Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbo bendruomenėje aspektai, remiantis 1999 m. C. Sutton darbu ir apžvelgiant psichologinius veiksnius, remiantis 2001 m. apžvalga. Straipsnyje apžvelgiama bendruomeniškumo svarba, žmogaus poreikių samprata ir socialinio darbuotojo vaidmuo tenkinant bendruomenės poreikius. Aptariami teoriniai bendruomeniškumo aspektai, socialinių paslaugų svarba ir socialinio darbuotojo kompetencijos.
Žmogaus Poreikių Samprata
Poreikiai yra tai, kas būtina normaliai žmogaus veiklai. Biologinius poreikius lemia biologinės organizmo savybės, o socialinius - žmogaus socialinis gyvenimas ir kultūra. P. Jucevičienė (1996) teigia, kad žmogaus poreikiai yra tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi „man reikia“.
Poreikiai klasifikuojami įvairiai:
- Pirminiai (fiziologiniai): maistas, gėrimas, miegas, oras, palanki temperatūra.
- Antriniai (socialiniai ir psichologiniai): Kuo intensyvesnis individo poreikis, tuo sudėtingesnis jo motyvavimo mechanizmas.
Socialinis darbuotojas turi suprasti pagrindinius dalykus: žmogaus vystymąsi, žmonių skirtybes ir socialinių sistemų teoriją, kad galėtų efektyviai padėti bendruomenės nariams. Žmogus vystosi kognityviai, socialiai, emocionaliai ir dvasiškai per visą gyvenimo ciklą. Yra tam tikri rodikliai, kuriais galima nustatyti augimą įvairiais gyvenimo tarpsniais. Pažintiniam supratimui pamatuoti naudojami Jean Piaget darbai, vertinama, kaip žmogus supranta tam tikras sąvokas arba taikomi testai nustatyti jo intelektą. Socialinėje ir emocinėje srityje dažnai yra remiamasi Eriko Eriksono darbu kaip atramos tašku. Jo „Žmogaus aštuonių pakopų“ teorija grindžiama psichosocialinių užduočių, atitinkančių kiekvieną amžiaus tarpsnį, sprendimu.
Nors yra bendrų poreikių, žmonės juos tenkina skirtingais būdais. Šiems būdams didelę įtaką turi kultūra, fizinė negalia, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lytis ar seksualiniai prioritetai ir tam tikrų visuomenės grupių diskriminacija. Samprata, pabrėžianti žmonių skirtybes, yra naudinga kalbant apie žmogaus poreikį daugiakultūrinėje visuomenėje. L.C. Johnson (2001) teigia, kad žmonių skirtybių sąvoka socialinio darbo literatūroje pradėta vartoti palyginti neseniai. Ji jungia supratimą apie kultūros prigimtį ir jos įtaką žmogaus vystymuisi ir funkcionavimui.
Taip pat skaitykite: Stresas ir sveikata
Poreikių Teorijos
Bendruosius žmogaus poreikius nagrinėjo daugelis mokslininkų ir kūrė savas poreikių teorijas. Šiame skyriuje apžvelgiamos Ch. Towle, A. Maslow ir C. Alderfer teorijos.
Charlotte Towle ir Bendrieji Žmogaus Poreikiai
Charlotte Towle savo klasikiniame veikale apie socialinį darbą "Bendrieji žmogaus poreikiai" nagrinėja poreikį santykyje su veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus vystymuisi. Pavyzdžiui, vaikui reikia fizinės priežiūros, jis turi galimybę mokytis, jam būtini geri santykiai su mylinčiais tėvais.
Abraham Maslow ir Poreikių Hierarchija
Abraham Maslow išdėstė poreikius tam tikra hierarhija, kuri papildo Towle požiūrį ir išplečia supratimą apie poreikį. Remiantis P. Jucevičiene (1996), psichologas teigia, kad žmogus yra norintis individas. Jis turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Žmonės yra linkę kurti, kad patenkintų savo asmeninius poreikius. Remiantis A. Maslow, poreikiai klasifikuojami į grupes pagal penkis hierarchijos lygius, kurie sudaro piramidę. Anot P. Jucevičienės, A. Maslow teorija teigia, kad žmonės nėra motyvuoti patenkinti dviejų lygių poreikių tuo pačiu metu.Tačiau, pasak A. Seiliaus, būtina žinoti, kad A. Maslow tyrimu metu nustatė, jog yra žmonių, kuriems savigarba būna svarbiau negu žemesni poreikiai , ir kad poreikių hierarhija nėra jau tokia “kieta”.
Clayton Alderfer ir ERG Teorija
Praplėsdamas A. Maslow poreikių teoriją, C. Alderfer suformulavo naują poreikių skirstymo modelį. J.A. Wagner III ir J.R. Hollenbeck teigia, kad ši teorija buvo suformuluota todėl, kad A. Maslow teorija buvo kritikuojama dėl nepakankamo mokslinio pagrindo. P. Jucevičienė (1996) teigia, kad C. Alderfer savo poreikių teoriją pavadino ERG (lietuviškai EGA) teorija. Šios trys raidės reiškia tris svarbiausias poreikių grupes: egzistencijos, giminystės ir augimo. C. Alderfer (EGA) teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistencijos poreikiai, kurie atitinka ir A. Maslow fiziologinius poreikius ir materialinę saugumo poreikių dalį. Antra pakopa - giminystės poreikiai. Ji apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršūnėje yra augimo poreikiai.
Bendruomenės Samprata ir Socialinio Darbo Svarba
Tiesą sakant apibrėžimų dešimtys: vieni grindžiami geografine kaiminyste , kiti - socialiniais tinklais , o dar kiti - glaudžiai susijusios bendrų politinių , socialinių ar ekonominių interesų turinčios žmonių grupės idėja.
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija kasdien
Jotainių Pensionato Bendruomenė
Jotainių pensionatas yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems būtina priežiūra, socialinė globa ir aptarnavimas.
Netoli Panevėžio, Jotainių kaime , šimtamečių medžių pavėsyje, stovi buvęs grafo Zavišo dvaras, kuris istoriniuose dokumentuose minimas jau XVI amžiuje. Šiuo metu dvaro patalpose yra įsikūręs dabartinis Jotainių pensionatas. Šio dvaro savininkai seniai iškeliavo anapilin, palikdami prisiminimui tik kapo kauburėlį su užrašu , kad ilsisi grafų Zavišų šeima. Jei prabiltų šimtametės liepos bei dvaro sienos, jos galėtų daug papasakoti apie savo šeimininkų nuveiktus darbus, jų likimus. Jos galėtų kalbėti apie tai , kaip šis dvaras po karo tapo senelių prieglauda, o vėliau psichoneurologiniu pensionatu. Labai graudu klausytis nuostabios parko alėjos pasakojimo apie tai, kaip tarybiniais laikais, kažkieno nurodymu , traktoriumi buvo sulyginta Zavišų šeimos kapavietė, kaip nugriautas gražus architektūrinis pastatas ir 1979 m. pristatytas nelabai atitinkantis dabartinę paskirtį didžiulis trijų aukštų priestatas apgyvendinimui žmonėms su negalia. 1991 metais psichoneurologinis internatas buvo pavadintas tiesiog Jotainių pensionatu, kuriame gyveno 3310 gyventojų. Tuo metu prie pensionato glaudėsi didelis pagalbinis ūkis su 128 ha žemės plotu bei didelia raguočių ir kiaulių ferma. 1993 metais pagalbinis ūkis buvo reorganizuotas, likviduota gyvulių ferma. Pensionatui liko 30 ha žemės , kuri šiuo metu apsodinama reikalingomis daržovėmis bei grūdinėmis kultūromis ir du arkliai , kuriais dar ir dabar mielai rūpinasi pensionato gyventojas P.Kučinskas.
Šiuo metu pensionate gyvena 210 gyventojų nuo 18 m. Iki gilios senatvės. 50 iš jų visiškai bejėgiai, reikalaujantys nuolatinės globos, kiti gyvenimo eigoje tapę fiziniai ligoniai su psichikos sutrikimais.
Jotainių pensionate šiuo metu gyvena 210 gyventojų: 108 vyrai ir 102 moterys. Vyrai sudaro 51,4 proc., o moterys - 48,6 proc. visų gyventojų. Analizuojant pensionato gyventojus pagal amžių, galima sakyti, kad didžiausia dalis pensionato gyventojų yra nuo 41 iki 65 metų. Tai sudaro 41,2 proc. visų gyventojų. Antrą vietą t.y. 30,5 proc. gyventojų sudaro žmonės iki 40 metų. Šių žmonių skaičius yra 64. 28,1 proc. visų gyventojų sudaro žmonės virš 65 metų. Jų skaičius Jotainių pensionate yra 59.
Jotainių pensionato bendruomenėje gyvena daugiausia lietuvių tautybės gyventojų. Jų pensionate yra 180 , tai sudaro 85,6 proc. visų gyventojų. Kitataučiai sudaro 14,6 proc. visų gyventojų (rusai - 9,5 proc., lenkai - 3,8 proc., baltarusiai - 1,1 proc.).
Taip pat skaitykite: Apžvalga: R. Martens "Sporto psichologijos vadovas"
Pensionato bendruomenės kontingentą sudaro įvairaus išsilavinimo žmonės, tačiau didžioji dalis - 155, yra bemoksliai. 12 žmonių (5,7 proc.) turi pradinį išsilavinimą, 20 - vidurinį (9,5 proc.), 8 - aukštesnįjį (3,8 proc.) ir 15 gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą (7,2 proc.).
Jotainių pensionate gyvena žmonės iš įvairių Lietuvos vietų. Ir nors atrodo akivaizdu, jog daugiausia gyventojų Jotainių pensionate turėtų būti iš Panevėžio apskrities, vis gi didžiausią skaičių (102) sudaro žmonės , atvykę iš ne apskrities teritorijoje esančių savivaldybių, o tai sudaro 49 proc. visų pensionato gyventojų. 49 žmonės ( 23,6 proc. )yra iš Panevėžio rajono, 43 - iš Panevėžio miesto (20,7 proc. ), 5 (2,4 proc. ) - iš Pasvalio, 5 - iš Rokiškio (2,4 proc. ), 3 iš Biržų (1,4 proc. ) ir 1 gyventojas iš Kupiškio miesto(0,5 proc.).
Analizuojant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenę pagal diagnozes irgi pastebima įvairovė. Oligofrenija diagnozuota 88 žmonėms ir tai sudaro 42 proc. visų gyventojų, šizofrenija serga 82 (39 proc. ) gyventojai. 40 žmonių nustatyti kiti psichikos sutrikimai(19 proc.): Dauno liga - 3 (0,1 proc. ), lėtinė galvos smegenų išemija - 5 (2,4 proc.), liekamieji reiškiniai poreikiai galvos smegenų traumų - 3 (0,1 proc. ), vaskulinė demencija - 3 (0,1 proc. ) ir kiti sutrikimai.
159 Jotainių pensionato bendruomenės gyventojai turi II invalidumo grupę (75,6 proc. ), 41 - I invalidumo grupę (19,5 proc. ), 5 gyventojai (2,4 proc. ) yra senatvės pensininkai, 4 (2 proc. ) gauna socialinę pensiją ir 1 (0,5 proc. ) turi III invalidumo grupę.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Tenkinant Bendruomenės Poreikius
Norint išsiaiškinti socialinio darbuotojo vaidmenį tenkinant Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius, tikslinga paanalizuoti socialinio darbuotojo veiklą Jotainių pensionate. Socialinis darbuotojas, tenkindamas Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius, panaudoja savo žinias, vertybes ir įgūdžius. Pasak L.C. Johnson (2001), žinios yra pažintinis proto turinys, susijęs su realybe, kurį mes manome esant teisingą, kurį galima patvirtinti ir kuris turi didelę tiesos galimybę.
Socialinis darbuotojas turi turėti žinių apie asmenybę, adaptacijos būdus, situaciją; visuomenės institutus, bendruomenę, socialinių institutų resursus; žinias apie tarpusavio santykius, apie skatinančias ir stabdančias vystymąsi jėgas, apie tai, ar tarpusavio ryšiai užtikrina įvairovę, apie tarpininkavimo proceso pažinimą, problemų sprendimą ir specifinių tarpininkavimo modelių žinojimą; savo praktinės veiklos įvertinimą; administravimą; teisę; politiką. Socialinio darbo žinios yra kompleksiškos, iš dalies pasiskolintos iš kitų disciplinų.
J. Tamulevičiūtė (1998) savo konspekte vertybę apibrėžia kaip kažką vertinamo ar trokštamo. L.C. Johnson (2001) teigia, kad vertybės yra tai, kas pageidaujama arba ką galima laikyti elgesio vadovu. Kalbant apie socialinį darbą, yra šios vertybių grupės: kliento, socialinio darbuotojo, profesinės, kultūrinės ir visuomeninės situacijos vertybės. Šios vertybės gali konfliktuoti viena su kita; faktiškai vertybių sistema susideda iš konfliktuojančių dalių.
L.C. Johnson (2001) teigia, kad įgūdis tai sudėtingas ir išmoktas elgesys, skirtas konkrečiam tikslui ar įkomponuotas į konkrečią veiklą. Įgūdžiai sujungia žinias ir vertybes į vieną visumą ir paverčia veiksmais. Įgūdžius reikia lavinti per praktiką. Socialiniai darbuotojai turi turėti daug įvairių įgūdžių ir panaudoti juos praktiškai. Socialinis darbuotojas turi pasirinkti, kokias žinias, vertybes ir įgūdžius taikys kiekvienoje praktinėjė situacijoje. Norint šiuos tris elementus sujungti, reikia juos kūrybiškai derinti.
Socialiniai darbuotojai, dirbdami Jotainių pensionato bendruomenėje, tenkina įvairius bendruomenės gyventojų poreikius. Žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo, socialiniai) poreikius socialiniai darbuotojai tenkina dalyvaudami gyventojų maitinimo procese; rūpindamiesi gyventojų asmens higienos palaikymu; stengdamiesi užtikrinti kokybišką, palankią, saugią aplinką; rūpindamiesi gyventojų miegamųjų bei darbo ir poilsio kambarių priežiūra ir estetiniu apipavidalinimu, pačių gyventojų estetine išore. Socialinius poreikius socialiniai darbuotojai tenkina pensionato gyventojams suteikdami socialines paslaugas. Šios paslaugos yra skirtos tam, kad kiekvienas gyventojas prisitaikytų prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poreikio; naujai atvykusiems gyventojams padėti priprasti prie pensionato aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Anot R. Laužacko (1997), socialinis funkcionavimas yra pagalba sau ir aplinkiniams.
Aukštesniojo lygmens poreikiai (pagarbos, saviraiškos) Jotainių pensionate yra tenkinami įvairiais metodais ir būdais. Norint padėti žmonėms su psichine negalia, reikia mokyti juos bendravimo ir socialinių įgūdžių, tam, kad jie galėtų išreikšti save, išmoktų bendrauti, nesijaustų vieniši. Išmokę adekvataus bendravimo ir socialinių įgūdžių gyventojai pradeda realiai save suvokti, atranda savo galimybes ugdymui, darosi savarankiškesni, laisvesni ir atsakingesni.
Kultūrinis gyvenimas yra kompleksinė auklėjimo priemonė, padedanti lavintis psichologinėmis, komunikacinėmis asmens savybėmis, kurti vertybių sampratą ir laikytis jos gyvenime. Jotainių pensionate gyventojai gali save realizuoti teatro, muzikos ir dailės terapiniuose užsiėmimuose, sporto mezgimo, nėrimo, molio darbų, vytelių pynimo, popieriaus ir kardono būreliuose, kompiuterių klasėje. Socialiniai darbuotojai Jotainių pensionate tenkindami įvairius gyventojų poreikius turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įgyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą.
Tyrimo Rezultatai (Pavyzdys)
Atlikdama šį tyrimą, naudojau anketinę apklausą ir dokumentų analizę. Anketinėje apklausoje dalyvavo 25 vyriškos lyties atstovai iš kurių 16 buvo iki 40 m. amžiaus, 7 - nuo 40 iki 65 m. amžiaus, 2 - virš 65 m. amžiaus. Iš 25 tyrimo dalyvių 17 neturi jokio išsilavinimo, 4 turi pradinį, 3 - vidurinį ir 1 - aukštąjį išsilavinimą. 22 apklausos dalyviai turi II invalidumo grupę, o 3 nustatyta III invalidumo grupė. 4 respondentai Jotainių pensionate gyvena iki 1 m., 9 - nuo 1 iki 2 m., 10 - nuo 2 iki 5 m., o 2 - 10 ir daugiau metų.
Į klausimą “ar jums pakanka maisto?” visi apklaustieji atsakė “taip”. 20 respondentų reikalinga socialinio darbuotojo pagalba apsirūpinant maistu ir 5 tokia pagalba nereikalinga. 15 apklaustųjų yra patenkinti savo gyvenamuoju kambariu, o 10 apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai. gyventojų. Į klausimą “ar gerai sugyvenate su kambario kaimynu?” 20 apklaustųjų atsakė “taip” ir 5 - “ne”. Visi respondentai yra patenkinti Jotainių pensionate teikiamomis medicininėmis paslaugomis ir visi iš 25 gali pasirūpinti asmens higiena. Ieškodami pagalbos 20 apklaustųjų dažniausiai kreipiasi į socialinį darbuotoją, 5 - į globos darbuotojus. Dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į socialinį darbuotoją yra pagalba apsiperkant (10 respondentų), asmeninės problemos (11 respondentų), informacijos klausimai (4 respondentai). 23 apklausos dalyvius tenkina tai, ką daro socialinis darbuotojas, o 22 apklausos dalyviai nėra patenkinti jų darbu. Iš dviejų nepatenkintųjų vienas teigia, kad jie neatsižvelgia į jo poreikius, o kitas sako, kad jie dirba nereikalingą darbą. 15 apklaustųjų mėgsta dainuoti, šokti, o 10 apklaustųjų užsiimti šia veikla neturi jokio noro. Į klausimą “kokius renginius labiausiai mėgstate?” 10 respondentų paminėjo diskotekas, 10 - koncertus ir 5 - spektaklius. 3 apklausos dalyviai dažniausiai norėtų dirbti darbelius iš popieriaus, 6 - dainuoti, 1 - sportuoti, 4 - lipdyti iš molio, 6 - vaidinti, o 4 respondentai nenorėtų veikti nieko. 18 apklausos dalyvių pensionate jaučiasi kaip tikruose namuose, o 7 apklaustieji mano priešingai. Į klausimą “ar lengvai pripratote prie naujų gyvenimo salygų?” 20 atsakė “taip” ir 5 - “ne”. 17 respondentų jaučiasi likimo nuskriausti, kad gyvena pensionate, o ne namuose, o 6 galvoja priešingai.
tags: #1999 #sutton #c #socialinis #darbas #bendruomenes