Įvadas
Muzika - tai galinga meno forma, turinti didelę įtaką vaiko asmenybės raidai. Muzikos pamokos, paremtos tinkamais metodais, gali padėti vaikams ugdyti socialinius, emocinius, pažinimo, judėjimo ir kūrybinius gebėjimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip muzika gali prisidėti prie vaiko asmenybės ugdymo, kokie metodai yra veiksmingiausi ir kokią reikšmę turi lietuvių liaudies folkloras.
Ankstyvojo Muzikinio Ugdymo Reikšmė
Mokslo tyrimai atskleidžia, kad pirmieji gyvenimo metai turi didelės įtakos vaiko intelektinių, kūrybinių bei komunikacinių gebėjimų vystymuisi. Ankstyvasis muzikinis ugdymas, paremtas lietuvių folkloro repertuaru, turi ypatumų, kurie gali teigiamai veikti vaiko psichofizinę raidą. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kaip ankstyvasis muzikinis ugdymas veikia vaikų socialinius, emocinius, kalbos, pažinimo, judėjimo bei kūrybinius gebėjimus.
Pedagogai, besidomintys ankstyvuoju muzikiniu folkloru grįstu ugdymu, teigia, kad tai gali turėti teigiamą poveikį vaikų vystymuisi. Vis dėlto, trūksta konkrečių tyrimų, parodančių, kaip ankstyvasis muzikinis ugdymas folkloru veikia vaikų vystymąsi. Todėl svarbu atskleisti ankstyvojo muzikinio ugdymo, panaudojant lietuvių muzikinį folklorą, įtaką vaiko psichofizinei raidai.
Ankstyvojo Amžiaus Tarpsnio Ypatumai (1,5-3 m.)
Pasirinktas amžiaus tarpsnis nuo pusantrų iki trejų metų grindžiamas vieno autoritetingiausių muzikos psichologų Edwino Gordono tyrimais. Jis didžiausią reikšmę teikė vaikų muzikinių gabumų lavinimui nuo gimimo iki 18 mėn., antrasis pagal reikšmingumą etapas - nuo 18 mėn. iki 3 m. Apžvelgus skirtingas raidos teorijas bei įvairių psichologų tyrimų rezultatus, galime pamąstyti, į ką svarbu atkreipti dėmesį 1,5-3 m. vaikus mokant muzikos. Muzikos užsiėmimai mažiesiems turėtų ugdyti jų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, vaizduotę, bendravimą su kitais vaikais.
Istorinis Kontekstas: Ankstyvojo Muzikinio Ugdymo Pradininkai
Nors ankstyvojo muzikinio ugdymo taikymas šiandien daugeliui vis dar skamba kaip naujovė, apie jo reikšmę mokslininkai kalbėjo jau keletą amžių. Jau XVII a. Janas Amosas Komensky’is skatino vaikus visapusiškai ugdyti nuo pat gimimo „Motinos mokykloje“, t. y., vadovaujant motinai. Jis teigė, jog ankstyvasis ugdymas - tai būsimo mokymo pagrindas. Čekų pedagogas didelę reikšmę teikė muzikiniam mokymui, jo teigimu, ugdančiam harmoningą sielą, skatinančiam pažintinį vystymąsi, lavinančiam kalbą bei meninį skonį. J. A. Komensky‘is buvo įsitikinęs, jog kūdikiai turi įgimtą ir natūralų muzikos pojūtį, tad jiems turi būti daug dainuojama, jie turi būti skatinami guguoti, čiauškėti, klausytis muzikos, groti būgneliais, barškučiais, švilpukais ir rageliais, taip lavinant muzikos pojūtį, atskleidžiant ritmų bei melodijų įvairovę.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
J. A. Komensky‘io idėjas XVIII a. tęsė muzikas, filosofas, švietėjas Jeanas Jacques‘as Rousseau. Pedagogas teikė reikšmę natūraliam vaikų ugdymui, atsižvelgiant į jų prigimtį ir amžiaus ypatumus. Teigė, jog vaiko muzikinius gebėjimus lemia jo prigimtis, muzikinė aplinka bei ugdytojai. Pasak J. J. Rousseau, vaikai turėtų dainuoti paprastas, nedramatiškas pasaulietines dainas. Iš vaikų neturėtų būti reikalaujama technikos įmantrybių - verčiau reiktų atsižvelgti į jų diapazono galimybes ir leisti jiems muzikuoti su džiaugsmu. Vaikai turėtų visų pirma būti mokomi klausytis muzikos, ją pamilti, tik po to turėtų sekti pažindinimas su muzikiniu raštu. Įkvėptas J. J. Rousseau idėjų, inovatyvios pedagoginės veiklos ėmėsi ir šveicaras Johannas Heinrichas Pestalozzi, teigdamas, kad kūdikius reikia pradėti mokyti nuo pat gimimo. Pedagogas vaikų muzikos mokymą skatino vykdyti per patyrimą, didelę reikšmę teikė dainavimui, iškėlė motinos lopšinės, kaip ugdančios vaiko kultūros jausmą, psichines funkcijas, svarbą. Ankstyvąjį muzikinį ugdymą į savo ugdymo sistemas integravo žymūs XIX a. pab.-XX a. pr. pedagogai Maria Montessori bei Rudolfas Steineris.
Muzikos Poveikis Vaiko Smegenims ir Gebėjimams
Žymus muzikos psichologas E. Gordonas savo tyrimais įrodė, jog kūdikio muzikiniai gabumai gimimo momentu yra aukščiausi, o tinkamai nelavinami jie palaipsniui menksta. Tyrinėtojas teigia, jog vaikai ankstyvame amžiuje turėtų girdėti tiek savo gimtąją kalbą, tiek muziką. Anot E. Gordono, „jei vaikas iki trejų metų neturi galimybės klausytis muzikos, tai ląstelės, skirtos klausos pojūčiui, geriausiu atveju bus nukreiptos kitam pojūčiui, galbūt regos. Taip rega bus sustiprinta klausos sąskaita ir joks vėlesnis kompensuojamasis ugdymas negalės to atitaisyti“.
Mokslininkai, tyrinėję smegenų struktūros formavimąsi pirmaisiais gyvenimo metais, parodė, kad įvairialypė sensorinė stimuliacija padeda sparčiau formuotis sinapsinėms jungtims tarp neuronų, o tai daro įtaką tolimesniam vaiko vystymuisi ir mokymosi gebėjimams. Įvairūs regos, klausos, lytėjimo, kvapo, skonio pojūčių patyrimai padeda vystytis vaiko emociniams, socialiniams, motoriniams bei kognityviniams gebėjimams.
Muzikinis Folkloras: Ugdymo Priemonė
Įvairūs tyrinėtojai ir muzikos pedagogai pabrėžia muzikinio folkloro bei įvairių smulkių tautosakos žanrų panaudojimo svarbą ankstyvajame muzikiniame ugdyme. Liaudies dainų tekstai ir juose vartojami skambūs prasmės neturintys žodeliai itin artimi šnekamajai kalbai, skatina vaiko gimtosios kalbos lavinimą. Per dainuojamąją tautosaką vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu, savo gimtojo krašto tradicijomis bei nematerialiuoju kultūros paveldu.
Žymus pedagogas C. Orffas akcentavo muzikos, žodžio ir judesio vienovės svarbą bei teigė, jog muzikinio ugdymo pagrindas turėtų būti folkloro tradicijos. Vengrų muzikos pedagogo Zoltano Kodaly muzikinio ugdymo sistemoje pagrindinė muzikinė veikla, dainavimas, turi būti paremta būtent savojo krašto liaudies muzika. Pasak muziko, liaudies muzikos skambesys ugdo dvasią, turtina emociškai ir stiprina muzikos poreikį. Liaudies daina turėtų tapti tarsi vaiko gimtąja kalba bei saviraiškos priemone.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Lietuvių liaudies dainų tyrinėtojos Pranė Jokimaitienė ir Jurga Sadauskienė pastebi vaikų folkloro repertuaro bruožų ryši su mažųjų psichologinėmis savybėmis. Tautosakininkė P. Jokimaitienė atkreipia dėmesį į lietuvių liaudies vaikų dainų estetikos specifiką: čia tampriai susijusi fantazija ir realybė. Turėdami lakią vaizduotę bei patirtį, neapribotą racionalių gyvenimiškų žinių, vaikai laisvai jungia tikrovę ir iliuziją.
Muzikinio Folkloro Pedagoginės Galimybės
Lietuvių liaudies vaikų dainoms būdingas melodikos konservatyvumas, intonacijų archajiškumas, siauri intervalai, pustonių nebuvimas. Muzikos pedagogas bei etnomuzikologas Eirimas Velička teigia, jog vaikų dainos vertingos būtent dėl jų archajiškumo, nes šių dainų melodika ir siužetai atitinka vaikų suvokimo ir muzikinės raiškos galimybes.
Smulkiąją tautosaką galima įvairiai taikyti vaikų muzikinių gabumų lavinimui. Pavyzdžiui, greitakalbes ir skaičiuotes, lavinančias artikuliaciją ir dikciją, galima naudoti tempo ir ritmo pajautimo mokymui. Iš pradžių jas galima tarti lėtai, o po to - vis greičiau ir greičiau. Vaiko balsą, intonacijos raiškumą lavina išraiškingas patarlių ar mįslių sakymas. Tą pačią mįslę ar patarlę galima tarti vis kita intonacija - teigiamąja, klausiamąja, šaukiamąja.
Vaikai nuo mažumės domisi ne tik dainavimu, bet ir „grojimu“ jį supančiais daiktais bei vaikiškais muzikos instrumentais. Taip jie mokosi skirtingais būdais (mušimu, barškinimu, pūtimu, braukimu) išgauti įvairius garsus. Vaikui eksperimentuojant, lavinami jo motoriniai įgūdžiai, koordinacija, tembrinė klausa, formuojasi ritmo pojūtis. Ankstyvajam instrumentiniam muzikavimui puikiai tinka gamtoje ar namuose randami objektai: akmenukai, pagaliukai, riešutų kevalai, žirniai.
Muzikos Pamokos: Metodai ir Formos
Lietuvoje populiarėja muzikos pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Muzika aktuali žmogui tampa tik tada, kai žmogus ją pradeda domėtis, stengiasi savo klausos ir proto juslėmis nutverti muzikos bangą.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas.
Svarbu mažąjį sudominti gera muzika, neišgąsdinti jo. Užkabinti vaiko emocinį „siūlelį“, pagauti jo aurą. Taip, tai svarbiausia, norint atskleisti talentą ir pasiekti aukštų rezultatų. Darbas ir metodika - tik vėliau. Vaiko susižavėjimas, susidomėjimas muzika suteikia didžiausią impulsą jam toliau tobulėti.
Esminiai ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslai yra „įauginti“ vaiką į tautos muzikinę kultūrą, pratinti jį prie didžiosios muzikos, lavinant muzikinius gabumus, mokėjimus, įgūdžius, formuojant estetinį muzikos suvokimą, gerą muzikinį skonį. Viena svarbiausių sėkmingos ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės kultūros ugdymo sąlygų yra individualus kiekvieno vaiko psichofizinių muzikos suvokimo ir atlikimo galimybių pažinimas.
Muzikos valandėlė - pagrindinė veiklos priemonė, kurios metu ugdomi vaikų muzikiniai gebėjimai, formuojami bendros kultūros pagrindai. Muzikos valandėlės metu vaikai dainuoja, šoka, groja, muzikuoja, klausosi muzikos kūrinių, susipažįsta su elementaria muzikos „kalba“, mokosi savarankiškai improvizuoti, kurti muziką. Ši muzikinės veiklos įvairovė muzikos valandėlės metu pedagogams leidžia ją įvairiai traktuoti. Tai priklauso nuo pedagogo meistriškumo, profesinio pasirengimo. Svarbiausia, kad pedagogas skatintų vaikų kūrybiškumą, teigiamas emocijas. Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Tai draminio pobūdžio veikla, kurios metu viena tema jungia įvairias meno rūšis, kartais įpinami gamtos, aplinkos pažinimo, sporto, sveiko gyvenimo būdo propagavimo, saugaus eismo, matematikos ir kt. elementai. Vaikų darželiuose įsitvirtino ir kitos formos, kaip antai: muzikos integravimas į kitą veiklą, individuali muzikos valandėlė ir koncertinė veikla. Labiausiai tinkama ugdymo priemonė yra etnomuzika.
Muzikos Mokymo Metodai
Muzikos mokymo metodu vadintina mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema, padedanti mokiniams ugdytis muzikinę kultūrą. Tai platus muzikinio ugdymo metodo supratimas, šia prasme jis dažnai siejamas su muzikos mokymo koncepcijos kūrėjo vardu.
Muzikos kūrinio išmokimo esmė - jo suvokimas arba atlikimas. Tad atlikimas yra kūrinio suvokimo tobulinimo procesas. Skirtumas tik tas, kad kūrinį atlikti yra sunkiau, nes reikia gebėti dainuoti arba groti. Antra vertus, labai svarbu, kad vaikai padainuotų arba pagrotų kūrinį, kurį jie turi suvokti: jų psichologijai būdinga viską jutimiškai ištirti, išmėginti veiksmais.
Muzikos mokomasi dainuojant, grojant, kuriant muziką, jos klausantis. Pagrindinės muzikos mokymo formos pradinėje mokykloje yra šios: dainavimas, klausymasis, solfedžiavimas, muzikavimas ir muzikos kūryba.
Judesys ir Muzika: Neatsiejami Ugdymo Elementai
Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvariausius žaidimus, bėgiokime drauge.
Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, pavyzdžiui, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t. t. Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika.
Emocijų Ugdymas Per Muziką
Augdamas vaikas mokosi jas pažinti, su jomis ir jų iššauktu elgesiu susitvarkyti. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.