Darbuotojų Motyvacija: Tyrimai ir Strategijos Sėkmingam Verslui

Motyvacija - tai varomoji jėga, skatinanti mus veikti. Darbuotojų motyvacija yra esminis elementas siekiant organizacijos sėkmės. Tai vidinės ir išorinės jėgos, kurios verčia žmogų elgtis vienaip ar kitaip. Šiame straipsnyje aptarsime motyvacijos svarbą, tyrimus, strategijas ir priemones, kurios gali padėti darbdaviams sukurti motyvuojančią aplinką savo darbuotojams.

Motyvacijos Samprata ir Jos Svarba

Motyvacija - tai specialus mokslas, padedantis aprūpinti organizaciją reikiamais žmonėmis reikiamoms pareigoms, reikiamu laiku, siekiant organizacijos išskirtinumo tarp kitų organizacijų. Todėl daroma išvada, kad motyvacijos procesas yra vienas pagrindinių organizacijos gerovę lemiančių šaltinių. Jeigu motyvacijos sistema kuriama teisingai, organizacija turi realią galimybę sėkmingai veikti ir išlikti.

Darbuotojų motyvacija - tai tikslingos veiklos skatinimo procesas, susijęs su darbuotojų poreikių tenkinimu. Siekiant, kad darbuotojai įvykdytų pateiktas darbo užduotis, būtina įvertinti, kas skatina darbuotojus elgtis vienaip ar kitaip bei nuolatos tobulinti motyvavimo sistemą. Darbas, kuriame žmogus jaučiasi patogiai, jaučiasi vertinamas ar su malonumu atlieka jam patikėtas užduotis, yra vertybė ir būtina sąlyga kiekvienam darbuotojui jaustis motyvuotai, o kartu dirbti efektyviai, o įmonei gera darbuotojo savijauta atneš tik pelną.

Darbuotojų Motyvacijos Tyrimai ir Tendencijos

Darbuotojų motyvavimas - tai viena iš sunkiausių užduočių darbdaviui, norinčiam valdyti savo verslą. Vadovas, norėdamas motyvuoti savo darbuotojus ir pasiekti savo tikslų, privalo žinoti darbuotojų poreikius. „MARKETINGO VALDYMO“ agentūra atskleidžia, kokios motyvavimo priemonės skatina darbuotojus dirbti efektyviai, išsiaiškinant vadovo lūkesčius darbuotojų atžvilgiu, derinant metodiką, padėsiančią atskleisti, kokios motyvavimo priemonės darbuotojams yra aktualios, sukuriant tyrimo instrumentą, atspindintį tik konkrečios įmonės situaciją, atliekant socialinį tyrimą įmonės viduje ir pateikiant tyrimo išvadas bei rekomendacijas motyvavimo sistemos tobulinimui.

Pandemija perbraižė darbuotojų motyvacijos priemonių žemėlapius. „Kantar“ tyrimas rodo, kad per pandeminius metus kas trečias gyventojas pakeitė darbovietę arba planavo ją pakeisti artimiausiu metu, o penktadalis - net pakeitė savo kvalifikaciją. Kaip pastebi Jurgita Račkytė-Vilimė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė, labiausiai darbdaviai prasilenkia su darbuotojų lūkesčiais teikdami grįžtamąjį ryšį. Nors ši motyvacinė priemonė yra top penketuke, darbdaviai ir vadovai perdėm nevertina jos svarbos. Vos dešimtadalis apklaustųjų sako gaunantys grįžtamąjį ryšį, įtraukiančią, įkvepiančią komunikaciją iš savo vadovo. Nors tai bene lengviausiai sukuriama motyvacinė priemonė. Gaunamų motyvacinių priemonių sąraše ši priemonė - vos šešioliktoje pozicijoje.

Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas

Lūkesčių top trejetuke ir lankstumas - tiek kalbant apie darbo grafiką, tiek apie darbo vietą. Čia darbdaviai taip pat neįvertina darbuotojų lūkesčių. Iš nepiniginių priemonių, lankstumo noras yra pirmoje vietoje. Darbdaviai jį taiko vis dažniau, tačiau taip pat ne tiek, kiek tikisi darbuotojai. Jo norėtų trečdalis darbuotojų, o realybėje gauna maždaug penktadalis.

Maždaug pusė Lietuvos dirbančiųjų teigia, jog jų darbo pobūdis neleidžia dirbti per nuotolį ir jie dirba darbovietėje, kiek daugiau nei trečdalis gali ir dirba nuotoliniu būdu, o likęs šeštadalis net esant galimybei dirbti nuotoliu - renkasi darbą iš darbovietės. Tarp norimiausių motyvacinių priemonių, kaip įprastai, išlieka keliamas atlyginimas, tai įvardijo 72 proc. dirbančiųjų. Piniginės premijos kaip motyvacijos norėtų daugiau nei pusė. Didelį šuolį motyvacinių priemonių sąraše padarė laisvadieniai - pernai jie buvo tik penkiolikti, o šiemet pagal reikšmingumą išsiveržė į ketvirtąją vietą. Kas ketvirtas darbuotojas norėtų papildomų laisvadienių, kiek mažiau - trumpesnės darbo dienos ar savaitės. Tokie lūkesčiai nėra visai nepagrįsti - dalis darbdavių pereina prie trumpesnės darbo savaitės, suteikia laisvadienių už darbo stažą įmonėje ar gimtadienio proga.

Beje, nekintantis, planuojamas darbo krūvis, leidžiantis suderinti darbinę veiklą ir laisvalaikį, kaip motyvatorius taip pat patenka į norimų priemonių dešimtuką. Apibendrindama darbdavių taikomas motyvacines priemones, ekspertė pastebi, kad darbdaviai stebi tendencijas ir atsižvelgia į kai kuriuos darbuotojų motyvacijos poreikius - pvz., taikydami pinigines premijas, peržiūrėdami atlyginimus, suteikdami sveikatos draudimą ar nekintantį, planuojamą darbo krūvį.

Tokios motyvacinės priemonės kaip lankstumas, grįžtamasis ryšys dar stokoja deramo dėmesio iš darbdavių pusės, o štai asmeninių dovanėlių, nuolaidų prekėms ar paslaugoms, švenčių svarba motyvuojant kolegas - pervertinama. Organizacijos, kurios nepakankamai įvertina darbuotojų motyvavimo reikšmę ir tik epizodiškai pasirūpina savo darbuotojų gerove, susiduria su žemu darbo našumu bei veiklos efektyvumu, dažniau nukenčia nuo didelės darbuotojų kaitos ir intensyvėjančios rinkos konkurencijos, joms sunku išlaikyti darbuotojų įsitraukimą į organizacijoje vykstančius procesus.

Vidinė ir Išorinė Motyvacija

Skiriamos dvi motyvacijos rūšys: išorinė ir vidinė. Išorinė motyvacija - tai motyvacija dalyvauti veikloje, pagrįsta išorinio tikslo pasiekimu, pagyrimo ar pritarimo pelnymu, laimėjimu konkurse ar varžybose, apdovanojimo ar užmokesčio gavimu. Darbo vietoje atlyginimas ir apdovanojimai (pvz., priedai) yra didžiausi išoriniai motyvatoriai. Vidinė motyvacija apibrėžiama kaip veiklos atlikimas dėl jai būdingo atlygio, o ne dėl atskiriamų pasekmių.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją

Kaip Išlaikyti Darbuotojų Motyvaciją?

Organizacijai būtų naudinga sudaryti kiekvienos pareigybės aprašymą su informacija, kokiai pareigybei kokių asmeninių savybių reikia. Darant darbuotojų atrankas, rinktis žmones pagal profilį, patirtį ir neatsiejamai pagal asmeninių savybių rinkinį, kurių reikės pareigybės funkcijoms atlikti. Jei žmogus darbe naudos savo prigimtinį potencialą, o ne nuolat perženginės savo ribas, tai jausis saugiai, patenkintas savo veikla, kas dieną motyvuotai ir su malonumu atliks užduotis, naudodamas savo potencialą.

Keletas patarimų, kurie organizacijoms taip pat padės išlaikyti darbuotojų motyvaciją:

• Karjeros galimybių suteikimas: sudaryti sąlygas darbuotojams profesiškai augti ir siekti aukštesnių pozicijų.
• Įvertinimas iš vadovybės: suteikti grįžtamąjį ryšį ir leisti darbuotojams jaustis, kad jie svarbūs organizacijai.
• Saugumas ir užtikrintumas: nuolat dalintis informacija ir įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą.
• Sprendimų laisvė: rodyti pasitikėjimą, sudarant sąlygas darbuotojams savarankiškai priimti sprendimus.
• Ryšių stiprinimas ir komandiškumas: sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jausis reikalingu komandos nariu.
• Teisingumo užtikrinimas: veikti skaidriai ir visiems darbuotojams taikyti vienodas taisykles.

Motyvacijos Įtaka Darbo Rezultatams

Labai motyvuotų darbuotojų nauda:

• Motyvacija lemia darbuotojų sėkmę ir vaidina svarbų vaidmenį darbuotojų pasitenkinimui. Darbuotojų pasitenkinimas skatina veiklos rezultatus, kurie savo ruožtu daro teigiamą poveikį klientų pasitenkinimui.
• Motyvuoti darbuotojai geriau prisitaiko prie pokyčių, geriau bendradarbiauja, dėl projekto, kliento ar bendradarbio yra labiau pasirengę išeiti už projekto ribų ir išlaikyti teigiamą požiūrį į darbą. Labai motyvuotų darbuotojų komanda taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą ir pravaikštas.
• Dažnai vadovai nesuvokia, kiek svarbi yra motyvacija, norint gerai vadovauti ir užtikrinti organizacijos sėkmę ateityje. Kartais vadovai klaidingai mano, kad išorinių motyvatorių, pavyzdžiui, papildomų naudų, pakanka, kad motyvuotų komandos narius nuolat gerai dirbti. Nors abi motyvacijos rūšys yra būtinos, vidinė motyvacija yra ypač svarbi, nes vidinę motyvaciją turintys darbuotojai yra laimingesni atlikdami savo pareigas ir produktyvesni. Jie ir toliau dirbs organizacijoje, nes mėgsta savo darbą, o ne tik dėl atlyginimo.

Sumažėjusi Motyvacija ir Jos Priežastys

Sumažėjusi motyvacija darbe - vienas dažniausiu nusiskundimų šiandienos organizacijose. Vidinės motyvacijos stoka lemia tai, kad darbe esame mažiau entuziastingi, stipriau nuo jo atsiribojame, neskatiname naujovių. Visgi motyvacija yra vienas iš pagrindinių varomosios jėgos veiksnių - ar kalba eitų apie asmeninį gyvenimą, ar apie darbą. Motyvacija leidžia tikėti, kad įdėtos pastangos ir veiksmai atneš teigiamų rezultatų. Darbo aplinkoje tokie teigiami rezultatai yra ypač svarbūs. Jie daro įtaką darbo kokybei, požiūriui į atliekamas užduotis ir darbuotojo įsitraukimui.

Paanalizuokime dažną pavyzdį: naujas, motyvuotas darbuotojas įžengia į biurą, jaučiasi pakylėtai. Palaipsniui jis „įsivažiuoja“ ir darbas tampa savotiška rutina. Jis pasiekia tam tikrų tikslų ir rezultatų, tampa eiliniu įmonės darbuotoju. Bėgant laikui, darbuotojo motyvacija krenta. Priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai vartojami žodžiai yra „perdegiau“, „nežinau, ar tai yra mano veikla“, „negaunu grįžtamojo ryšio iš vadovo“, „įmonė nevertina savo darbuotojų“, „nepatinka nuotolinis darbas“, „nėra darbo ir poilsio balanso bei karjeros galimybių“.

Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių

Kaip Atkurti Prarastą Motyvaciją?

Egzistuoja patikimas kelias: darbuotojas turi pažinti save, o vadovas - savo darbuotoją. Vadovo užduotis yra bendrauti su savo pavaldiniu ir sužinoti, kokios darbuotojo asmeninės savybės, koks jo potencialas ir pagal tai kartu su darbuotoju parinkti jo stipriąsias savybes atitinkančias ir tuo pačiu motyvuojančias užduotis. Jei suteiksime galimybę darbuotojui darbe išnaudoti jam gamtos duotą potencialą, jis tokias užduotis atliks su malonumu ir efektyviai, o organizacijos darbo našumo rodikliai augs.

Nors jūsų savijauta ir motyvacija darbovietėje gali būti nulemta ir išorinių veiksnių, papildomas darbas su vidiniais įsitikinimais ar tam tikra rutina tikrai nepakenks. Taip tobulėsite asmeniškai ir profesiškai, stiprinsite savo poziciją organizacijoje ir sparčiau judėsite į priekį karjeros kelyje. Investuodami į savo vidinę motyvaciją galite padėti ir savo psichikos sveikatai.

• Išsikelkite aiškius tikslus ir uždavinius. 2022-aisiais pasirodžiusioje „Price Waterhouse Cooper“ ataskaitoje atskleidžiama, kad 37 proc. projektų žlunga dėl netinkamai apibrėžtų tikslų ar jų trūkumo.
• Gerinkite laiko planavimo įgūdžius. Tyrimai rodo, kad tie, kurie sunkiai valdo laiką, dažniau patiria stresą, miego, nerimo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų. Taip pat jiems dažniau pasireiškia perdegimo darbe simptomai (žurnalas „Work and Occupations“), o visa tai nesudaro palankių sąlygų motyvacijai augti.
• Mokykitės. 41 proc. darbuotojų mano, kad jų įsitraukimas į darbo veiklą padidėtų, jeigu jie turėtų galimybę išmokti naujų dalykų, nes jų darbas yra gana monotoniškas (Gallup, 2023).
• Ieškokite įvairovės. Monotoniją (kuri, beje, remiantis ne vienu tyrimu, gali ne tik sukelti perdegimą, bet ir polinkį į priklausomybes) prablaškyti padės ir nebūtinai su jūsų darbo funkcijomis susijusios užduotys.
• Priminkite sau, kodėl pradėjote dirbti šį darbą. Gerai apgalvokite, kokios kasdienės užduotys jums kelia džiaugsmą.
• Daugiau bendraukite su kolegomis. Dalykitės idėjomis su bendradarbiais, vadovais, o jeigu reikia, prašykite jų patarimų, pagalbos.
• Pasirūpinkite savo poreikiais. Rūpinimasis savo kūnu gali būti naudingas ir darbo aplinkoje.
• Pagirkite save už pasiekimus, net ir pačius mažiausius.

Motyvacijos Priemonės: Finansinės ir Nefinansinės

Šių laikų darbuotojams aktualu gauti papildomas, galbūt net personalizuotas naudas.

1. Konkurencingas darbo užmokestis ir finansiniai priedai.
2. Nuotolinio bei hibridinio darbo galimybės.
3. Sveikatos draudimas.
4. Galimybės didinti kompetencijas, mokytis ir tobulėti.
5. Įmonės suteikiamas automobilis, kuro kompensacija.
6. Geras organizacijos mikroklimatas, stipri komanda.
7. Galimybės geriau pasirūpinti savo fizine bei psichologine gerove.
8. Įsiklausymas į kiekvieno darbuotojo poreikius, pasiūlymus.

Susirinkimų Moderavimas: Efektyvumo Didinimas

Moderavimas - tai svarbių susirinkimų ar konferencijų kuravimas, kuomet visa grupės energija, kompetencija, galimybės yra nukreipiamos į problemos sprendimą. Moderatorius stebi, koordinuoja susirinkimą tam, kad įmonės darbuotojai susirinkimo metu galėtų išnaudoti visus grupinio darbo privalumus ir pagerinti priimamo sprendimo kokybę, o tuo pačiu nereiktų rūpintis techniniais dalykais.

Moderatoriaus pagrindinės funkcijos:

• Valdyti auditoriją, jei yra nukrypstama nuo esminės problemos sprendimo
• Kontroliuoti numatytą laiko trukmę
• Atkreipti dėmesį į esminius dalykus, iškilusius susirinkimo metu
• Esminių dalykų konspektavimas (protokolų rašymas)
• Susirinkimo apibendrinimas

Kodėl naudinga turėti susirinkimų moderatorių ir susirinkimus protokoluoti?

• Jei susirinkimai ilgi ir pateikiama daug informacijos, tai ji turi būti sutrumpinta efektyviai komunikacijai.
• Susirinkime nedalyvavę darbuotojai gali perskaityti protokolus ir suprasti apie ką buvo susirinkimai. Taip mažinamas atotrūkis nuo darbinės informacijos.
• Taip pat protokolų rašytojas - moderatorius turėtų reguliuoti, kad nebūtų per daug nukrypstama nuo pagrindinio klausimo esmės ir pašnekovą sugrąžinti prie esmės.
• Protokolai tampa įmonės dokumentai, kurie padeda išspręsti iškilusias problemas, jeigu įvyko nesusikalbėjimas.
• Protokolai yra naudingi siekiant palyginti darbuotojų tris išsineštas žinias iš susirinkimo su tuo, kas apskritai buvo kalbėta per susirinkimą.

Darbuotojų Motyvacijos Apibrėžimas

Darbuotojų motyvacija - tai energijos, atsidavimo ir kūrybiškumo lygis, kurį darbuotojai įneša į savo darbą. Šis lygis apibūdina, kiek darbuotojai yra įsitraukę į atliekamą darbą, kiek jiems svarbūs organizacijos tikslai ir kiek jie jaučiasi įgalinti kasdieniame darbe siekti šių tikslų ir išnaudoti visą savo potencialą. Motyvuoti darbuotojai yra įkvėpti laikytis tam tikros elgsenos ir imtis veiksmų, už kuriuos gaunamas teigiamas atlygis ir patenkinami žmogiškieji poreikiai. Jie jaučia pasitenkinimą, kai daro daugiau nei reikia, nes jiems patinka tai, ką jie daro, ir jie investuoja į tai, kad tai darytų gerai.

Kaip Darbuotojų Motyvacija Veikia Produktyvumą

Norėdami išsiaiškinti, kaip darbuotojų motyvacija veikia produktyvumą, galime pažvelgti, kaip ji susijusi su įsitraukimu ir išlaikymu, ir kaip šie du veiksniai veikia produktyvumą. Remiantis „Gallup“ ataskaita „Pasaulinės darbo vietos būklė: 2022 m.“, neįsitraukę arba aktyviai nedalyvaujantys darbuotojai pasauliui kainuoja 7,8 trilijono JAV dolerių dėl prarasto produktyvumo, o tai sudaro 11 % pasaulio BVP.

Įsitraukimo stoka taip pat kenkia darbuotojų išlaikymui. JAV įmonės dėl savanoriškos darbuotojų kaitos kasmet praranda trilijoną dolerių ir susiduria su daugybe iššūkių norėdamos išlaikyti puikius darbuotojus, įskaitant darbuotojų nepasitenkinimą atlyginimu, neefektyvų vadovavimą, karjeros galimybių nebuvimą arba jų nebuvimą, pripažinimo trūkumą, darbo aiškumo nesuteikimą, didesnio savarankiškumo poreikį ir toksišką darbo aplinką.

Kai darbuotojai nėra įsitraukę ir darbuotojų kaita yra didelė, tai sukelia domino efektą, kuris gali paralyžiuoti produktyvumą ir smarkiai paveikti organizacijos pelningumą. Kai darbuotojai neįsitraukia, mažėja produktyvumas. Neįsitraukę darbuotojai yra mažiau motyvuoti sunkiai dirbti ar tenkinti darbo lūkesčius. Jie gali padaryti 60 % daugiau klaidų, sukurti toksišką darbo aplinką, kuri skatina darbuotojų kaitą ir dar labiau mažina produktyvumą.

tags: #kokia #motyvacija #dirbti