Vaikų elgesio sutrikimai ir psichodinaminė terapija

Vaikystė yra itin svarbus etapas, kuris kuria pamatą tolimesniam žmogaus gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų elgesio sutrikimus ir psichodinaminės terapijos taikymą.

Ankstyva diagnostika ir vertinimas

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn., 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz., socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais.

Diagnostikos įrankiai

Egzistuoja įvairūs diagnostikos įrankiai, skirti įvertinti vaiko raidą ir elgesį:

• Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers, M-CHAT).
• 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds, STAT).
• 4 m. socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire, SCQ).
• Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised, ADI-R).
• Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule, ADOS).
• Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS).
• Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS).

Svarbu paminėti, kad paauglystė nėra tinkamas metas diagnozei, nes paaugliai gali iškraipyti elgesį kopijuodami kitus arba naudoti kompensacinius socialinio elgesio mechanizmus.

Dažni raidos sutrikimai

Vaikystės autizmas yra vienas iš įvairiapusių raidos sutrikimų. Jam būdingi sensoriniai sutrikimai ir neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją. Svarbu suprasti, kad šie sutrikimai dažnai yra nepagydomi visą gyvenimą, tačiau diagnozė gali būti nuimama, jei hiperdiagnozė buvo atlikta per anksti arba jei vėluojanti raida išaiškėja iki 18 metų. Miego sutrikimai taip pat dažnai pasitaiko (50-80%), ypač nemiga, kuri gali būti susijusi su sumažėjusiu melatonino kiekiu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Diagnostiniai kriterijai

Diagnozuojant raidos sutrikimus, naudojami TLK-10 ir TLK-11 diagnostiniai kriterijai.

Psichodinaminė terapija vaikams

Psichodinaminė psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės, kurią sukūrė Z. Freud‘as. Ši terapija siekia ne tik palengvinti simptomus, bet ir suvokti jų priežastis. Taikant psichodinaminę psichoterapiją labai svarbu žinoti žmogaus istoriją nuo pat jo atsiradimo, nes daugiausiai atsakymų randama ankstyvoje vaikystėje.

Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai

• Žmogus yra valdomas pasąmoninių impulsų, taigi, jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
• Žmogus yra nuolatos veikiamas vidinių konfliktų. Tai ypač atsispindi pradėjus psichoterapiją - viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita asmenybės dalis siekia išlikti stabili ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdieninėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
• Asmenybės raidą lemia jos įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
• Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir/ar sumažinti nerimą žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz.: neigimas, skėlimas (matymas tik juoda arba balta), projekcija ir kt.) arba brandžios (humoras, sublimacija ir kt.).
• Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, kadangi tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
• Pagrindinės varos - seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
• Psichiką sudaro trys struktūros: ID, Ego ir Superego.

Vaikų ir paauglių psichoanalitinė psichoterapeutė teikia pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocinių sunkumų, konsultuoja tėvus, veda supervizijas specialistams, rengia mokymus ir skleidžia pozityvios tėvystės idėjas.

Psichodinaminės terapijos tikslai

Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs. Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų - padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus.

Psichodinaminės terapijos esmė

Psichodinaminė terapija orientuota į asmenybės vidinių psichinių procesų pokytį, padedantį spręsti nerimo, elgesio, santykių ir nuotaikos sunkumus. Pastebėta, kad sesijų dažnis ir psichoterapeuto aktyvumas gali lemti, kaip greitai ar giliai psichoterapijos metu atsiskleis tam tikri aspektai.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Psichoterapeutas turi pažinti žmogų, suprasti, kaip jis mąsto, kaip reaguoja, kokia jo patirtis bei kokie svarbiausi santykiai. Taip pat ar pacientui pasaulis atrodo saugus, ar jis gali pasitikėti kitais, būti suprastas ir mylimas, o jo norai yra patenkinami. Dalis informacijos sužinoma pacientui pasakojant apie save, tačiau nemažai jos atsiskleidžia mezgant ryšį su psichoterapeutu.

Kaip pasirinkti psichoterapeutą?

Pasiryžti atsiverti svetimam žmogui - itin daug drąsos reikalaujantis žingsnis. Geras psichoterapeutas turėtų su pagarba priimti tempą, kuriuo žmogus atsiskleidžia, prisiriša bei ryžtasi pasitikėti. Sėkmingai terapijai itin svarbi paciento motyvacija, kuri dažniausiai kyla iš patiriamos kančios - būtent ji skatina pacientą domėtis, ieškoti pagalbos būdų, padeda išbūti su psichoterapeutu šiame keistame, sunkiai apibrėžiamame santykyje.

Vertėtų nepabijoti susitikti su keliais terapeutais, stebėti savo kylančias reakcijas, nes taip bus lengviau suprasti, kokie jausmai kyla. Gali būti, kad nejaukumas ir atmetimo reakcija, atsiradusi pirmo susitikimo metu, yra ne dėl specialisto, o dėl paciento elgesio modelio, kuris aktualizuojasi prašant pagalbos. Verta atkreipti dėmesį, kad prasidėjus terapiniam procesui santykis su psichoterapeutu gali keistis. Išlaikyti terapinį santykį, kad abu terapijos dalyviai galėtų vienas kitu pasitikėti, gali padėti bendras tikslas. Psichodinaminė psichoterapija reikalauja kantrybės. Terapiniam santykiui susidaryti reikalingos kelios sąlygos - pavyzdžiui, specialisto anonimiškumas ir sesijų reguliarumas ir kt.

Alternatyvūs gydymo metodai

Be psichodinaminės terapijos, egzistuoja ir kiti veiksmingi metodai, skirti vaikų elgesio sutrikimams gydyti:

• Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA).
• Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model, ESDM).
• Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams.
• Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children, TEACCH).

Svarbi ir pagalba šeimai, kuri padeda tėvams suprasti vaiko poreikius ir tinkamai reaguoti į jo elgesį.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Bendravimo su vaikais, turinčiais raidos sutrikimus, principai

• Struktūra - vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
• Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
• Tikslingi klausimai - klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
• Emocijų kontrolė - įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai ar įžeidžiančiai.
• Profesionalumas - išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
• Susidomėjimas ir parama - bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
• Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
• Fizinė veikla - bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės padeda sumažinti dirgiklių poveikį, net neklausant muzikos.

Psichikos sveikata ir jos svarba

Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Dažniausi psichikos sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai yra:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą.
• Miego sutrikimai: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija ir šizoafektinis sutrikimas: Sunkūs psichikos sutrikimai, kurie veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
• Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Gydymo metodai

Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
• Medikamentinis gydymas: Vaistai, kurie gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Grupinė terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.

Psichikos sveikatos stiprinimas

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

• Fizinį aktyvumą: Padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną.
• Tinkamą mitybą: Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybišką miegą: Būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
• Atsipalaidavimo technikas: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
• Socialinį bendravimą: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Kognityvinė elgesio terapija remiasi “čia ir dabar” principu: dėmesys kreipiamas į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Ši terapijos kryptis nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas - keisti mąstyseną. KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse. Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą. Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija. KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą. Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui. KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų. KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą. Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis. Kognityvinė ir elgesio terapija - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis.

tags: #vaiku #elgesio #sutrikmai #ir #psichodinamine #terapija