Psichoterapija depresijai gydyti: veiksmingi metodai ir galimybės

Įvadas

Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus nuotaikai, mąstymo procesams ir elgesiui. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichoterapijos metodus, vaistus ir kitas pagalbos priemones, kurios gali padėti įveikti depresiją ir atkurti kasdienio gyvenimo kokybę.

Depresijos priežastys ir simptomai

Depresija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių kombinacijos. Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga. Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso. Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai. Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką. Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.

Pagrindiniai depresijos simptomai yra:

• Nuolatinis liūdesys
• Domėjimosi veiklomis praradimas
• Nuovargis ir energijos trūkumas
• Miego sutrikimai
• Apetito pokyčiai
• Koncentracijos sunkumai
• Suicidinės mintys

Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir ne visi sergantieji depresija patiria visus šiuos požymius.

Pagrindinės depresijos formos

Yra keletas pagrindinių depresijos formų:

Taip pat skaitykite: Kaip psichoterapija padeda įveikti lengvą depresiją

• Didžioji depresija: tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
• Distimija: tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
• Bipolinis sutrikimas: apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
• Sezoninė afektinė liga: depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
• Pogimdyvinė depresija: pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros.

Negydomos depresijos pasekmės

Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Psichoterapijos metodai depresijai gydyti

Psichoterapija yra vienas pagrindinių depresijos gydymo metodų. Ji apima įvairias terapijos formas, tokias kaip:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną. Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.
• Psichodinaminė terapija: remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi. Asmuo dirba su terapeutu, kad pagerintų savimonę ir pakeistų senus įpročius, kad galėtų geriau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
• Humanistinė terapija: nedirektyvi psichoterapija, remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
• Egzistencinė terapija: ne siekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais, taip pat įgalina pamatyti daugiau galimybių.
• Tarpasmeninė psichoterapija: pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą, gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
• Geštalto psichoterapija: kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu. Kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, geštalto psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Taip klientas gali vėliau keistis, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos.
• Dialektinė elgesio terapija: specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas. Ji dažnai naudojama žmonėms, turintiems lėtinių minčių apie savižudybę, ir žmonėms, sergantiems ribiniais asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais ir PTSD, gydyti. Ji moko naujų įgūdžių, padedančių žmonėms prisiimti asmeninę atsakomybę pakeisti nesveiką ar žalingą elgesį, bei apima tiek individualią, tiek grupinę terapiją.
• Racionalioji psichoterapija: logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija - angl. Tarpasmeninė psichoterapija.

Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įgūdžių, kaip valdyti depresijos simptomus.

Medikamentinis depresijos gydymas

Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus.

Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.

Taip pat skaitykite: Depresijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Depresiją galima gydyti vaistinėmis žolelėmis. Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus.

Kiti depresijos gydymo būdai

Be psichoterapijos ir medikamentinio gydymo, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti kovoti su depresija:

• Sveika gyvensena: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą. Tinkama mityba taip pat gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir bendrai savijautai. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką ir bendrą sveikatos būklę. Aerobikos pratimai, tokie kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, ypač veiksmingi kovojant su depresija. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėklose ir riešutuose, yra ypač naudingos smegenų veiklai.
• Socialinė parama: bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Grupinės terapijos ar savipagalbos grupės taip pat gali būti naudingos, nes leidžia pacientams dalytis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Socialinė parama yra labai svarbi depresijos gydymui. Bendravimas su šeima, draugais ir dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą.
• Atsipalaidavimo technikos: meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda sumažinti stresą ir pagerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo - t.y kvėpavimo pilvu.
• Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai.
• Elektrošoko terapija (ECT): invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus. Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus).
• Miego deprivacija: gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai.
• Šviesos terapija: sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
• Psichodelinė terapija: Terapija su psichodelikais vadinamos terapinės praktikos, kurių metu pacientai vartoja psichodelines medžiagas. Jos efektyvumas buvo intensyviai tiriamas 1950-1960’aisiais, kol psichodeliniai junginiai pasidarė kontrakultūros dalimi, ir paplito jų rekreacinis vartojimas be profesionalų priežiūros. Naujoji mokslininkų karta atnaujino šiuos daug žadančius tyrimus gavę atsakingų JAV ir ES institucijų leidimus. Psichodelinės terapijos metu profesionalai saugioje aplinkoje atsargiai dozuoja klasikinius psichodelinius junginius (LSD, DMT, psilocibiną), sukeldami tvarius paciento elgesio ir psichologijos pasikeitimus. Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo didžiulį šių tiesioginės priklausomynės nesukeliančių narkotikų potencialą gydant depresijos, nerimo, kompulsyvaus elgesio, potrauminio streso sindromo sutrikimus ir priklausomybės ligas, tokias kaip alkoholizmas, rūkymas.

Kaip sau padėti įveikiant depresiją

Depresijos įveikimas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau yra keletas būdų, kaip galite sau padėti:

• Sužinokite daugiau apie depresiją ir jos simptomus. Supratimas, kas vyksta su jūsų kūnu ir protu, gali padėti geriau suprasti savo būklę ir ieškoti tinkamos pagalbos.
• Net jei jaučiatės prislėgti, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
• Stenkitės palaikyti ryšius su šeima ir draugais. Bendravimas su artimaisiais gali suteikti emocinę paramą ir padėti jaustis mažiau vienišiems.
• Tinkamas miegas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad palaikytumėte reguliarią miego rutiną.
• Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su depresijos simptomais savarankiškai, nedelskite kreiptis į specialistus. Psichoterapeutai ir psichiatrai gali suteikti profesionalią pagalbą ir padėti rasti tinkamiausią gydymo būdą.

Kaip išvengti depresijos

Nors nėra garantuoto būdo išvengti depresijos, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte riziką:

• Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
• Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą.
• Stenkitės bendrauti su šeima, draugais ir bendruomene. Socialinė parama gali padėti išvengti izoliacijos ir sumažinti depresijos riziką.
• Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.

Pagalba ir konsultacijos

Jei jaučiate depresijos simptomus, nedvejokite kreiptis į specialistus. „Harmonijos klinika“ Kaune yra pasirengusi padėti jums kovoje su depresija, siūlydama įvairius gydymo metodus ir profesionalią pagalbą. Mūsų specialistai turi ilgametę patirtį gydant įvairias depresijos formas. Mes teikiame individualias konsultacijas bei nuotolines konsultacijas internetu, kad galėtumėte pasirinkti jums tinkamiausią būdą gauti reikiamą pagalbą. Mūsų misija - padėti jums pasiekti geresnę savijautą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas kineziterapija

„Meliva - InMedica klinika" psichikos sveikatos klinikos teikia išsamias psichikos sveikatos paslaugas suaugusiesiems, vaikams, paaugliams ir šeimoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Garliavoje. Konsultacijos taip pat vykdomos nuotoliniu būdu, todėl psichologinė pagalba prieinama nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Pacientams, prisirašiusiems prie „Meliva - InMedica klinika" klinikų ir jos Psichikos sveikatos klinikų, paslaugos, finansuojamos PSDF lėšomis, teikiamos nemokamai ir be šeimos gydytojo siuntimo.

„Pasikalbėk“ platformoje galite rasti specialistus, kurie yra apmokyti dirbti su psichikos sutrikimus turinčiais pacientais.

Jei išgyvenate krizę ir jaučiate, kad galite kelti pavojų sau, skambinkite į emocinės pagalbos liniją 116 123 (visą parą, nemokamai).

tags: #psihoterapijos #seansai #sergantiems #depresija