Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas” gerai nesupranta. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti streso požymius vaikuose ir kaip jiems padėti.
Stresas vaikams - ar tai tik suaugusiųjų problema?
Nors tėvai dažnai linkę manyti, kad jų vaikai neturi problemų ir jiems nėra ko stresuoti, stresas, nerimas ir įtampa nėra tik suaugusių žmonių problema. Įsitempę, nerimaujantys tėvai savo emocijas perduoda vaikams. Be to, kiekvienas vaiko raidos etapas kelia tam tikrus iššūkius, kuriuos turi įveikti vaikas. Šiuolaikiniai tėvai iš savo vaikų reikalauja labai daug, kas ir padidina vaikų nerimo lygį.
Vaikai stresui yra mažiau atsparūs nei suaugę žmonės. Jų turima gyvenimiška patirtis ir problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami susidoroti su dideliu ar užsitęsusiu stresu. Stresas yra bet koks gyvenimiškas įvykis, kuris žmogaus suprantas kaip grėsmingas, o vaikui grėsmingas gali atrodyti bet koks gyvenimo pasikeitimas, pavyzdžiui, išsikraustymas į naują butą, nakvynė pas senelius be mamos, baldų namuose perstumdymas. Vieni vaikai yra labiau atsparūs stresui, o kiti mažiau.
Vaikų streso požymiai
Jeigu vaikas patiria stresą, jo organizmas gamina daug medžiagų, vadinamų hormonais. Toks organizmo atsakas gali būti efektyvus, patiriant trumpalaikį stresą, pavyzdžiui, pasiruošiant kontroliniui. Bet šis atsakas gali būti žalingas, jeigu tęsiasi ilgą laiką. Vaikų smegenys dar nėra visiškai pilnai subrendusios, dar tebevyksta jų formavimasis, todėl hormoniniai pokyčiai, atsiradę organizme dėl streso, gali stipriai paveikti vaiko elgesį ir gebėjimą mokytis. Jeigu vaikas, kuris neturėjo didesnių elgesio problemų, staiga pradeda dažnai pykti, dažnai sirgti ar jam atsiranda sunkumų mokykloje - tai gali būti pirmi požymiai, kad jis patiria stresą.
Patys pirmieji streso požymiai gali būti pyktis, atsiribojimas, agresyvus elgesys, dažnas verkimas, atsikalbinėjimas. Apie patiriamą stresą gali byloti ir kitokie pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, šlapinimasis į lovą nakties metu, skundimasis pilvo ar galvos skausmais, dažnai limpančios infekcinės ligos ar pablogėję mokslo pažymiai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Svarbiausi rodikliai, kad vaikas susidūrė su sudėtingomis, emociškai reikšmingomis aplinkybėmis, ir kad pasikeitė vaiko elgesys, lyginant su tuo, koks jis buvo anksčiau. Žinoma, kad ne visi vaikai skausmingai reaguoja į stresą. Bet pagalbos reikia tiems, kurie yra labiau pažeidžiami. Pastebėta, kad stresinėmis aplinkybėmis skirtingų lyčių atstovai kiek skirtingai reaguoja: mergaitės labiau linkusios į depresiją, o berniukai - į agresiją. Labai svarbu laiku atpažinti streso simptomus ir laiku suteikti pagalbą. Ši užduotis tenka suaugusiems, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jam aiškiai išsakyti, ką jis dabar išgyvena ir nuo ko kenčia. Vaikas, išgyvenantis stresą, tampa jautresnis ir sunkiau susitvarko su kitais kasdienio gyvenimo iššūkiais. Yra duomenų, kad ilgalaikis stresas 4 kartus didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ilgalaikis stresas vaikystėje gali tapti vėlesnių psichinių susirgimų ar psichologinių problemų priežastimi, nes nemažai suaugusiųjų sutrikimų susiję su vaikystės baimėmis arba emociškai traumuojančiomis patirtimis.
Konkrečiau apie kai kuriuos streso požymius:
Regresas
Regresas - tai grįžimas prie vaikiškos elgsenos. Vaikas gali čiulpti pirštą, nuolat reikalauti dėmesio ir netgi šlapintis į lovą. Ši būsena paprastai praeina savaime. Tėvams tereikia nuraminti vaiką ir skirti jam daugiau dėmesio. Trukdyti „regresuoti“ nereikia, tiesiog išlaukite tą periodą. Vaikas nori, kad jį mylėtumėte ir nuramintumėte.
Neramus miegas
Vaikas negali ilgai užmigti, jį nuolat kažkas neramina. Tokiu atveju nemiga tampa nuovargio priežastimi. Patiriant stresą, ėjimas miegoti virsta kančia, kurią lydi daugybė ritualų: įjunk šviesą, užtrauk užuolaidas, pažiūrėk, ar už lango nieko nėra, palaikyk mane už rankos ir t.t. Vaikas mažiau miega ir ilgainiui tiesiog išsenka, jaučiasi pavargęs. Nuo nemigos ir naktinio nerimo padeda masažai, aromaterapija, kvėpavimo gimnastika. Galima nupirkti pagalvę su žolelėmis.
Baimės
Būna baimių, kurios susijusios su amžiumi. Tačiau būna ir taip, kad patiriant stresą jos paaštrėja ir įgyja naujas formas. Jeigu vaikas pradeda bijoti to, ką anksčiau priimdavo džiaugsmingai ir ramiai, vadinasi, jį užvaldė stresas. Jeigu niekuo iš kitų neišsiskiriantis vaikas virto tikru bailiuku, tai reiškia, kad jis patiria stresą. Tėvai turėtų sunerimti, jeigu atžala visur uždaro duris, tikrina, ar jos užrakintos, visur palieka įjungtą šviesą. Vaikas bijo jau ne tik tamsaus kambario, bet ir ant sienos kabančio paveikslos, žingsnių laiptinėje, net tylos.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Tokiais atvejais su vaiku daugiau žaiskite ir pieškite. Tokia veikla padės vaikui atsikratyti baimių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko piešinius, kuriuose pavaizduota šeima. Būtina atidžiau panagrinėti tokį piešinį, galbūt streso priežastis slypi šeimos santykiuose. Įtraukite vaiką į žaidimus, piešimą - šie užsiėmimai padeda gerai išsikrauti ir išsiaiškinti baimės priežastis. Taip pat galima pasiklausyti, kaip ir apie ką vaikas kalbasi su savo žaisliukais.
Nuotaikos svyravimai
Jeigu vaiko nuotaika dažnai kinta ir yra daugiausia neigiamo pobūdžio - nuoskaudą keičia agresija ar prislėgta savijauta - ir tai trunka savaitėmis, gali būti, kad jūsų vaikas patiria stresą. Vaikas tai be priežasties įsižeidžia, pradeda verkti, tai atvirkščiai - tampa per daug agresyvus. Vyresniems vaikams stresas gali pasireikšti per dažnas isterijas arba per dienas ir savaites besitęsiančia bloga nuotaika.
Jeigu jums kilo įtarimas, kad vaikas patiria stresą, geriausias pagalba - supratimas. Pasistenkite pakalbėti su vaiku, išsiaiškinti jo nerimo priežastis ir, esant reikalui, jį palaikykite. Nuoširdžiai pasikalbėkite su vaiku, išsiaiškinkite, kas jam kelia nerimą. Mokykite atžalą suprasti ir konstruktyviai reikšti savo emocijas. Atkreipkite dėmesį net į pačius mažiausius pasiekimus. Pasirūpinkite dienos režimu, vaiko mityba ir miegu.
Problemos su sveikata
Nerviniu pagrindu vaiką gali kamuoti galvos ar pilvo skausmai, pakilti temperatūra, nei iš šio nei iš to išberti. Tėvai gana dažnai susiduria su sunkiai paaiškinamais vaiko sveikatos negalavimais: vėmimu, žarnyno veiklos sutrikimais, bėrimu, pakilusia temperatūra, pilvo skausmais ir t.t. Priežastys gali būti grynai psichologinės, t.y. problemos gali kilti tiesiog dėl to, kad vaikas dėl kažko per daug jaudinasi. Svarbu iš pradžių įsitikinti, kad negalavimų priežastys tikrai psichologinės ir atmesti galimas infekcines ar kitas ligas. Vaikui sunegalavus apsilankykite pas šeimos gydytoją, atlikite tyrimus.
Tokiais atvejais tėvams reikia harmonizuoti santykius šeimoje, išsiaiškinti, kokia atmosfera viešpatauja mokykloje ir maksimaliai anuliuoti visus vaiką dirginančius veiksnius bei sumažinti jo patiriamą spaudimą. Iš pradžių pasirūpinkite, kad šeimoje vyrautų maloni atmosfera ir geras psichologinis klimatas, įsitikinkite, kad jūsų ir mokyklos keliami reikalavimai nėra per dideli. Idealiu atveju patartina kreiptis pagalbos į vaikų psichologą Ir patikrinti, ar vaikui pakanka laisvo laiko ir erdvės.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kritęs pažangumas
Pablogėja vaiko atmintis ir dėmesio koncentracija. Vaikas nustoja domėtis anksčiau mėgtais užsiėmimais. Visa tai atsiliepia jo pažangumui. Apie prastą psichoemocinę būklę išduoda ir susilpnėjusi dėmesio koncentracija bei atmintis, dingęs susidomėjimas anksčiau mėgtais ir smalsumą kėlusiais dalykais.
Būtina reguliariai domėtis vaiko reikalais mokykloje. Girkite jį už pasiekimus ir nepriekaištaukite dėl nesėkmių. Padėkite išspręsti jam sudėtingas užduotis. Kasdien pasiklausykite vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje. Jus turėtų dominti ne tiek pažymiai, kiek vaiko jausmai ir nuotaikos. Nešykštėkite pagyrų, pastebėkite net ir mažus pasiekimus. Jeigu yra galimybė, padėkite atlikti sunkias užduotis.
Greitas nuovargis
Tas pats išsiblaškymas ir nuovargis. Tik prie to prisideda dar ir labai greitas nuovargis netgi po nedidelių krūvių. Prasta dėmesio koncentracija, keblumai įsimenant informaciją ir mokantis dalykus, kurie anksčiau sekėsi puikiai. Vaikas greitai pavargsta, yra išsiblaškęs, užmaršus, sunkiai išbūna vienoje vietoje.
Tokiais atvejais galima leisti vaikui dieną ar dvi neiti į mokyklą. Tegul jis gerai pailsi. Vis dėlto, sveikata yra svarbiau. Išsiaiškinkite, ką jaučia ir išgyvena vaikas. Kad jaustų jūsų palaikymą, jis turi žinoti, kad bet kuriuo metu gali pasikalbėti su jumis apie savo problemas. Branginkite savo atžalą bet kokiomis aplinkybėmis ir kuo dažniau apkabinkite.
Agresyvumas
Vaiko agresija gali turėti įvairias priežastis. Viena jų - stresas. Vaikas pradeda muštis, pravardžiuotis, konfliktuoti ir mėtyti žaislus. Jeigu pastebėjote, kad draugiškas ir mielas vaikas virto įžūliu, lenda peštis, ima mėtyti į sieną žaislus ir knygas, užsimoja prieš aplinkinius - tai taip pat streso požymis.
Energiją, kurią jis eikvoja agresijai, geriau būtų nukreipti teigiama linkme, pavyzdžiui, sportui. Taip pat su agresija kovoti padeda vaikiški žaidimai. Agresijos drausti negalima - pasistenkite ją nukreipti kitur: mokykite analizuoti situaciją, pastovėti už save. Ieškokite konstruktyvios išeities: gal verta pradėti lankyti kokį nors sporto būrelį, žaisti su kitais vaikais judrius žaidimus ar surengti lėlių peštynes?
Atsisakymas bendrauti
Vaikas bijo kontakto su kitais vaikais ar žmonėmis, nori būti vienas. Nereikia versti mažylio žaisti su kitais vaikais. Galbūt dabar jis pernelyg emociškai išsekęs, kad galėtų bendrauti su kitais. Duokite jam laiko pailsėti. Kitais atvejais padėkite vaikui susitvarkyti santykius su bendraamžiais, aptarkite situacijas ir dialogus, kurie padės jam bendraujant. Stresą patiriantis vaikas gali atsiriboti nuo visų, pradėti ieškoti vienatvės. Jis nustoja žaisti su bendraamžiais, jam sunkiau laikytis disciplinos. Iš pradžių reikia išsiaiškinti situaciją: jeigu vaikas neturi resursų, kad galėtų bendrauti, versti jo nereikia. Jeigu ji nori - padėkite iš pradžių susidraugauti su vienu vaiku: nueikite kartu į parką ar teatrą. Su šia problema susidoroti padės ir grupiniai užsiėmimai (pavyzdžiui, smėlio terapija).
Kompulsyvūs požymiai
Plaukų sukimas ant pirštų, kosčiojimas, rankų drebėjimas, mikčiojimas - visa tai yra požymiai, kad vaikas patiria stresą. Tokiais atvejais geriausia pagalba nuo patiriamo streso - mėgstama vaiko veikla ir fizinis krūvis. Tai gali būti vaikams skirta gimnastika, važiavimas dviračiu, bėgiojimas, rytinė mankšta. Įtarti, kad vaikas patiria stresą, galima ir tada, kai atžalos rankos dažnai dreba jeigu ji nuolat sukioja ant pirštų plaukus, kosčioja, kinkuoja galvą, trauko pečiais, žaidžia su savo lytiniais organais nelaiko šlapimo (gali nelaikyti ne tik naktį, bet ir dieną).
Vaikui įveikti stresą padės ir taisyklinga mityba bei dienos režimas. Tėvams reiktų atkreipti dėmesį net į pačius menkiausius mažylio pasiekimus, suteikt jam galimybę pailsėti ir išlieti energiją. Išgyventi stresą vaikui padės adekvatus fizinis krūvis: kasdieniai pasivaikščiojimai, rytinė mankšta, važinėjimas dviračiu. Vaikas turi turėti galimybę išlieti savo emocijas ir gerai pailsėti, atsipalaiduoti po sunkios dienos. Jeigu su šia problema negalite susidoroti savomis jėgomis, kreipkitės pagalbos į vaikų psichologą ir neurologą.
Ką daryti tėvams?
Labai svarbu suprasti pasikeitusio vaiko elgesio priežastis. Tėvai gali nesikišti ar net būti atsiriboję, tačiau tai nebūtų tinkamas būdas reaguoti. Vaikai gali būti dar ne visiškai subrendę tvarkytis su emocijomis patys ir čia reiktų tėvų pagalbos. Jeigu vaikas patiria laikotarpį, kai stresinių įvykių jo gyvenime daugiau, tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikui, praleisti su juo tam tikrą laiko dalį. Labai svarbu vaikus mokyti pažinti savo emocijas, mokyti tvarkytis su nerimu, pykčiu ir pamokyti, kaip emocijas išreikšti saugiais ir labiau priimtinais būdais. Svarbu atkreipti dėmesį kaip patiems tėvams pavyksta susitvarkyti su emocijomis, nes kartais vien pasakyti neužteks, pavyzdys taip pat gali daug ko pamokyti. Vienas iš blogesnių patarimų būtų nekreipti dėmesio, nes dažniausiai emocijos niekur nedingsta. Jeigu patiems tėvams sunku tvarkytis su emocijomis, tada reiktų kreiptis pas specialistus pagalbos.
- Būkite pasiekiami. Kiekvieną dieną skirkite laiko savo vaikui.
- Sudarykite sąlygas vaikui atsiverti, kai jis bus pasirengęs. Jei žinote, dėl ko vaikas nerimauja, neverskite jo kalbėti ir aiškinti, kas tiksliai įvyko.
- Nenuvertinkite vaiko sunkumų. Rodykite susidomėjimą vaiko gyvenimu, nenuvertinkite jo problemų, venkite komentarų „nieko tokio“ ar „čia nėra ko taip stipriai jaudintis“, o supraskite jų reikšmingumą vaikui.
- Ieškokite vaikų patiriamo streso priežasčių. Padėti savo vaikui susidoroti su stresu, galite kalbėdami apie tai, kas jį sukelia, pvz., didelis kiekis būrelių, triukšmas mokykloje pertraukų metu ar jaunesnio brolio / sesės triukšmingas žaidimas tuo metu, kai reikia ruošti namų darbus. Kartu su vaiku galite sugalvoti keletą sprendimų, pvz., sumažinti popamokinę veiklą, daugiau laiko praleisti pokalbiams su mokytojais, sukurti aiškesnį režimą visiems šeimoje.
- Priimkite vaiko emocijas. Kai vaikas susiduria su sunkia situacija ir patiria stresą, leiskite jam suprasti, kad galima jaustis piktam, išsigandusiam, vienišam ar nerimaujančiam. Pasakykite vaikui: „matau, kad tu nerimauji“ bei pasidalinkite, kad tikriausiai ir jūs tokioje situacijoje pasijustumėte panašiai. Vaikui svarbu įsisąmoninti, kad ir kiti žmonės jaučia tokius jausmus ir tais jausmais dalijasi.
- Dalinkitės savo patirtimi. Vaikui augant noras dalintis savo gyvenimo iššūkiais su tėvais gali mažėti, tačiau tėvų palaikymas išlieka labai svarbus. Jei vaikas nenori aptarinėti stresą keliančių problemų, mėginkite dalintis savo patirtimi, kaip jūs sprendėte jums sudėtingesnes kasdienes situacijas (išlaikant ribas tarp tėvų ir vaikų), taip rodydami, kad esate pasirengę padėti vaikui sprendžiant jam sudėtingas situacijas.
- Užsiimkite malonia veikla kartu. Kartais vaikai jaučiasi geriau, kai su jais tėvai leidžia laiką užsiimdami smagia veikla ir leidžia užsimiršti bei atsipalaiduoti.
- Atraskite pamokančias istorijas knygose / filmuose. Vaikams ir paaugliams tvarkytis su stresu gali padėti knygos / filmai ir jose aprašytos istorijos. Vaikai susitapatina su veikėjais ir seka jų pavyzdžiu sprendžiant kylančius sunkumus.
Kaip mažinti vaikų stresą?
Tėvai turėtų pagalvoti kaip jie patys tvarkosi su stresiniais įvykiais gyvenime. Galbūt mėgsta pasivaikščioti ar pasižiūrėti įdomų filmą, susitikti su draugais. Visi šie būdai taip pat tinka ir vaikams. Jeigu stresą kelia skyrybos ar artimojo netektis, labai svarbu daugiau laiko praleisti su vaiku. Jeigu stresą kelia nerimas dėl ateities ar nežinomybė, pavyzdžiui, persikrausčius ar vaikui pakeitus mokyklą, reika padėti vaikui suprasti, kas gali atsitikti. Pokalbis apie tai, kas laukia ateityje, galbūt apsilankymas naujos mokyklos patalpose ne pamokų metu gali padėti įveikti šį laikotarpį. Vaikui stresą gali kelti ir atrodytų pozityvūs dalykai, kaip brolio ar sesės gimimas, persikraustymas į erdvesnį būstą. Bet kokie pokyčiai gali sutrikdyti vaiko savijautą ir sukelti stresą.
Vaikams raminamai veikia aiški ir pastovi dienotvarkė, ritualų turėjimas bei ramūs tėvai šalia. Yra is specialių relaksacijų, padedančių sumažinti vaikų nerimą, pvz.: galima paprašyti vaiko i pradžių pažygiuoti po kambarį kaip kareiviui arba robotui, o tada sudribti ant kėdės kaip skudurinei Onutei arba iš pradžių ant grindų susisukti į kamuoliuką, kaip daro išgąsdintas ežiukas, o tada įsitiesti ir pasirąžyti visu kūnu kaip tai daro katės. Šiuos pratimus bent pradžioje reikėtų daryti kartu su vaiku.
Tėvams kartais kyla minčių, kad geras būdas vaikui mažinti stresą - leisti žiūrėti televizorių. Tačiau televizorius ar kompiuteriniai žaidimai nėra atpalaiduojanti veikla. Tam tikros laidos, rodomos per televizorių taip pat gali kelti stresą. Vakarinės naujienos, kurių metu pateikiama daug informacijos apie gamtos ar žmonių sukeltas katastrofas, nusikaltimus gali kelti dideles įtampas. Todėl svarbu, kad vaikai žiūrėtų tik savo amžiui tinkamas laidas. Vaikas labiau atsipalaiduoja, kai žaidžia labiau fizinio krūvio reikalaujančius žaidimus, būna gryname ore.