Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais, emocinio intelekto ugdymas tampa vis svarbesnis. Vaikai, jautriai reaguojantys į aplinką, patiriantys stresą ir susiduriantys su patyčiomis, ypač reikalingi pagalbos pažįstant ir valdant savo emocijas. Relaksacijos praktikos, padedančios ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo ir vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius, yra neatsiejama kūrybiškumo ugdymo dalis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip relaksacija padeda ugdyti kūrybiškumą.
Kūrybiškumas (angl. creativity) - tai sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipinius sprendimus (Psichologijos žodynas, 1993, p. 151). Šiame žodyne toliau pažymima, kad kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės, tokios kaip vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinis įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą (Psichologijos žodynas, 1993). Pagal J. Almonaitienės (2000), kūrybišku paprastai laikomas naujas, originalus, be to, atitinkantis kontekstą (adekvatus) ir vertingas žmogaus elgesio rezultatas. Asmenybė, kurios elgesio rezultatai dažnai atitinka tokius kriterijus, vadinama kūrybinga (Almonaitienė, 2000, p. 85).
Relaksacijos svarba emocinei gerovei
Relaksacija padeda ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo, vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius. Dirbant su vaikų emocijomis, svarbu atsiminti keletą dalykų: būti kantriems ir supratingiems, mokyti vaikus bendravimo įgūdžių. Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Taip elgiamės greičiausiai dėl savo nepasiruošimo - nežinome kaip jiems paaiškinti, ką sakyti. Kartais vaikams prireikia pagalbos lavinant bendravimo įgūdžius.
Visoje Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai, skirti vaikų emocinei gerovei stiprinti.
Kūrybiškumas ir socialinis kontekstas
G. Fischer (2008) suskaido kūrybiškumą į individualų ir socialinį. Autorius teigia, kad individualus kūrybiškumas pasireiškia per asmens gebėjimą spręsti tam tikras problemas pasinaudojant savo unikalia patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais. Vis dėlto individualus kūrybiškumas yra ribotas, nes tą sąlygoja pati žmogaus prigimtis (Fisher, 2008, p. 2). Apibūdindamas socialinį kūrybiškumą, G. Fischer teigia, kad jis pasireiškia socialiniame kontekste ir tik sąveikoje su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumo sąvokos psichologijoje
Kūrybingo žmogaus galima pažinti iš jo kūrybinio mąstymo, kuriam būdingi tam tikri bruožai. Lietuvos psichologė A. Petrulytė (2001) teigia, kad kūrybingam žmogui būdingas jautrumas kūrybinei problemai. Jautrumas kūrybinei problemai pasireiškia gebėjimu įžvelgti prieštaravimus, problemos esmę (Petrulytė, 2001, p. Pasak L. B. Johnston (2009), kūrybinis mąstymas socialiniui darbuotojui padeda rasti naujus sprendimus įsisenėjusioms problemoms. Toks mąstymas yra apibūdinamas angliška idioma „think outside the box“. Tai mąstymo būdas, kai pasitelkiama vaizduotė, ieškoma naujų idėjų, nesiremiama suformuotais šablonais ar normomis, bet kuriami savi metodai (International Centre for Creativity and Imagination). Socialinis darbuotojas, kuriam būdingas kūrybinis mąstymas, geba įprastus dalykus pamatyti iš naujos perspektyvos, įprasminti savo kasdienę veiklą, išklausyti ir paremti kitų sugalvotus sumanymus ir yra atviras naujiems pasiklykimams. Apibendrinant galima teigti, kad kūrybiškas žmogus išsiskiria originaliomis idėjomis, kūrybišku mąstymu, jautrumu problemoms, žaismingumu, aktyvumu bei pasitikėjimu savo jėgomis. Jis turi kantrybės siekti užsibrėžtų tikslų.
Kūrybiškumas socialiniame darbe
XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo pripažinta, kad socialinis darbas ir kūrybiškumas yra tarpusavyje susiję. L. Rapoport (1968) akcentavo kūrybiško mąstymo reikšmę socialinio darbo intervencijai. Ji siūlė darbuotojus pasinaudoti turimais meniniais gebėjimais (cit. pagal Leung, 2009, p. 30). Kaip teigia L. C. Johnson, pats socialinių paslaugų teikimas yra kūrybiškas pažinimo procesas, nes socialinis darbuotojas įsiklauso ir bando suprasti klientą, nustato problemą ir kuria jos sprendimo strategiją (Johnson, 2001, p. 96). Tai ypač reikalingas kultūrines ir sociokultūrines paslaugas teikiantiems socialiniams darbuotojams. Sociokultūrinė veikla, pasak M. Spierts (2003) apima rekreacijos, švietimo ir auklėjimo, meno ir kultūros bei bendruomenės kūrimo sritis. Socialinio darbuotojo tinkamai organizuota rekreacinė ar meninė veikla gali tapti integracijos į visuomenę priemone. Pasak J. R. Gilligano (1997), socialinis darbuotojas turi būti kūrybingas, kad galėtų valdyti šiais procesais. Jis turi prisitaikyti prie aplinkos bei sąlygų.
Tinkamai panaudodamas savo kūrybiškumą, socialinis darbuotojas gali patraukti skirtingas socialines grupes žmones prasmingai ir turiningai veiklai (Think and be heard…, 2007, p. 3). Socialinio darbuotojo kūrybiškumas naudingas dirbant su bet kuria amžiaus grupe. Dirbdamas su vaikais, socialinis darbuotojas gali stiprinti ir ugdyti jų emocinius gebėjimus, skatinti pažinimą, ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkai, plėtoti jų socialinę bei kultūrinę patirtį. Dirbdamas su pagyvenusiais žmonėmis, socialinis darbuotojas gali padėti jiems iš naujo atrasti savo talentus ir gebėjimus, kurie buvo užslopinti darbingo gyvenimo laikotarpio metu. Taip pat jis gali padėti suformuoti pozityvų požiūrį į senatvę, susitaikyti su ligomis bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę (Think and be heard…, 2007, p. 4). Dirbdamas su neįgaliaisiais, savo kūrybiškumą socialinis darbuotojas gali panaudoti jų integracijai į visuomenę. Vangūs, nebendraujantys, nesavarankiški, nesugebantys dirbti asmenys, ilgainiui per meninę veiklą gali išsiugdyti savarankiškumą, didesnį pasitikėjimą savimi.
Pasak E. Maslow (1968), socialinio darbuotojo kūrybiškumą galima pažvelgti per pirminį, antrinį ir integruojantį kūrybiškumo lygmenius, kuriuos išskyrė A. Maslow (1968). Pirminis kūrybiškumas, pasak A. Maslow, tai įkvėpimo fazė, kai kūrybiškumas pasireiškia be jokis pastangų, kaip spontaniška asmenybės raiška (cit. pagal Karkockienė, 2006, p. 49). Tokiam socialiniui darbuotojui būdingas pirminis kūrybiškumo lygmuo. Antrinį kūrybiškumą A. Maslow apibūdina kaip intensyvų, nuolatinį ir sunkų darbą, įgūdžių tobulinimą. Tai trunka, kol pasiekiami norimi rezultatai. Be to, tam reikia užsispyrimo, sunkaus darbo ir kantrybės (cit. pagal Karkockienė, 2006, p. 49). Socialiniame darbe antrinis kūrybiškumas būdingas tiems socialiniams darbuotojams, kurie sistemingai siekia numatytų rezultatų, pavyzdžiui, vesdami dailės ar muzikos terapijos užsiėmimus. Aukščiausias kūrybiškumas, kaip jį apibrėžia A. Maslow - tai integruojantis kūrybiškumas, kuris apima pirminį ir antrinį kūrybiškumą (cit. pagal Karkockienė, 2006, p. 49).
Jungtinės Karalystės Aukštojo mokslo akademijos (angl. The Higher Education Academy) Socialinės politikos ir socialinio darbo fakultetas (angl. Social Policy and Social Work) 2007 m. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama ištirti socialinio darbo studentų ir socialinis darbuotojų praktikos kūrybiškumą bei jo įtaką vykdomai veiklai (Reflections on creativity…, 2007, p. 1). Apklausti 24 respondentai ir atlikta jų pasisakymų kokybinė turinio analizė. Išanalizavus situacijas, tarsi padeda jiems atkurti (angl. forster) ryšį su klientu. Kūrybiškam socialiniui darbuotojui lengviau užmegzti ir palaikyti santykius su kitais socialiniais partneriais, įstaigomis ar organizacijomis (Reflections on creativity…, 2007, p. Iš pateiktų išvadų matyti, kad kūrybiškumas yra labai svarbus socialinio darbo komponentas ir socialinis darbuotojas kartais gali net nesuvokti, kad jis savo gebėjimus panaudoja, nes tai persmelkia kiekvieną atliekamą užduotį. Intuityvus socialinio darbuotojo elgesys taip pat yra jo kūrybiškumo požymis. Intuicijos ir kūrybiškumo tarpusavio priklausomybę nagrinėjusi S. Ringel (2004) teigia, kad kūrybiškumas yra intuityvaus proceso dalis. Šis intuityvus procesas, pasak autorės, susideda iš dviejų dalių: pirminio ir antrinio proceso. Priminį procesą sudaro vaizduotė ir fantazija, o antrinį - supratimas, analizavimas ir racionalus mąstymas. Pasak S. Ringel (2004), kai elgiamasi intuityviai, yra nutolstama nuo antrinio proceso ir priartėjama prie pirminio. Intuityvaus elgesio socialiniame darbe reikšmę nagrinėjo ir kiti užsienio mokslininkai: Raines (1990), Gorman (1993), Richards and Bergin (1997), Damianakis (2001) (cit. pagal Leung, 2009, p. 32). Jie visi priėjo išvadų, kad intuityvus elgesys būtent ir yra socialinio darbuotojo kūrybiškumo indikatorius. Tai padeda priimti priimtiniausius sprendimus, rezultatas (Leung, 2009, p. E. Taylor (1988) teigimu, kūrybiškumui, yra turtinga ir įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti bei kurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia jo vaizduotei.
Taip pat skaitykite: Atsipalaidavimas kūrybai: metodai
Kita vertus, kūrybiškumas, pasak Y. Martens (2008), pasireiškia intensyviais ir pasyviais periodais. Kai išgyvenama „idėjų sausra“, net pati palankiausia aplinka negali sužadinti kūrybiškumo. Šią būseną reikia priimti ir jos nevengti (Martens, 2008). Reikia remtis jau įgyvendintomis idėjomis ir pritaikyti jas naujam kontekstui. Kūrybingo darbo procese sukuriamas kūrybinis produktas. Tai apima kūrybinę individo veiklą: reklama, architektūra, menas, dirbiniai, dizainas, mada, filmai, muzika, scenos menai, leidyba, mokslo tyrimai ir technologijos, žaislai ir žaidimai, televizija ir radijas, kompiuteriniai žaidimai (Howkins, 2010, p. 13) ir atnešantis pridėtinę vertę. Kūrybiniai produktai yra vertingi patys savaime (Amabile ir kt., 2006, p. 58). Socialiniame darbe kūrybiniai produktai yra sukurti rankdarbiai, nupiešti piešiniai, suvaidinti vaidinimai ir kt. Nors šie produktai neturi ekonominės vertės, bet daug svarbesnė jų moralinė vertė ir pasitenkinimas, kurį suteikė kūrybinis procesas. Apibendrinant galima teigti, jog socialinio darbuotojo kūrybiškumas pasireiškia per spontanišką elgesį, situacijos pajautimą bei intuityvų sprendimo priėmimą, rekreacinės, meninės ir kultūrinės veiklos organizavimą. Dirbdamas su skirtingomis socialinėmis klientų grupėmis, socialinis darbuotojas siekia skirtingų tikslų, o kūrybiškumas padeda tuos tikslus pasiekti.
Kaip relaksacija skatina kūrybiškumą
Proto nuraminimas
Relaksacijos technikos, tokios kaip meditacija ir gilus kvėpavimas, padeda nuraminti protą ir sumažinti blaškančių minčių srautą. Tai leidžia atsirasti vietos naujoms idėjoms ir įžvalgoms. Nuraminus protą, žmogus tampa atviresnis intuicijai ir nesąmoningoms mintims, kurios dažnai yra kūrybiškumo šaltinis.
Streso mažinimas
Stresas yra vienas didžiausių kūrybiškumo priešų. Jis blokuoja naujų idėjų generavimą ir trukdo susikoncentruoti. Relaksacija padeda sumažinti streso lygį, atpalaiduoja kūną ir protą, todėl žmogus tampa labiau atsipalaidavęs ir kūrybingas.
Vaizduotės aktyvavimas
Kai kurios relaksacijos technikos, pavyzdžiui, vizualizacija, aktyvina vaizduotę ir skatina kūrybinį mąstymą. Vizualizuojant raminančius vaizdus ar situacijas, žmogus gali įkvėpti naujų idėjų ir sprendimų.
Emocijų valdymas
Kūrybiškumas dažnai yra susijęs su emocijomis. Relaksacija padeda geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, o tai gali būti naudinga kūrybiniame procese. Sugebėjimas valdyti emocijas leidžia išreikšti save autentiškiau ir originaliau.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Susikaupimo gerinimas
Relaksacijos praktikos gerina susikaupimą ir dėmesio koncentraciją. Tai ypač svarbu kūrybinėms užduotims, kurioms reikia gilumo ir įsitraukimo.
Konkretūs relaksacijos metodai, skatinantys kūrybiškumą
- Meditacija: Reguliari meditacija padeda nuraminti protą, sumažinti stresą ir pagerinti susikaupimą, o tai yra būtina kūrybiškumui.
- Gilus kvėpavimas: Gilūs kvėpavimo pratimai atpalaiduoja kūną ir protą, mažina įtampą ir skatina kūrybinį mąstymą.
- Vizualizacija: Vizualizuojant raminančius vaizdus ar kūrybinius projektus, galima įkvėpti naujų idėjų ir sprendimų.
- Joga: Joga apjungia fizinius pratimus, kvėpavimą ir meditaciją, todėl yra puikus būdas atpalaiduoti kūną ir protą bei skatinti kūrybiškumą. Vaikų joga yra džiugi kelionė į pasaką, kurioje kūno judesiai susijungia su pasakomis ir žaidimais. Tai asanų (pozicijų) ir kvėpavimo pratimų derinys, kuris padeda vaikams lavinti lankstumą, koordinaciją ir kūno sąmoningumą. Vaikai išmoksta atlikti pozicijas, atstovaujančias gyvūnams, gamtos elementams ir fantastiniams pasakojimams.
- Muzikos terapija: Klausantis raminančios muzikos arba grojant instrumentu, galima atpalaiduoti protą ir skatinti kūrybinį mąstymą.
- Gamta: Buvimas gamtoje atpalaiduoja, įkvepia ir skatina kūrybiškumą.
Aplinkos įtaka kūrybiškumui
E. Taylor (1988) teigimu, kūrybiškumui, yra turtinga ir įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti bei kurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia jo vaizduotei. Kita vertus, kūrybiškumas, pasak Y. Martens (2008), pasireiškia intensyviais ir pasyviais periodais. Kai išgyvenama „idėjų sausra“, net pati palankiausia aplinka negali sužadinti kūrybiškumo. Šią būseną reikia priimti ir jos nevengti (Martens, 2008). Reikia remtis jau įgyvendintomis idėjomis ir pritaikyti jas naujam kontekstui.
Kūrybinė veikla ir produktai
Kūrybingo darbo procese sukuriamas kūrybinis produktas. Tai apima kūrybinę individo veiklą: reklama, architektūra, menas, dirbiniai, dizainas, mada, filmai, muzika, scenos menai, leidyba, mokslo tyrimai ir technologijos, žaislai ir žaidimai, televizija ir radijas, kompiuteriniai žaidimai (Howkins, 2010, p. 13) ir atnešantis pridėtinę vertę. Kūrybiniai produktai yra vertingi patys savaime (Amabile ir kt., 2006, p. 58).
Kūrybiškumo kliūtys ir jų įveikimas
K. Robinson (2008) pripažįsta, kad kūrybiškumą galima ne tik remti, skatinti ir ugdyti, bet ir silpninti, slopinti ar netgi užgniaužti. Jo teigimu, „mes mokomi tapti gerais darbuotojais, o ne kūrybingais mąstytojais“ (Mokymasis visą gyvenimą…, 2008). Psichologai G. Lindsėjus, K. Holas ir R. Thompsonas įvardino tokias kūrybiškumo kliūtis: konformizmas, naujų idėjų baimė, mąstymo rigidumas, noras nedelsiant rasti teisingą atsakymą, nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis, laiko stygius idėjoms subręsti, nerimo ir įtampos vengimas, menkas savęs įvertinimas bei nesėkmės baimė (cit. pagal Grakauskaitė-Karkockienė, 2003). Pasak A. Maslow, kūrybiškumą slopina ego, baimė, stiprus savikritiškumas. T. Amabile (1998) nustatė, kad mažiau kūrybingiems žmonėms įtaką daro išorinė motyvacija (extrinsic motivation). Tokie tiriamieji savo kūrybinius pasiekimus pagerino, kai jiems buvo skiriamas piniginis atlygis. Tuo tarpu kūrybingi tiriamieji dirbo skatinami vidinės motyvacijos (intrinsic motivation). Tokius žmones motyvavo susidomėjimas, pasitenkinimas ir paties darbo keliami iššūkiai, o ne materialinis atlygis. Toliau T. Amabile (1998) teigė susidūrusi su dviprasmybe, nes kai kuriems tiriamiesiems, priešingai, išorinė motyvacija tik paskatino kūrybingumo lygį. Todėl besiremdama savo tyrimu, ji padarė išvadą, kad kūrybingumą skatina tiek vidinė, tiek ir išorinė motyvacija. Asmeninis pasitenkinimas ir patirtas malonumas kuriant, vėliau tampa vidine motyvacija kūrybinėje veikloje (Amabile, 1998, p. 4). motyvacija (motivation) (Amabile, 1998, p.
tags: #tam #kad #ugdytum #kurybiskuma #reikia #relaksacijos