Stresas - tai žodis, kurį girdime nuolat ir kuris tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Beveik kiekvienas žmogus teigia, kad patiria stresą kasdien. Vaikams stresą kelia neigiamos emocijos mokykloje, jaunoms mamoms - įtampa ir bemiegės naktys, susijusios su vaiko auginimu, darbuotojams - viršininko kvietimas „ant kilimėlio“, o draugams - skyrybos. Tačiau ar stresas visada yra blogas dalykas? Ar jis gali būti naudingas? Ir kaip mes galime efektyviai įveikti stresą?
Streso Paplitimas Lietuvoje
Remiantis praėjusių metų sociologinio tyrimo, kurį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, duomenimis, stresą patiria devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Tyrimas atskleidė, kad stresas dažniau kamuoja vyresnius nei 30 metų žmones, turinčius aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, specialistus, tarnautojus ir bedarbius. Taip pat, stresą dažniau patiria gyventojai, kurie savo sveikatą vertina kaip blogą. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nurodė, kad stresą sukelia įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais. Žmones taip pat erzina politinės naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste ir vaikščiojimas po parduotuves. Tačiau dažniausiai stresas patiriamas darbe ar mokymo įstaigose - tai nurodė beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų.
Šių metų apklausa parodė, kad darbe patiriamas stresas tik didės. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) užsakymu „Ipsos MORI“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių iš 36 Europos šalių, atskleidė, kad visoje Europoje aštuoni iš dešimties dirbančių žmonių mano, kad stresą darbe patiriančių darbuotojų per artimiausius 5 metus daugės (80 proc.), ir net 52 proc. mano, kad jų „labai padaugės“. Lietuvoje šiek tiek optimistiškiau - tik 26 proc. respondentų mano, kad patiriančių stresą darbe žmonių skaičius išaugs smarkiai, o 39 proc. - kad šiek tiek. Lietuvoje šio tyrimo metu buvo apklausti 968 darbuotojai. Pažymėtina, kad įvairiose šalyse nevienodas skaičius apklaustųjų manė, kad stresas darbe „labai padidės“: mažiausiai dėl to jaudinasi norvegai (16 proc.), labiausiai - graikai (83 proc.).
Kas Yra Stresas?
Pagal Vikipediją, stresas - tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Stresas gali būti fizinis (apsinuodijimas maistu, dėl užteršto oro, spinduliavimo ir kt.), socialinis (dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis, pvz., mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas ir kt.) ir psichologinis (stiprios ir neigiamos emocijos, pvz., baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas ir t.t.).
Psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė teigia, kad šiandien stresu vadinama viskas - bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis, nepriklausomai nuo jo trukmės. Tačiau, anot jos, stresas - tai momentinė psichofiziologinė būklė. Jeigu žmogus nuolat patiria stresą, jeigu ši būsena trunka ilgiau negu mėnesį - tai vadinama lėtiniu stresu, kuris ir yra pavojingas sveikatai. Stiprus išgyvenimas dėl atleidimo iš darbo, skyrybų, įvykių mokykloje, gedėjimas dėl netekties, trunkantis iki mėnesio, yra adaptacijos sutrikimas. Jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko ir jis teigia, kad ir toliau patiria stresą, galima daryti prielaidą, kad jam vystosi nerimo sutrikimas ar depresija, arba kiti rimtesni sutrikimai. Svarbu žinoti ir nepainioti streso, kaip momentinės (iki mėnesio) reakcijos į nemalonius įvykius, su liga.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Mintys Kaip Streso Šaltinis
Streso tyrinėtojo kanadiečių gydytojo ir mokslininko Hanso Selye teigimu, stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija. Dažnai sakome, kad dėl streso kaltas darbas ar blogi santykiai. O iš tikro stresą sukelia mūsų pačių mintys. Kas dabar bus? Kaip gyvensiu? Šios nerimastingos mintys veda prie to, kad organizme išsiskiria tam tikri hormonai (adrenalinas), vyksta organizmo mobilizacija. Reaguodamas į neraminančią problemą, žmogus sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus, kurie turėtų būti skirti kovai, bėgimui, puolimui, t.y. gynimuisi. Jeigu stresas trumpalaikis, pvz., pateko žmogus į avariją, sudaužė automobilį, susinervino, tačiau vėliau susitvarkė draudimą, emocijos atlėgo ir jis viską pamiršo, tai dėl tokių išgyvenimų dažniausiai žalos sveikatos nebus. Sveikatos problemas sukels dažnai pasikartojantis, užsitęsęs stresas, besikaupianti įtampa. Pvz., nuolatinė įtampa darbe. Tai didžiausia blogybė, kuri leidžia stresui tapti lėtiniam, kai žmogus kiekvieną dieną eina į darbą jausdamas įtampą.
Esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas adrenalinas. Tokiu atveju turime situaciją, kai žmogaus organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris iš tikro yra geras, nes skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti. Teigiama, kad žmogaus organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu.
Pozityvus Stresas
Yra situacijų, kai stresas naudingas. Todėl jis skirstomas į pozityvų ir negatyvų. Trumpas pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti. Įsimylėjimas, vaiko gimimas irgi yra pozityvus stresas. Taip pat pozityvus stresas yra laikant abitūros, vairavimo, atrankos į darbą ar kitą egzaminą, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai. Jaudulys, kol jis netampa paralyžiuojančia baime, yra geras dalykas.
Emocijų Išlaisvinimas
Stresas sukelia emocijas, kurių stengiamės neparodyti, liekame išoriškai ramūs, nors verdame viduje ir verdame dar ilgai po to, kai nemaloni situacija baigiasi. Ar tai daro žalą sveikatai? Ar būtina emocijas išlaisvinti?
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, pavojingas lėtinis stresas, pvz., patiriamas darbe. Žmogus turi problemų su darbdaviu, pyksta ant jo, jo bijo, bet negali savo emocijų parodyti. Tokiu atveju nuolatinio streso metu gaminamas hormonas nėra išnaudojamas, jis kaupiasi, žmoguje tarsi tiksi bomba, kurios nenukenksminus pažeidžiamos silpniausios mūsų vietos. Dažniausiai - širdis, kraujotakos sistema, skrandis, virškinamasis traktas ir kt. Ypač didelę įtaką lėtinis stresas turi kraujospūdžiui, veikiausiai dėl to daugėja sergančiųjų hipertenzija, o ir liga jaunėja. Be to, mokslo įrodyta, kad stresas kenkia imunitetui, todėl žmogų dažniau puola įvairios infekcinės ligos ir kt. Streso metu susikaupusios energijos iškrovimas yra prasmingas dalykas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Būdai Įveikti Stresą
Vienintelis vaistas, kaip padėti sau, - bandyti siekti harmonijos ir balanso, ir šiame kelyje labai svarbi vieta tenka fiziniam krūviui. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus. Todėl būtų gerai, kad kiekvienas žmogus rastų sau malonų užsiėmimą. Nebūtinai lankytis sporto klubuose, galima važinėti dviračiu, šokti, daryti tai-či mankštą ir t.t. Labai svarbu, kad ši veikla patiktų, tada ji taps hobiu, ir žmogus tikrai ja užsiims. Tai tarsi savotiška psichoprofilaktika, higiena, kaip dantų valymas. Susitvarko miegas, pagerėja apetitas ir nuotaika. Kai kurie žmones sako, kad norint užmigti, nusiraminimui jiems paprasčiau išgerti taurę vyno. Tačiau vynas neduoda išliekamojo efekto, o fizinis judėjimas - grūdina.
Prevencija: Neįsileisti Blogų Minčių
Negatyvių minčių, susikaupusio adrenalino sudeginimas yra gerai. Tačiau, V.Kuzmienės teigimu, aukščiausias žmogaus tikslas ne deginti ir atsikratyti blogų emocijų, bet išmokti jų neįsileisti, elgtis taip, kad tokios emocijos nekiltų.
Banalius patarimus nesinervinti, nebūti jautriam, užsiauginti storesnę odą, žino visi. Tačiau kaip to pasiekti? Tai ganėtinai individualu. Savo seansus pradedu nuo jau minėto aiškinimo, kad ne aplinkos įvykiai mus žudo, kad mus žudo jų interpretacijos. Juk mes patys įsileidžiame į širdį pašaipas, nuoskaudą, pyktį, juk tai mes leidžiamės būti žalojami. Ir kai žmogus tai suvokia, pradedame ieškoti jo skydų, kaip jam gintis, kaip neįsileisti tų emocijų. Nes laimingas žmogus - ne tas, kuris moka atsikratyti šiukšlių, o tas, kuris moka jų neprisigaminti.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas