio, lytos.
- Kliedesiai: Nelogiškos mintys ar įtarumai, jausmas, kad esate persekiojamas. Susidūrimas su nelogiškomis mintimis ar įtarumais, jaučiatės persekiojamas. Kliedesiai gali būti įvairūs: persekiojimo, poveikio, santykio, didybės, religiniai, somatiniai. Ypač būdingi poveikio, santykio kliedesiai, neretai pasitaiko kliedesinė somatinių pojūčių interpretacija. Būna pacientų, kurie teigia, kad persekiotojai, ateiviai iš kosmoso, juos kankina, prievartauja arba apvaisina. Neretai pacientai jaučiasi esą ypatingai svarbūs, reikšmingi, išrinkti kokiai nors misijai. Būna tiek vaizdinių, tiek sisteminių įvairios apimties kliedesių.
- Mąstymo sutrikimai: Sunkumai mąstyme, kalboje ar bendravime. Patiriami sunkumai mąstyme, kalboje ar bendravime. Mąstymo turinio sutrikimai gali pasireikšti keistomis mintimis, idėjomis įsitikinimais bei interpretacijomis. Pradžioje gali būti pervertinimo, įkyrios idėjos, patologinis fantazavimas, kurie vėliau perauga į kliedesius. Mąstymo sutrikimai atsiskleidžia kalbant, o ypač rašant. Pastebimi artikuliacijos sutrikimai, kalbėsena būna monotoniška ir manieringa, kartais galima jausti asociacijų ir mąstymo paviršutiniškumą, nenuoseklumą, padrikumą, aplinkybiškumą. Pasitaiko naujadarų, stereotipijų, galimos echolalijos, verbigeracijos, perseveracijos, žodžių kratiniai ir mutizmo simptomai. Būdingi asociacijų stereotipiškumas, prievartiniai minčių antplūdžiai psichinio automatizmo reiškiniai (dirbtines, įdėtos, svetimos mintys), minčių atvirumo, minčių skambėjimo ir kiti simptomai. Gana dažnai pasitaiko simbolinis mąstymas, kai akcentuojami nerealūs, abstraktūs dalykai, mintis pakeičia vaizdiniai. Dažnai pasitaiko autistinis mąstymas, kuomet savos mintys yra svarbesnes negu tikrovė, ligonis panyra į save, gyvena susikurtoje realybėje.
- Emocijų sutrikimai: Jaučiama baimė ar įtariamumas be aiškios priežasties. Jie reiškiasi jų nuskurdimo ir/arba iškrypimo (paratimijos) procesais. Jau ligos pradžioje nyksta prisirišimas prie artimųjų, atsiranda empatijos stoka. Jie negali kitų užjausti, kartu su jais išgyventi liūdnus ir džiugius įvykius. Ligos pradžioje ligonis dar išgyvena anesthesia psychica dolorosa, kai dar nėra išreikšto emocinio nuskurdimo. Ligai progresuojant emocijos tampa monotoniškesnės, skurdesnės, išnyksta jų spalvingumas, įvairovė, amplitudė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), pasireiškia anhedonija. Sutrinka emocijų logika, jos tampa neadekvačios. Neretai pasitaiko neadekvatūs afektai. Ligonis būna ironiškas, šaltas, patetiškas. Emocijos būna dar ambivalentiškos, skursta, o sunkesniais atvejais būna visiškas emocijų bukumas, apatija. Galimi ir afektiniai sutrikimai: subdepresija, rečiau hipomanija.
- Valios sutrikimai: Valia silpnėja nuo hipobulijos iki abulijos. Kartais lydi potraukių suintensyvėjimas arba iškrypimas. Ligoniams būdinga negatyvizmas (pasyvus ar aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo reiškiniai- besąlygiškas paliepimų vykdymas, echopraksija, echolalija. Dažnas būna judesių, veiksmų arba veiklos stereotipiškumas. Pasitaiko savisaugos, mitybos ir lytinio potraukio intensyvumo sutrikimų ir iškrypimų. Kai kurie ligoniai gali žalotis nejaučiant skausmo, valgyti nevalgomus dalykus (pika, koprofagija). Pasitaiko vieša masturbacija be gėdos jausmo. Dėl nemalonių jutimų kūne pacientai gali save žaloti net iki kastracijos. Neretai pasitaiko impulsyvių, nemotyvuotų poelgių . Visa tai vyksta šaltų, neadekvačių emocijų fone. Ligoniai būna indiferentiški, inertiški, be iniciatyvos, niekuo nesidomi.
- Kiti požymiai: Pasimetimas, apatija, valios susilpnėjimas, kartais tiesiog pasimetimas, kada žmogus nebežino, kas jis yra, kokios jis lyties, ko nori gyvenime. Tai irgi gali būti psichozės pradžia. Dar sudėtingesnė situacija, kada iš pradžių į prodromą panašūs požymiai pasireiškia per keletą metų, bet po to savaime gali susilpnėti. Taip užtrunka pagalba dar ilgiau, nes tai tik po galbūt 5-7 metų išsivysto į tikrą psichozę.
Svarbu suprasti, kad ne visi, patiriantys šiuos simptomus, serga psichoze. Tačiau jei pastebite kelis iš šių požymių, ypač jei jie trukdo kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į specialistą.
Taip pat skaitykite: Psichozė: Biopsichosocialinė Perspektyva
Kada kreiptis pagalbos patiriant haliucinacijas, kliedesius, ar pasikeitusį mąstymą?
Patarimas - nedelsti, jei:
- Girdite balsus arba matote vaizdus, kurių kiti nepastebi.
- Sapnuojate realius įvykius būdami budrumo būsenoje.
- Susiduria su nelogiškomis mintimis ar įtarumais, jaučiatės persekiojamas.
- Patiriate sunkumų mąstyme, kalboje ar bendravime.
- Jaučiama baimė ar įtariamumas be aiškios priežasties.
Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus. Antipsichotiniai vaistai yra pagrindinė priemonė mažinant haliucinacijas, kliedesius ir atkuriant aiškų mąstymą - jie padeda žmogui vėl susieti su realybe ir sumažina simptomų intensyvumą. Taikomos ir nefarmakologinės, vadinamos neurostimuliacinės priemonės, tokios, kaip invazinis metodas elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija.
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda žmogui geriau suprasti savo mintis, atpažinti nerealistiškas idėjas ir išmokti su jomis tvarkytis konstruktyviai. Ne mažiau svarbus yra ir socialinių įgūdžių lavinimas, taip pat miego bei streso valdymo strategijos, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą kasdienybėje. Be to, paramos teikimas šeimai yra be galo svarbi, nors ir deja dažnai pražiūrima, gydymo dalis - artimieji mokosi, kaip reaguoti į krizines situacijas, kaip palaikyti sergantį žmogų be kaltinimų ar spaudimo, stiprindami santykius. Svarbu skatinti psichologinius gebėjimus ir spręsti įvairius konfliktus, į kuriuos patenka žmonės, jei iškrenta iš mokyklos, nebelanko užsiėmimų profesinės reabilitacijos ar darbinėje karjeroje, kada valkatauja, netgi išvažiuoja į užsienį, tarsi bandydami pabėgti nuo savęs. Planuojant tolesnę pagalbą, siūloma ir palaikyti optimalų streso lygį, moko jį valdyti. Labai svarbi socialinė parama, kad būtų išvengta izoliacijos - jos žala ypač pasimatė per pandemiją, kai daug žmonių dėl izoliacijos patyrė psichozės simptomus.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Savižudybės rizika pirmo psichozės epizodo metu
Savižudybės šizofrenijos eigoje yra plačiai pripažįstama problema, tačiau savižudybės pirmo psichozės epizodo metu nėra taip plačiai diskutuojamos literatūroje, kaip pirmuoju atveju, nors daugeliu atveju būtent dėl savižudybės pacientai pirmą kartą patenka į psichinės sveikatos tarnybos akiratį. Savižudybė - tai rimtas gydymo iššūkis, nes daugybė aspektų turi būti įvertinti, kad būtų pritaikytas adekvatus gydymas ir užkirstas kelias galimai savižudybei ateityje. Dabartiniai duomenys nurodo, kad pirmo psichozės epizodo metu nusižudo nuo 8,5% iki 11,3%. Dažniausi rizikos faktoriai yra šie: depresiniai simptomai, ypač beviltiškumas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, ilgesnė negydytos psichozės trukmė, psichosocialiniai stresoriai bei nebendradarbiavimas.
Savižudybė tarp šizofrenija sergančių asmenų, įskaitant ir pirmą psichozės epizodą patiriančiųjų, ilgą laiką buvo laikoma iš dalies sunkiai nuspėjamu įvykiu, ir juo labiau tokiu, kuriam sunkiai užkertamas kelias dėl impulsyvumo, tačiau dabartinių tyrimų duomenys rodo, kad jie nėra tokie impulsyvūs, kaip manoma. Daugelis pacientų susisiekia su sveikatos sistemos, tarp jų ir su psichinės sveikatos sistemos, specialistais, prieš bandymą nusižudyti. Yra visa eilė jų elgesio ženklų, kurie gali padėti nuspėjant galimą savižudybės bandymą.
Taip pat skaitykite: "Altorių šešėly": psichologinė analizė
Suicidiškumas pirmo psichozės epizodo metu sukelia tam tikrų diagnostinių bei gydymo sunkumų. Įprastinės psichiatrinės skalės nėra pakankamai veiksmingos vertinant šizofrenija sergančiųjų, tarp jų ir pirmą psichozės epizodą patiriančiųjų asmenų, depresiškumą ir suicidiškumą. Yra skalės, kurios sukurtos kitų psichiatrinių skalių pagrindu ir kurios padeda tiksliau įvertinti tokių asmenų depresijos gylį, tokios kaip Kalgario Depresijos Skalė (Calgary Depression Scale, CDS) ar Psichozinės Depresijos Skalė (Psychotic Depression Scale, PDS).
Jei pirmą psichozės epizodą patiriantis asmuo dar pasižymi ir padidinta savižudybės rizika, gydymas gali būti tikras iššūkis, nes reikia įvertinti ne tik pačios psichozės gydymo ypatumus, bet ir kitus faktorius - tokius kaip depresijos gylį ar piktnaudžiavimą psichoaktyviomis medžiagomis.
Kodėl svarbu pagalbos kreiptis laiku?
Kreiptis pagalbos laiku - tai vienas svarbiausių žingsnių į sveikimą, esant minėtoms būklėms. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia ne tik suvaldyti simptomus, bet ir išvengti jų gilėjimo bei ilgalaikių pasekmių. Laiku pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią komplikacijoms, kurios ilgainiui paveikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą, darbingumą, santykius su artimaisiais. Be to, pagalba padeda ne tik pačiam žmogui - ji palengvina ir artimųjų kasdienybę, leidžia kurti labiau palaikančią ir supratingą aplinką, kurioje sveikti tampa kur kas paprasčiau.
Psichozė - ne toks ir retas susirgimas. Jos simptomus patiria iki 5 proc. žmonių. Dažniausiai pirmasis psichozės epizodas ištinka 12-35 m. amžius asmenis, vyrus paprastai 5-6 metais anksčiau nei moteris. Psichozės simptomai gali būti kitokie, nei daugelis įsivaizduoja. Pacientai gali būti ne agresyvūs, o apatiški, artimieji juos gali net kaltinti tingumu. Kadangi ne visada lengvai atpažįstamas, šis psichikos sutrikimas dažnai diagnozuojamas tik praėjus keleriems metams nuo pirmojo epizodo, dėl to pagalba būna smarkiai pavėluota, o pacientui gresia net ir negalia.
RVPL atnaujintas skyrius
Be galo svarbu laiku atpažinti ir pradėti tokių pacientų gydymą, tad RVPL šią savaitę atidarytas atnaujintas 7-asis skyrius, kuriame itin didelis dėmesys bus skiriamas pirmąjį psichozės epizodą ir kitus pirmuosius psichikos sutrikimų epizodus patyrusiems asmenims. Jie, anot profesoriaus, labiausiai pažeidžiami žmonės. Jau pirmadienį čia bus guldomi pirmieji pacientai.
Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo gydymas
Skyrius įkurtas 1961 m. Per tą laiką jis, pasak RVPL direktoriaus pavaduotojos, 7 skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Astos Abravičienės, ne kartą keitėsi, buvo remontuojamas, gerinamos pacientų sąlygos, kartu mažinamas lovų skaičius. Dabar skyrius pasikeitė neatpažįstamai. Nuo šiol čia bus gydomi 22 pacientai vietoje 42-iejų, kuriais rūpinsis gausi specialistų komanda. Čia palatos įrengtos taip, kad vienoje jų gulėtų po du pacientus. Viena palata bus ir vienvietė, su papildomu komfortu. Kiekviena palata turės po atskirą sanitarinį mazgą, ko anksčiau nebuvo - 42 pacientams tekdavo vos vienas sanitarinis mazgas. Tai ne tik suteiks daugiau komforto, individualios erdvės, bet ir padės užtikrinti pacientų saugumą, kad žmonės su savižudybės, savižalos rizika negalėtų kažko sau pasidaryti.
„Pas mus skyriuje vidutinė gydymo trukmė šiuo metu yra apie 18 dienų. Teikiama ir socialinė psichoreabilitacija, veikia dienos stacionaras, kas sutrumpina gydymo skyriuje trukmę. Čia bus gydomi žmonės, kurie vienokį ar kitokį laiką patiria aplinkos suvokimo sutrikimus, netinkamą reakciją į dirgiklius. Tai yra kritinis laikotarpis, kurį žmonės čia praleidžia, kol komanda stengiasi juos grąžinti į realybę ir perkelti į ambulatorinį gydymą stacionarinei reabilitacijai“, - komentavo gydytoja A. Abravičienė.
Psichozė - simptomų derinys
„Psichozė - tai kontakto su realybe praradimas. Žmogus patiria psichozę ir išgyvena tai skausmingai. Tai yra gili psichiatrinė krizė, kuri apima visus gyvenimo aspektus. Ūmios psichozės būklės metu žmogus praktiškai yra 100 proc. neįgalus. Vienas iš medicininių sindromų yra žymūs esamos realybės suvokimo, pažintinių funkcijų, tai yra - mąstymo, dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų - elgesio, valios, sutrikimai, dėl kurių žmogus negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir numatyti pasekmių. Ilgainiui jis gali suprasti, kas su juo vyksta, jeigu teikiama pagalba. Priešingu atveju žmogus pradeda gyventi liguistoje realybėje, kurioje yra kliedesiai, haliucinacijos ir labai sutrikęs elgesys“, - kalbėjo profesorius A. Germanavičius.
Profesorius pateikė paciento, išgyvenusio psichozę, liudijimą: „Psichozės metu jaučiausi, kaip sapne. Keistumo ir neapsakomo chaoso jausmas, kai atrodo, tarsi viskas aplink mane yra padaryta specialiai, skirta man. Tai - tarsi košmariškas sapnas, kuris nepraeina nei dieną, nei naktį“.
„Žmonės, patiriantys psichozę, nenori joje būti. Jie nori išsivaduoti ir tikisi, kad tai savaime praeis, tačiau nepraeina ir tęsiasi mėnesių mėnesiais“, - apgailestavo profesorius. Daug jaunų žmonių, patyrusių psichozę, sako: „Man atrodo, kad kažkas į arbatą įpylė narkotikų. Jie paveikė ir tebeveikia mano psichiką“. Anot profesoriaus, net ir kai kurie artimieji patiki istorija, kad žmogus nuėjo su kažkuo susipažinti į barą ar kavinę ir tai įvyko.
Taigi, psichozės kamuojamam pacientui gali atrodyti, tarsi mintys yra „įdėtos“ į žmogaus galvą arba „dingo“ iš galvos, tapo girdimomis aplinkiniams. Taip pat gali atrodyti, kad kažkas jį persekioja, nori susidoroti, kontroliuoja, kad žmogus yra ypatingos kilmės arba mylimas asmuo jam neištikimas.
Psichozės metu kalba gali tapti padrika, nelogiška, dažnai pametama mintis, gali apimti klausos, uoslės ir kitokios haliucinacijos, stiprus susijaudinimas, perdėtas aktyvumas arba akivaizdus vangumas, pasireiškiantis sulėtėjusiais judesiais, sąstingiu, įmantriomis pozomis.
Kodėl ištinka psichozė?
Profesorius savo per skyriaus atidarymą skaitytoje paskaitoje pasakojo, kad mediciniškai psichozė yra didelė šizofrenijos, šizoafektinių sutrikimų grupė, taip pat depresija, bipolinis sutrikimas. Šios grupės persidengia. Gali būti ir narkotikų sukelta psichozė, kuri vėliau išprovokuoja psichozinius sutrikimus, progresuojančius iki šizofrenijos arba net šizoafektinio sutrikimo.
„Gera žinia yra tai, kad dalis žmonių patiria tik trumpalaikes psichozines reakcijas: kartais dėl streso, kartais dėl kažkokių nelaimingų įvykių gyvenime. Jos pasižymi gera prognoze. Tokį žmogų labai greitai galima atstatyti, taikant kuo ankstyvesnes priemones. Taip pat gali būti fizinės ligos sukelta psichozė - tada reikalingas somatinis gydymas. Kartais būna autoimuninės priežastys, kuomet organizme vyksta sisteminiai pakitimai, uždegiminės reakcijos. Mes turime irgi juos diagnozuoti ir gydyti, turėti testus. Gali būti ir galvos smegenyse vykstantys pokyčiai: tai gali nulemti encefalitai arba tam tikri galvos smegenų pažeidimai. Taip pat gali būti šizotipinis sutrikimas, labiau panašus į asmenybės sutrikimą. Tai gali būti nuolatinis kliedesinis sutrikimas arba kiti susirgimai“, - vardijo galimas priežastis profesorius.
Jis pridūrė, kad viena iš rizikos patirti psichozę grupių yra vienišos motinos pogimdyminiame laikotarpyje. „Šis pogimdyminės depresijos arba pogimdyminės psichozės epizodas yra labai svarbus jaunų moterų gyvenime, nes jis turi didelį poveikį tiek pačiai motinai, tiek kūdikiui. Lietuvoje kiekvienais metais būna keletas atvejų, kai, deja, moterys, patiriančios psichozę, nužudo savo vaikus dėl psichozės simptomų, nors galima to išvengti“, - teigė profesorius A. Germanavičius.
Padėti gali ir pedagogai
Kaip minėta, kritiškai svarbu laiku suteikti pagalbą pirmąjį psichozės epizodą patiriantiems žmonėms. Deja, kaip rodo duomenys, dažnai tai padaroma per vėlai. Net Norvegijoje tai užtrunka maždaug 2 metus - tiek laiko jauni žmonės su psichikos sutrikimais iškrenta iš mokymosi ciklo, darbų, šeimos. Lietuvoje tai gali užtrukti net 5, kai kur - ir 7 metus. Tiek laiko nesigydę asmenys būna tokios blogos būklės, kad kartais į ligonę atvežami jau greitosios medicinos pagalbos automobiliais ar surakinti antrankiais, lydimi policijos. Dalis žmonių, laiku negavę pagalbos, dėl psichozės simptomų pradeda vartoti narkotikus, tikėdamiesi palengvinti atminties, mąstymo sutrikimus, taip dar labiau pasunkindami savo būklę.
„Diagnozuoti psichozę - didelis iššūkis. Ją tenka atskirti nuo kitų psichikos sutrikimų ir net fizinių ligų, tai yra fizinės ligos gali nulemti psichiatrinius simptomus. Todėl labai svarbu metodų išgryninimas ir taikymas praktikoje. Svarbus ir klaidingas elgesys su sergančiuoju: laiku nesuteikta pagalba arba pernelyg agresyvus gydymas gali sunkinti atsigavimo procesą ar net sukelti neįgalumą, o ankstyvoji diagnostika sumažina negalės atsiradimo riziką, pagerina socialinę veiklą ir sutvirtina individą palaikančius socialinius ryšius“, - paaiškino profesorius A. Germanavičius.
Laiku atpažinti psichozę gali padėti ir pedagogai. „Tarkime, Norvegijoje mokymosi įstaigose buvo labai sėkminga programa, kuomet būtent mokytojus apmokė, kaip paskutinių klasių jaunuoliuose atpažinti pirmosios psichozės simptomus. Mokytojai gali pastebėti mąstymo, suvokimo sutrikimus ir elgesį, kuris būna labai įvairus: nuo depresijos, pasimetimo, apatijos, valios susilpnėjimo, iki visiško bevališkumo. Artimieji labai dažnai klaidingai vertina psichozę patyrusius asmenis, kaip tinginius, nes jie nebegali mokytis yra tarsi pasinėrę į kažkokią tinginystę, internetą, atsitolinę nuo aplinkinių ir tęsia toliau tą situaciją, nebando jos spręsti“, - kalbėjo profesorius.
Yra buvę atvejų, kai dieną-naktį žmogus neišeina iš kambario net pasišlapinti ar pasituštinti. „Tokiems žmonėms visiškai sutrinka dienos ir nakties ritmas - jie tampa aktyvesni naktį, o dieną - pasyvūs ir miega arba snūduriuoja, niekur neišeina. Jų minimalūs kontaktai, dažnai būna priešiškumas aplinkiniams ir dėl psichozės simptomų, ir dėl to, kad pačiam žmogui labai sunku, jis nežino, ką daryti, kodėl taip yra. Turėjome ir tokių pacientų, kurie nesiprausdavo mėnesių mėnesiais, jiems atsirasdavo toks fenomenas, kurį tik XIX amžiuje mokslininkai aprašydavo - kaltūnas, tai yra plaukų ir odos pažeidimas, kurį reikia šalinti ir kuris yra sunkios nehigienos, susijusios su psichikos sutrikimais, padarinys. Todėl mums labai svarbu, kad pacientai taip pat mokytųsi savarankiško gyvenimo įgūdžių, palaikytų higienos įgūdžius. Ateityje tikimės, kad, kai psichosocialinė reabilitacija ir dienos stacionaro paslaugos padidės, ligoninėje ir patys pacientai galės virtuvėlėje gamintis maistą, mokytis maisto gaminimo įgūdžių, nes dalis tų jaunų žmonių, kaip patyrėme, valgo tiesiog šaltus konservus, nemoka pasigaminti šilto maisto“, - portalui „Delfi“ sakė profesorius.
#