Vaikų psichologiniai tyrimai: metodai, taikymas ir perspektyvos

Vaikų ugdymas ir psichologinė raida yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio tobulėjimo ir naujų žinių. Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs psichologiniai tyrimų metodai, kurie gali būti sėkmingai taikomi ugdant vaikus, pradedant nuo problemų sprendimo įgūdžių formavimo iki specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų ugdymo. Straipsnyje remiamasi šiuolaikinėmis psichologijos teorijomis ir praktiniais patarimais, kurie padės tėvams, pedagogams ir kitiems specialistams efektyviau dirbti su vaikais.

Edukacinė ir vaiko psichologija

Edukacinė ir vaiko psichologija yra svarbi mokslo sritis, nagrinėjanti vaiko psichikos raidą ir ugdymo procesus. Ši sritis apima platų spektrą temų, pradedant nuo kūdikystės ir baigiant jaunuolių iki 21 metų amžiaus tarpsniu. Edukacinė ir vaiko psichologija apima ne tik teorines žinias, bet ir praktinius metodus, skirtus vaikų ugdymui ir gerovei užtikrinti.

Tikslinės grupės

Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 metų amžiaus, turintys specialiuosius ugdymo poreikius, jų šeimos, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos bei bendruomenė. Taikomas holistinis požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą.

Vaiko psichologinis įvertinimas

Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.

Vaiko psichologija: raidos dėsningumai ir ypatybės

Vaiko psichologija yra žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Ji apima kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, ikimokyklinio amžiaus vaikystės, jaunesniojo mokyklinio amžiaus, paauglystės ir vyresniojo mokyklinio amžiaus psichologiją. Vaiko psichologija tiria vaiko psichikos raidos priežastis ir ypatybes, psichikos procesų (pažinimo, valios, emocijų), veiklos (žaidimų, mokymosi, darbo) raidą, asmenybės ir individualių, taip pat tam tikram amžiaus tarpsniui būdingų psichologinių ypatybių susidarymą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Specifika

Vaiko psichologijos specifiką lemia tai, kad vaiko psichika keičiasi labai sparčiai, kiekvienas vaikystės tarpsnis sudaro prielaidą tolesnei psichikos raidai. Vaiko psichikos raidą skatina, jo psichikos funkcijas lavina turininga ir įvairi aplinka, bendravimas; ypač reikšmingas vaiko bendravimas su motina. Motina patenkina vaiko svarbiausius poreikius: emocinio sąlyčio, supratimo, pažinimo, saugumo. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi sensityviuosius periodus (raidos periodai, kai besiformuojantis organizmas ypač jautrus ir imlus skirtingiems dirgikliams - vaikas intensyviai ima domėtis daiktais, reiškiniais, jų savybėmis ir struktūra, jam lengviau įgyti tam tikrą įgūdį, pavyzdžiui, laipioti, kalbėti, skaityti). Ankstyvojoje vaikystėje sparčiai formuojasi vaiko mąstymas, kalba, valia, asmenybės bruožai. Perdėta suaugusiųjų globa sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimą, vadinamą autonomiškumo ir gėdos krize (1-3 metai), kuri pasireiškia, kai vaikas ima daugiau bendrauti su kitais bendraamžiais. Bendraudamas su įvairiais žmonėmis vaikas perima socialines elgesio normas.

Žaidimų svarba

Ankstyvojoje ir ikimokyklinio amžiaus vaikystėje pagrindinė veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas realizuoja savo gabumus, mokosi bendrauti, įgyja naujų žinių, patiria įvairių emocinių išgyvenimų. Didelė paskata tolesnei psichikos ir asmenybės raidai - mokymosi pradžia. Mokymasis keičia visus psichinius procesus (suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę), suteikia vaikui valingumo, kryptingumo.

Tyrimo metodai

Vaiko psichologijos tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbis, eksperimentas, vaiko veiklos (piešinių, lipdinių, konstravimo darbų ir kitų) analizė.

Istorija

Vaiko psichologijos pradininkas Didžiosios Britanijos psichologas W. T. Preyeris (1841-97) knygoje "Vaiko siela" (Die Seele des Kindes 1882) aprašė vaiko elgesį ir emocines problemas. 20 a. pradžioje vaiko psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, darė poveikį geštaltpsichologija, biheiviorizmas, psichoanalizė, psichosocialinė raida. Vaiko psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Vaiko psichologijos problemas tiria Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Švietimo plėtotės centras.

Taikomoji elgesio analizė (ABA)

Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Individualizavimas

ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.

Tikslai ir principai

Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.

Probleminio elgesio valdymas

Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) strategijomis, kurios padeda jam tinkamai patenkinti savo poreikius ir išvengti probleminio elgesio.

Komponentai

Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.

ABA taikymas praktikoje

Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Patarimai

• Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
• Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai.
• Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
• Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
• Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
• Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote.
• Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
• Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
• Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
• Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją.
• Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.

Kada tikėtis rezultatų?

Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.

Tėvų vaidmuo

Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.

Kaip pasirinkti ABA specialistą?

Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį.

Finansiniai aspektai

Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą.

Problemų sprendimo mokymas

Labai daug kalbama apie tai, kad vyresnio amžiaus moksleivius, studentus ir netgi suaugusius žmones reikia mokyti problemų sprendimo būdų. Tai yra aktualu, nes žinant sprendimo būdus, galima jaustis saugiau ištikus tam tikrai problemai. Deja, mažai kalbama apie tai, kaip problemų sprendimo mokyti mažuosius, pavyzdžiui, 4-6 metų amžiaus vaikus. Anot psichologo T. Lagūnavičiaus, yra daugybė metodų, padedančių vaikus išmokyti problemų sprendimo.

Metodai

1. Problema. Pastebėjus, jog vaikas patiria tam tikrą problemą, pavyzdžiui, jam yra šalta, turime tą problemą konkrečiai įvardyti.
2. Klausimas.
3. Priežasčių analizė. Svarbu išsiaiškinti, kodėl ši problema atsitiko. Pavyzdžiui, jei vaikui šalta, galbūt jo apranga netinkama, galbūt jis serga, o galbūt yra dar kitokia priežastis?
4. Herojų įvardijimas. Vaikas, žiūrėdamas kino, multiplikacinius filmus, žaisdamas žaidimus ar skaitydamas knygeles pradeda pažinti personažus, į kuriuos nori lygiuotis.
5. Alternatyvūs sprendimo būdai. Žinant daugiau nei vieną herojų, atsiranda ir didesnė problemų sprendimo būdų įvairovė. Galbūt vienas herojus, kuomet jam bus šalta, išgers puodelį arbatos, kitas herojus nuspręs apsivilkti šiltesnius rūbus.
6. Pasirinkimas. Kuo daugiau herojų vaikas žino, tuo daugiau alternatyvų, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai problemai, vaikas turi.

"Herojų" metodika

„Herojų“ metodika naudinga tuo, kad mažiems vaikams įsivaizduoti herojus kur kas lengviau nei patiems, neturint jokių pavyzdžių, sukurti problemų sprendimo būdus. Vaikui, artimai pažįstančiam tam tikrus herojus, lengviau galvoti jų mintimis. Taip pat svarbu įtikinti vaiką, kad nereikia prisirišti prie vieno mėgstamo herojaus, nes pasirinktas herojus nebūtinai bus teigiamas. Šiuo atveju tėvų indėlis yra ypatingai didelis ir svarbus. Parodydami šį problemų sprendimo metodą mažiems vaikams tėvai padaro didelę paslaugą jiems ateities perspektyvoje. Žinodami, jog problemas galima konvertuoti į išsprendžiamus klausimus, vaikai tampa užtikrinti, kad gyvena saugioje aplinkoje.

Kaip teigia psichologas T. Lagūnavičius, nepilnavertiškumo kompleksai ir nepasitikėjimas savimi formuojasi tada, kai vaikas nemato problemų sprendimo variantų. Todėl svarbu nuo mažens ugdyti vaikų gebėjimą spręsti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų.

Eksperimentinė psichologija ir jos taikymas vaikų tyrimuose

Eksperimentinė psichologija yra psichologijos tyrimų, taikančių eksperimento metodus, visuma. Eksperimentiniai tyrimai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių psichologija atsiskyrė nuo filosofijos ir ėmė formuotis kaip savarankiškas mokslas. Eksperimentiniais vadinti visi empirinių duomenų gavimo psichologijos laboratorijose būdai.

Istorinės ištakos

Eksperimentinės psichologijos ištakos - prancūzų matematiko ir filosofo R. Descartes’o, anglų filosofo J. Locke’o ir kitų filosofų darbai. 18 amžiuje eksperimentinius tyrimus pradėjo plėtoti vokiečių fiziologas E. H. Weberis, 19 amžiuje - psichofizikinių tyrimų pradininkas vokiečių gydytojas, filosofas ir psichologas G. T. Fechneris. Eksperimentinės psichologijos pradžia - 19 amžiaus viduryje fiziologijos laboratorijose atlikti elementariųjų psichikos funkcijų (pojūčių, suvokimų, reakcijos) tyrimai. Sistemingų eksperimentinių psichikos tyrimų pradininkas - vokiečių psichologas W. Wundtas. Jis 1879 Leipcige įsteigė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Vokiečių psichologas H. Ebbinghausas eksperimentinius metodus pradėjo taikyti atminties procesams tirti. Šiuos metodus itin sparčiai pradėta plėtoti 20 amžiaus pradžioje susikūrus skirtingoms psichologijos mokykloms (struktūrinei, funkcinei, geštaltinei psichologijai ir biheiviorizmui).

Metodologinė įvairovė

Dėl struktūrinės psichologijos poveikio atsirado introspekcijos metodas (vokiečių psichologas ir filosofas W. Wundtas, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. B. Titcheneris ir kiti), kurio tikslas - išskirti psichikos procesų elementus. Taikant introspekcijos metodus buvo tiriami sveiko suaugusio žmogaus psichikos procesai. Funkcionalistai (Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas ir edukologas J. Dewey, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. Brunswickas ir kiti), biheivioristai (Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas J. B. Watsonas, rusų fiziologai I. Pavlovas, I. Sečenovas, V. Bechterevas, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai E. L. Thorndike’as, K. S. Lashley,B. F. Skinneris), geštalto psichologijos atstovai (Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai M. Werheimeris, K. Koffka, W. Köhleris ir kiti) eksperimentus ėmė taikyti natūraliomis sąlygomis. Pradėta tirti gyvūnų (Didžiosios Britanijos zoologas ir psichologas C. L. Morganas, E. L. Thorndike’as), psichikos ligonių, vaikų psichiką.

Šiuolaikinės tendencijos

Eksperimentinės psichologijos tyrimai apėmė ne tik bendruosius psichikos procesų dėsningumus, bet ir individualius jausmingumo, atminties, asociacijų ir kitus procesus (Didžiosios Britanijos psichologo F. Galtono, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologo J. M. Cattellio tyrimai). Per Antrąjį pasaulinį karą psichologams buvo suformuluoti nauji uždaviniai, susiję su profesine atranka, nuovargiu, depresija, propaganda, visuomenės nuomonės formavimu ir kita. Įvairėjo tyrimo metodai, keitėsi eksperimento samprata, griežtėjo eksperimentinės psichologijos termino reikšmė, tyrimo rezultatus ir išvadas pradėta taikyti įvairiose žmogaus veiklos srityse (pedagogikoje, medicinoje). Eksperimentinių metodų plėtrai didelės įtakos turėjo R. A. Fisherio (Didžioji Britanija) matematinės statistikos darbai. Eksperimentinės psichologijos teorinių schemų ir konkrečių metodikų taikymas yra susijęs su teorinio pažinimo raida, ypač sparčiai plėtojantis biologijos, matematikos, kibernetikos, skaičiavimo technikos ir socialiniams mokslams. Nuo 20 amžiaus vidurio eksperimentinės psichologijos sritys labai išsiplėtė: dauguma psichologijos sričių tapo eksperimentinės psichologijos dalimi.

Kognityvinių gebėjimų vertinimas

Klinikoje taip pat atliekamas vaikų ir paauglių intelektinių gebėjimų vertinimas. Naudojama WISC-III (Wechslerio intelekto skalė vaikams) metodika, ja tiriami vaikų ir paauglių nuo 6 m. iki 16 m. 11 mėn. gebėjimai. Vertinamas tiek bendras intelektinių gebėjimų lygmuo (skaičiuojamas intelekto koeficientas), tiek atskiros gebėjimų grupės. Išskiriami individualūs gabumai (mąstymo galios) ir probleminės sritys, galinčios kelti sunkumų. Norima nustatyti gebėjimų lygį (pvz. Įvairiais klausimais konsultuojami ir vaikų tėvai bei kiti jiems artimi žmonės.

Ankstyvosios raidos vertinimas DISC metodika

DISC testas - nesudėtingas, tačiau itin svarbus diagnostinis testas, skirtas įvertinti vaikų iki 5 metų raidą ir nustatyti galimus raidos sutrikimus ar vėlavimus.

Kada verta atlikti vertinimą?

Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis dėl vaiko raidos įvertinimo.

Kaip atliekamas testas?

Testo metu, priklausomai nuo vaiko amžiaus, medicinos psichologas iš DISC protokolo pateikia atitinkamas užduotis, kurias vaikas atlieka, naudodamas įvairias priemones, tokias kaip kaladėlės, knygutės su paveikslėliais ar piešimo reikmenys. Neišnešioti vaikai iki 2 metų vertinami pagal koreguotą amžių, o nuo 2 metų - pagal tikrąjį gimimo amžių. Vaiko gebėjimas atlikti visas amžių atitinkančias užduotis vadinamas baziniu galimybių lygiu. Gebėjimas atlikti daugiau užduočių - aukščiausia galimybių riba. Už kiekvieną atliktą užduotį vaikui skiriamas vienas balas, rezultatai skaičiuojami sumuojant šiuos balus. Pagal kiekvienos atskiros skalės pradinį rezultatą apskaičiuojamas procentilinis rangas. Vaiko savarankiškumo ir socialinius įgūdžius ne visada galima pastebėti tyrimo metu, todėl vertinami ir tėvų atsakymai.

Testo nauda

• Ankstyvas raidos sutrikimų aptikimas. Testas padeda nustatyti galimus motorikos, kalbos, socialinių įgūdžių, pažinimo gebėjimų ar emocinio vystymosi sutrikimus.
• Įvertinti raidos vėlavimus. Testas nustato, ar vaiko raida atitinka jo amžiaus grupės normas, ar reikalingos papildomos priemonės padedant įveikti vėlavimus.
• Individualaus vaiko raidos profilio sudarymas. Tyrimo trukmę lemia vaiko amžius, reakcijos ir dėmesio ypatybės. Kūdikiai iki 6 mėn. įvertinami greičiausiai. Tiriant vyresnio amžiaus vaikus, prireikia daugiau laiko, nes jiems reikia atlikti daugiau užduočių, kad būtų galima tiksliai nustatyti aukščiausias galimybių ribas.

Norite sužinoti, ar jūsų mažylio raida atitinka jo amžiaus vaikų grupės normas? Metas atlikti DISC testą. Atlikti vaiko raidos vertinimą galima tiesiogiai kreipiantis į medicinos psichologą. Tai gali padaryti patys tėvai arba pasiūlyti atlikti gydytojai, pastebėję indikacijų.

Socialinių istorijų metodas

Knyga „Socialinės istorijos. Bendraujant susipažįstame, dalinamės, prisijungiame prie veiklos, dėkojame - arba atsisakome, atsiprašome. Kartais vaikams prireikia pagalbos lavinant bendravimo įgūdžius - todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. Mokykloje klausomės mokytojo, atliekame užduotis, prašome pagalbos taip pat bendraudami klasėje mokomės palaukti, pasiskolinti, gerbti kitą. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius, todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. Vaiko patiriamos intensyvios emocijos ir netinkamas elgesys gali tapti išbandymu ir skatinti ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. Todėl knyga „Socialinės istorijos. Knyga „Socialinės istorijos. ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. pereinant gatvę arba keliaujant automobiliu - tinkamai segėti diržus. patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. „Socialinės istorijos.

tags: #vaiku #psichologiniai #tyrimai