Įvadas
Žmogaus elgesys yra kompleksinis reiškinys, kurį veikia daugybė veiksnių - nuo genetinių predispozicijų iki socialinės aplinkos. Šiame straipsnyje nagrinėsime elgesio formavimosi modelius, įpročių svarbą, šeimos įtaką, tėvų auklėjimo stilius ir kitus aspektus, turinčius įtakos asmenybės raidai. Taip pat aptarsime neurotiškumą, emocingumą, vaikų charakterio tipus ir agresijos apraiškas.
Įpročių svarba
Įpročiai užima reikšmingą vietą mūsų gyvenime. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 45 % mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai - išmokti elgesio modeliai, rutinos. Automatiškai atliekame net 88 % rytinių ritualų ir iki 54 % darbo užduočių.
Dalia Bagdžiūnaitė teigia, kad įpročiai gali būti įvairūs - geri ar blogi, kompleksiški ar paprasti, tačiau mums reikalingas kiekvienas įprotis, net ir blogas, nes jis tenkina vieną ar kitą poreikį, t. y. mums tarsi naudingas.
Įpročio ciklas
Įprotį sudaro trys esminiai elementai:
- Dirgiklis: sužadina elgesį. Tai gali būti vidinis (emocijos, prisiminimai) arba išorinis.
- Elgesys: fizinis, emocinis arba protinis veiksmas, sukeltas dirgiklio.
- Atlygis: paskata kartoti elgesį.
Tam, kad susiformuotų tam tikras įprotis, veiksmą prie tų dirgiklių reikia kartoti pakankamai kartų ir gauti už tai atlygį.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Pavyzdžiui, feisbuko atveju, vidinis dirgiklis (pvz., noras nesijausti vienišam) sužadina elgesį (atsidaryti feisbuką). Galimybė lengvai naudotis aplikacija (supaprastintas naudojimas, prieinamumas išmaniajame telefone) padidina tikimybę, kad elgesys bus atliktas. O motyvaciją kartoti elgesį suteikia socialinis priėmimas (komentarai, "patinka" mygtukai).
Atlygio tipai
Psichologinis atlygis gali būti skirstomas į:
- Asmeninį: patiriamas įveikiant kliūtis, pasiekiant tikslus. Skatina augimą, naujovių poreikį, plečia jutiminį išgyvenimą.
- Genties: susijęs su veidrodiniais neuronais, empatija, poreikiu priklausyti grupei, turėti bendrystės jausmą.
- Medžiotojo: susijęs su apsirūpinimu maistu, informacijos, dėmesio ir pažinimo poreikiais.
Kaip pakeisti įprotį?
Norint atsikratyti nenorimo įpročio ir sukurti naują, svarbu:
- Pradėti nuo mažų žingsnelių.
- Pašalinti dirgiklį, kuris sukelia automatinį elgesį.
- Atsekti, kokį poreikį tenkina įprotis, ir ieškoti pozityvių jo tenkinimo būdų.
Svarbu prisiminti, kad mūsų smegenys yra plastiškos, ir kuo daugiau mokomės naujų dalykų, keičiame savo elgesį, tuo sėkmingiau jos sugeba perkurti senus mąstymo modelius ir rasti naujus sprendimus.
Šeimos įtaka asmenybės raidai
Šeimos aplinka vaidina itin svarbų vaidmenį vaiko raidoje. Būtent šeimoje vaikas mokosi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Palanki patirtis šeimos aplinkoje padeda vaikui kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir lengviau prisitaikyti prie gyvenimo.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Tėvai yra pirmieji ir svarbiausi elgesio modeliai vaikui. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų arba ji yra disfunkcinė, vaikams gali kilti problemų įsisavinant socialinius vaidmenis.
Svarbu atsižvelgti į sąlygas, kuriomis tėvai augo, jų kilmę, asmenybės savybes, santuokinius santykius ir gebėjimą valdyti stresą šeimoje, nes visa tai veikia vaiko auklėjimo įgūdžius ir elgesį su vaiku. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą, todėl svarbu valdyti stresą ir vengti įtraukti vaiką į konfliktus.
Tėvų auklėjimo stiliai
Tėvų nuostatos ir auklėjimo stilius daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Autoritetingas stilius, kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, kurios nėra griežtos ir pritaikytos prie vaiko amžiaus bei gebėjimų, yra laikomas vienu iš efektyviausių.
Vaiko poreikiai
Jeffrey E. Young išskyrė pagrindinius vaiko poreikius, kurių patenkinimas yra būtinas sveikai asmenybės raidai:
- Saugumas: vaikas turi jausti saugioje ir stabilioje aplinkoje, kurioje tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas ir manipuliacijos griauna saugumo jausmą.
- Ribos ir kryptis: vaikui reikia brandaus vadovavimo, aiškių ir nuoseklių ribų, kurios padėtų jam suprasti, kas yra leidžiama ir kas ne. Per griežtos arba per švelnios taisyklės nėra palankios tinkamam vaiko vystymuisi.
- Meilė ir ryšys: vaikui reikia meilės, švelnumo, susidomėjimo, supratimo ir laiko. Empatija, gebėjimas suprasti vaiko jausmus ir poreikius, yra labai svarbus. Taip pat svarbūs socialiniai ryšiai su bendraamžiais ir išoriniu pasauliu.
- Autonomiškumas: vaikui reikia suteikti laisvę tyrinėti pasaulį ir priimti nedidelius sprendimus, leidžiant jam būti savarankišku. Pernelyg saugantys arba nepakankamai rūpestingi tėvai gali slopinti vaiko autonomiškumą.
- Savigarba: vaikas turi būti mylimas besąlygiškai, nepriklausomai nuo jo pasiekimų ar elgesio. Nuolatinė kritika, gėdinimas, baudimas ir lyginimas su kitais žlugdo vaiko savigarbą. Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes ir būti autentiškam.
Kaip tėvai gali padėti vaikui?
- Priimkite vaiko jausmus ir įvardinkite juos.
- Išklausykite vaiką ramiai ir dėmesingai.
- Kartu ieškokite problemos sprendimo būdų.
- Venkite perdėto rūpinimosi vaiku.
- Būkite geras pavyzdys savo vaikui.
Neurotiškumas ir emocingumas
Neurotiškumas ir emocingumas yra asmenybės bruožai, kurie apibūdina asmens polinkį dažnai ir intensyviai išgyventi nemalonias emocijas, jautrumą stresui ir grėsmės suvokimą. Kuo mažiau išreikštas neurotiškumas, tuo labiau asmuo yra emociškai stabilus, ramus ir atsparus stresui. HEXACO modelyje emocingumas yra analogiškas neurotiškumui, papildomai apimantis polinkį į sentimentalumą, prisirišimą prie kitų žmonių ir baimę fiziniams pavojams.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Neurotiškumo aspektai
- Nestabilumas: jautrumas, dirglumas, reaktyvi nuotaikų kaita.
- Atsitraukimas: jautrumas grėsmei, nerimas, abejonės savimi.
Emocingumo aspektai
- Baimingumas: polinkis išgyventi baimę.
- Nerimastingumas: polinkis jaudintis įvairiomis aplinkybėmis.
- Priklausomumas: poreikis gauti kitų žmonių emocinį palaikymą.
- Jausmingumas: polinkis jausti stiprius emocinius ryšius su kitais.
Aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocingumo bruožai gali būti susiję su psichikos sutrikimais ir lėtinėmis ligomis, tačiau tai nereiškia, kad asmuo yra pasmerktas būti nelaimingu. Sistemingas rūpinimasis savimi yra būtinas gerai savijautai.
Lyčių skirtumai
Moterys dažniausiai pasižymi labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai. Tai gali būti susiję su istoriniu moterų vaidmeniu rūpinantis vaikais ir didesniu jautrumu pavojams.
Vaikų charakterio tipai
Pasak psichologų, kiekvieną žmogų galima priskirti tam tikram charakterio tipui (pvz., psichopatinis, šizoidinis, paranojinis, isterinis, narcizinis, mazochistinis, depresinis, hiperaktyvus, vengiantis, demonstratyvus ir obsesinis). Šie tipai parodo būdą, kaip asmenys tvarkosi su neigiamomis emocijomis.
Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su broliais ar seserimis, turi daugiau patirties realių santykių ir didesnė jų dalis pasižymi harmoningais charakterio bruožais. Vienturčiai vaikai dažniau pasižymi nesavarankiškais ir dėmesio siekiančiais bruožais. Taip pat nustatyta, kad išlepinti vaikai dažniau pasižymi mokyklos baime.
Agresija
Enciklopediniame edukologijos žodyne agresija - tai atsakomasis elgesys, susidūrus su kliūtimis, fiziniais ar žodiniais kitų žmonių veiksmais, jaučiant nepasitenkinimą savimi, ir pan. Yra išskiriama atsakomoji ir piktybiška agresija. Pirmoji pasireiškia kaip reakcija, iškilus pavojui.
Atsižvelgiant į vaiko elgesį konfliktinėse situacijose, yra išskiriamos trys agresijos rūšys (pagal N. Demonstracinė, kurios tikslas - vaiko noras atkreipti į save dėmesį, o ne gintis nuo išorinio pasaulio ar kam nors daryti žalą.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paprastos vaikų agresijos formos, tai yra, įžeidimas arba pastūmimas, tarp vaikų nuo trijų iki vienuolikos metų amžiaus pasireiškia daugmaž po devynis kartus per valandą. Beveik trečdalis - 29 proc. Vaikui augant, kinta ir agresijos formos. Paprasto puolimo sumažėja, padidėja „socializuotos“ agresijos formų dažnumas (pvz., įžeidimų arba konkurencijos). Taip pat buvo pastebėta, kad vyresnės nei 10 metų mergaitės dažniausiai naudoja netiesioginius agresijos būdus, skirtingai nuo berniukų, kurių agresija yra tiesioginė.
Edukologai ir psichologai, tyrinėdami vaikų agresijos reiškinius, dėmesį sutelkia į socialinės aplinkos poveikį. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai - pats svarbiausias veiksnys, lemiantis agresyvaus elgesio modelio formavimąsi ikimokykliniame amžiuje. Vaikų elgesį, be abejo, labiausiai veikia tie elgesio modeliai, kuriuos demonstruoja tėvai.
Agresiją skatinantys veiksniai:
- Tėvai sistemingai elgiasi su vaiku agresyviai, šaukia ant jo, bara, baudžia.
- Tėvai taiko per daug griežtas, nusižengimui neadekvačias nuobaudas.
- Tėvai nekreipia dėmesio į agresyvų vaikų elgesį ir ūmų pyktį, jo nekontroliuoja.
- Tėvai niekada ir niekur neleidžia pasireikšti vaikų savarankiškumui, draudžia bet kokius įnorius, saviraiškos formas, ypač griežtai vertinamas susierzinimas ir pyktis.
- Tėvai vaikų akivaizdoje elgiasi agresyviai su aplinkiniais.
Agresijos formavimusi turi reikšmės ir tarpkultūriniai auklėjimo ypatumai.
Neretas vaiko agresyvumas padidėja gimus jaunesniam broliui ar seseriai. Vyresnysis pavyduliauja jaunėliui mamos, nes pats jaučiasi jos pamirštas ir nereikalingas.
Agresyvaus elgesio vaikai mokosi ir vieni iš kitų. Emocinio pervargimo, o kartu ir agresyvumo priežastis gali būti pernelyg ilgas ir per intensyvus bendravimas su bendraamžiais.
Vaiko agresyvumą gali padidinti nerimas dėl galimo pažeminimo, susijusio su jo išvaizda ar fiziniais trūkumais (luošumu, trumparegyste ar pan.).
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kompiuteriniai žaidimai, televizijos laidos daro didelį poveikį agresyviam vaikų elgesiui. Vaikų ir paauglių psichologė M. Molicka teigia, kad pasyvumas, įgytas sėdint priešais televizoriaus ekraną, atbukina emocinį jautrumą kitų skausmui, kančiai ar pažeminimui. Stebėdamas agresyvų herojų elgesį, mažasis žiūrovas jo mokosi.
Kaip sumažinti agresiją?
- Šeimos nariams nedera agresyviai elgtis bent jau mažylio akivaizdoje.
- Negalima šiurkščiai elgtis su vaiku ir jį be reikalo tramdyti, nes šiurkštumas ir nuolatiniai draudimai ugdo agresyvumą.
- Svarbu nuo mažens mokyti vaikus tinkamų pykčio išraiškos būdų, aptarinėti su jais pasakų arba animacinių filmų herojų elgesį.
- Riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ir kompiuterio.
- Skatinti aktyvius žaidimus ir vaidmenų žaidimus.
tags: #zmogaus #elgesio #formavimosi #modelis