Žiaurus elgesys su gyvūnais yra opi problema visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie gyvūnų kankinimą, mušimą, nepriežiūrą ir kitokį žiaurų elgesį. Tokie įvykiai kelia visuomenės pasipiktinimą ir verčia susimąstyti apie šios problemos priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Teisinė bazė ir atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje
Lietuvoje gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Šis įstatymas įtvirtina bendrąsias gyvūnų savininkų teises ir pareigas, pavyzdžiui, kad gyvūnai negali kelti grėsmės žmonių ar kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Remiantis šiuo įstatymu ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavestomis funkcijomis, buvo parengtas gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas.
Pažeidus šiuos reikalavimus, asmeniui gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato baudas už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, jei dėl to gyvūnas patyrė kančią, buvo suluošintas arba žuvo.
Teisininkas Domantas Velykis atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikuojant veiką, reikšminga ne tai, ar asmuo yra šuns savininkas, ar tik faktinis jo laikytojas. Todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti faktinį šuns laikymą ar valdymą.
LAT byloje nustatyta, kad šunų laikytoja, pažeidusi teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, jog du jos laikomi rotveilerių mišrūnai nekels grėsmės aplinkiniams. Vienas jų užpuolė mažametę ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nors laikytoja teigė, kad negalėjo numatyti tokio elgesio, teismas pažymėjo, kad ji turėjo ir galėjo tai numatyti, žinodama, kad vaikas - svetimas šunims asmuo - atidariusi automobilio dureles ir taip patekusi į kiemą, šių šunų, ginančių savo teritoriją nuo pašalinių asmenų, bus užpulta ir sužalota.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Statistika ir tendencijos
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI), glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija ir VMVT, pateikia informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.
2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) nubaustas 141 asmuo. Daugiausia - 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą (pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo - už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.). Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 - 136 gyvūnus nuskriaudę asmenys.
Nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tik konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus ir juos laikyti. Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022-2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime, kai šeimininkai muša savo augintinus.“ - teigia Lietuvos policijos atstovas.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai - vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jei žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, - teigia GGI vadovė. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie 60-70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
VMVT 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia - šunys (116). 2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30 asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m.
Žiauraus elgesio su gyvūnais priežastys
Žiauraus elgesio su gyvūnais priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės. Psichologai ir sociologai išskiria kelis pagrindinius veiksnius:
- Emocinio intelekto stoka: Žiaurus elgesys su gyvūnais rodo emocinio intelekto ugdymo spragas, visų pirma, empatijos - gebėjimo įsijausti į kito padėtį, suprasti jį - stoką. Sunku įsivaizduoti asmenį, kuris kankina gyvūną ir yra paslaugus, rūpestingas bendraudamas su artimaisiais.
- Smurto patirtis: Žmonės tampa agresyvūs ir žiaurūs ne nuo gimimo. Tai gali būti jų pačių patirtos traumos, kuomet jie tapo agresijos, pasityčiojimo, žiaurumo aukomis. Todėl stabdyti patyčias tarp vaikų ar net suaugusiųjų yra labai svarbu.
- Galios poreikis: Augintinių kankinimas gali būti siejamas su patologiniu galios poreikiu, siekiu dominuoti. Augintinio galimybės pasipriešinti šeimininko veiksmams yra ribotos, todėl toks jėgos demonstravimas, nesusivaldymas ar pykčio išraiška lengviau įgyvendinami, palyginti su smurtu prieš žmogų.
- Asmenybės psichopatologija: Žiaurus elgesys su gyvūnais gali būti susijęs su asmenybės psichopatologija. Mokslininkams jau seniai žinoma, kad tarp asmenų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, nužudymus, yra labai daug tokių, kurie vaikystėje kankino gyvūnus.
- Neatsakingumas: Žiaurus elgesys su augintiniais gali byloti apie jų šeimininkų nebrandumą ir negebėjimą prisiimti atsakomybę už tuos, kuriuos prisijaukino. Neatsakingai priimtas sprendimas įsigyti gyvūną gali vesti prie neatsakingo problemos sprendimo: „išvežiau į mišką ir nėr bėdos“.
- Baudimo kultūra: Baudimo kultūra visuomenėje taip pat gali turėti įtakos elgesiui su gyvūnais. Jei smurtas yra priimtinas kaip auklėjimo ar problemų sprendimo būdas, tai gali persikelti ir į santykius su gyvūnais.
- Empatijos stoka: Psichologas Gediminas Navaitis linkęs sieti žiaurų elgesį su gyvūnais su empatijos (gebėjimo atjausti) visuomenėje stoka.
Visuomenės reakcija ir galimi sprendimo būdai
Visuomenės reakcija į žiaurų elgesį su gyvūnais dažnai būna labai emocinga ir pasipiktinusi. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasipila keršto trokštantys komentarai, kuriuose žmonės linki skriaudikui mirties ir vaizdingai nupasakoja, kaip su juo susidorotų, jei sutiktų gatvėje. Tokios reakcijos rodo, kad visuomenė netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais.
Tačiau psichologai perspėja, kad keršto ir „kraujo“ siekiai skatina pyktį bei kitas neigiamas emocijas ir su kaupu grįžta mums atgal. Svarbu, kad žmogus už netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais neišvengtų atsakomybės, tačiau bausmės neturėtų būti pagrįstos vien tik kerštu.
Siekiant sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, būtina imtis kompleksinių priemonių:
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
- Švietimas ir sąmoningumo ugdymas: Būtina šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą, tinkamą elgesį su jais ir atsakomybę už juos. Švietimas turėtų prasidėti nuo ankstyvo amžiaus, mokant vaikus empatijos, pagarbos gyvūnams ir atjautos.
- Teisinės bazės tobulinimas ir griežtesnės bausmės: Būtina tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią gyvūnų gerovę ir apsaugą, bei užtikrinti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais būtų skiriamos adekvačios bausmės. Taip pat svarbu užtikrinti bausmės neišvengiamumą, kad asmenys, žiauriai besielgiantys su gyvūnais, neišvengtų atsakomybės.
- Atsakingų institucijų veiklos gerinimas: Būtina gerinti atsakingų institucijų (policijos, VMVT, savivaldybių) veiklą, užtikrinant, kad pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais būtų operatyviai tiriami ir reaguojama į juos. Taip pat svarbu stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.
- Visuomenės įsitraukimas: Labai svarbu, kad visuomenė aktyviai įsitrauktų į gyvūnų gerovės užtikrinimą, pranešdama apie pastebėtus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus ar netinkamas jų laikymo sąlygas. Kuo daugiau žmonių atkreips dėmesį į gyvūnų gerovę ir praneš apie pažeidimus, tuo didesnė tikimybė, kad gyvūnams bus suteikta pagalba ir užkirstas kelias žiauriam elgesiui.
- Psichologinė pagalba smurtautojams: Kai kuriais atvejais žiaurus elgesys su gyvūnais gali būti susijęs su psichologinėmis problemomis. Tokiais atvejais būtina suteikti psichologinę pagalbą smurtautojams, siekiant padėti jiems įveikti savo problemas ir pakeisti savo elgesį.
- Gyvūnų prieglaudų ir globos organizacijų parama: Būtina remti gyvūnų prieglaudas ir globos organizacijas, kurios rūpinasi beglobiais ir nuskriaustais gyvūnais. Šios organizacijos atlieka svarbų vaidmenį gelbstint gyvūnus, suteikiant jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę, bei ieškant jiems naujų namų.
- Gyvūnų ženklinimas ir registravimas: Įstatymas reikalauja, kad gyvūnas būtų užregistruotas, paženklintas. Bet kur tarnybos žiūri, kodėl jos nekontroliuoja, juk pilni turgūs neženklintų gyvūnų.
Planai 2025 metams
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
VMVT jau įgyvendino ir yra numačiusi papildomų priemonių bei veiksmų, skirtų kovai su nelegaliu gyvūnų veisimu ir neteisėta prekyba stiprinti. Vienas iš svarbiausių numatyto veiksmų plano žingsnių - VMVT direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro bendras pasirašytas įsakymas, kuriuo numatoma, kad VMVT inspektoriai kartu su Policijos pareigūnais gavus informacijos apie galimai nelegalius veisėjus rengs operatyvinius patikrinimus 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę ir apie tai nebebus įspėjama. VMVT yra įvesta ir į patikrinimus vykstančių inspektorių rotacija.
Siūloma, kad gyvūnų gerovės apsaugos užtikrinimo klausimas dėl nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės būtų įtraukiamas į Vyriausybės šešėlinės ekonomikos mažinimo programą, o visų atsakingų institucijų (VMVT, Policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) specialistų pajėgos sutelkiamos, siekiant išaiškinti ir užkardyti nedeklaruotos veiklos ir mokesčių vengimo atvejus.
tags: #ziaurus #elgesys #su #gyvunais #psichologija