Įvadas
Ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė yra svarbi teismo proceso dalis, leidžianti įvertinti asmens psichikos būklę ne stacionarinėmis sąlygomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip atliekama ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir tarptautiniais standartais. Straipsnyje apžvelgiamos teisės aktai, reglamentuojantys ekspertizės atlikimą, ekspertų teisės ir pareigos, ekspertizės organizavimo principai, taip pat specifiniai aspektai, susiję su psichikos pacientų teisėmis.
Teisinis Reglamentavimas
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (toliau - tarnyba) atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei tarnybos nuostatus.
Teismo psichiatrijos ekspertizė yra teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai teismo psichiatras ekspertas, siekdamas atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, atlieka teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių, o kilus įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.
Baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnis
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 142 straipsnis reglamentuoja įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo atvykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. Asmuo, be pateisinamos priežasties neatvykęs, gali būti atvesdinamas. Jei įtariamajam ar kaltinamajam tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia atlikti teismo medicinos ar ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir jis atsisako atvykti ar be pateisinamos priežasties neatvyksta pas teismo ekspertą ar į ekspertizės įstaigą, jis gali būti atvesdintas ekspertizei atlikti. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, skelbiama jo paieška. Atvesdinimą vykdo policija pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį. Atvesdintas asmuo turi būti pristatytas į atvesdinimo vietą per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per penkias valandas.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatai
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama -BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei šiuos nuostatus.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas omega-3
Teismo psichiatrijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių. Teismo psichologas ekspertas neturi teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo, todėl tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę.
Ekspertų Teisės ir Pareigos
Ekspertizes atlieka tarnybos teismo psichiatrai ekspertai ir teismo psichologai ekspertai, turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Ambulatorinės ekspertizės gali būti daromos tarnybos patalpose arba kitose tiriamojo buvimo vietose, jeigu jose yra reikalingos sąlygos ekspertizei daryti. Tarnybos vadovas privalo užtikrinti, kad ekspertizės būtų atliktos laiku ir tinkamai.
Ekspertų Pareigos
Ekspertai privalo:
- Gavus šaukimą, dalyvauti teismo posėdyje, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti.
- Išsaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus.
- Tiriamiesiems, esantiems ekspertiniame skyriuje, suteikti būtinąją psichiatrinę pagalbą, o esant kitiems sveikatos būklės sutrikimams (pagal būklių, kada teikiama būtinoji medicinos pagalba, sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 20 d.
- Nepazeisti tiriamojo asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, procesiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Ekspertų Teisės
Ekspertai turi teisę:
Taip pat skaitykite: Depresija ir apetito praradimas: tyrimų apžvalga
- Gauti įstatymų numatytais atvejais išlaidų, susijusių su procesinių veiksmų atlikimu, atlyginimą.
Ekspertams Draudžiama
Ekspertams draudžiama:
- Daryti ekspertizę institucijos ar pareigūno, neturinčio teisės ją skirti, pavedimu.
Darydamas teismo ekspertizę, ekspertas turi būti nepriklausomas ir savo išvadas teikti remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į eksperto darbą draudžiama.
Už ekspertizės darymo nuostatų pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų vykdymą, už kuriuos netaikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, ekspertui gali būti paskirta drausminė nuobauda.
Ekspertizės Organizavimo Principai
Teismo ekspertizių darymas organizuojamas laikantis šių principų: teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, eksperto nepriklausomumo, ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo. Pagrindas teismo ekspertizei daryti yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis.
Jeigu ekspertizę daryti pavedama kelioms ekspertinėms įstaigoms, tai visi klausimai, susiję su ekspertizės darymo organizavimu, sprendžiami ekspertinių įstaigų vadovų susitarimu, nepažeidžiant įstatymais jiems nustatytų teisių ir pareigų. Ekspertai nevykdo jokių ekspertinių tyrimų, kitų veiksmų, susijusių su ekspertize, kol nėra gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis ekspertizei daryti.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie vitaminus ir depresiją
Jeigu nutartyje dėl ekspertizės darymo ekspertams pateiktas klausimas (klausimai) nesuprantamas ar nepakankamai aiškus, ekspertai turi pateikti teismui, skyrusiam ekspertizę, prašymą klausimo išaiškinimui. Jeigu klausimo išaiškinimas nepateiktas, ekspertai gali į jį neatsakyti, tačiau savo išvadoje privalo nurodyti, kodėl klausimas nesuprantamas. Ekspertizei turi būti pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodyta medžiaga. Ekspertų prašymas pateikti papildomą medžiagą, paaiškėjus medžiagos trūkumui, nedelsiant siunčiamas ekspertizę skyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Bylos medžiaga ekspertizės darymo laikotarpiu patikima ekspertams.
Ekspertų prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą turi pasirašyti tarnybos vadovas arba ekspertinio padalinio vadovas. Prašymas rašomas dviem egzemplioriais. Vienas siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą, skyrusiam ekspertizę, kitas įdedamas į ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelę ar ekspertinio tyrimo stacionare istoriją.
Tiriamojo Asmens Dalyvavimas
Tiriamojo asmens dalyvavimą ekspertizėje turi užtikrinti ekspertizę skyręs teismas ar teisėjas ar jo pavedimu kita institucija. Išsamiau tiriamojo asmens atvykimo į ekspertinę įstaigą klausimai sprendžiami tarnybos vadovo ar jo įgaliotų asmenų ir teismo ar teisėjo, prokuroro susitarimu. Tiriamajam asmeniui nustatytu laiku neatvykus arba nepristačius jo į ekspertinę įstaigą, raštu informuojamas teismas, skyręs ekspertizę.
Kiekvienam, atvykusiam į ekspertizę asmeniui, turi būti jam suprantama forma paaiškintas jo atvykimo į ekspertinę įstaigą tikslas, apie tai pažymint ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje. Minėtame dokumente taip pat pažymima, jei dėl asmens psichikos būklės jam atvykimo tikslo paaiškinti neįmanoma.
Privalomumas ir Sutikimas
Ekspertizės darymas įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį, kai sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo jiems klausimas, nepriklausomai nuo tiriamojo asmens ar kitų asmenų valios yra privalomas. Asmuo, kuriam CPK nustatyta tvarka sprendžiamas veiksnumo apribojimo klausimas, vengiantis teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ekspertizei gali būti siunčiamas priverstinai. Kitiems asmenims, išskyrus asmenis, nurodytus aukščiau, ekspertizė gali būti daroma tik jiems arba jų atstovams pagal įstatymą sutikus. Priverstinai daryti ekspertizę jiems negalima.
Tais atvejais, kai ekspertizei daryti būtinas asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas daryti ekspertizę, sutikimas pateikiamas raštu ekspertizę skiriančiam teisėjui ar teismui ir siunčiamas ekspertams kartu su nutartimi skirti ekspertizę. Sutikimas daryti ekspertizę turi būti patvirtintas ir tiriamajam asmeniui atvykus į ekspertinę įstaigą, išskyrus atvejį, kai davęs sutikimą tiriamojo asmens įstatyminis atstovas nelydi tiriamojo. Sutikimas gali būti duotas ir žodžiu, pažymint tai ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
Ypatingais atvejais, kai raštiškas sutikimas ekspertizės skyrimo metu nebuvo gautas, tiriamasis asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą gali pateikti raštišką sutikimą prieš ekspertinio tyrimo atlikimą, dalyvaujant tarnybos vadovui ar tarnybos ekspertinio padalinio, kuriame daroma ekspertizė, vadovui. Raštiškas sutikimas daryti ekspertizę turi likti ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
Asmuo, davęs raštišką sutikimą ekspertizės darymui, gali vėliau ir atsisakyti nuo ekspertizės darymo. Tokiu atveju ekspertinė išvada gali būti pateikta pagal gautų tyrimų rezultatus, jei tik jų pakanka. Jei esamų tyrimų nepakanka, ekspertai surašo aktą apie negalimumą pateikti ekspertinę išvadą.
Draudimai
Ekspertai neturi teisės:
- Naudoti ekspertinius tyrimo metodus, keliančius pavojų tiriamojo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, žeminančius žmogaus orumą.
- Naudoti diagnostikos metodus, kuriuos įstatymas draudžia taikyti medicinos praktikoje.
- Versti tiriamąjį asmenį vartoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje neregistruotus vaistus.
- Atlikti su juo biomedicininius eksperimentus.
Ekspertizių Rūšys
Priklausomai nuo darymo sąlygų, ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines. Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė daroma tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose. Neakivaizdinė ekspertizė skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė - mirusiems asmenims.
Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, savo nuožiūra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
Vienasmenę ekspertizę daro vienas ekspertas, kuris ištiria tiriamąjį ir pateikia išvadas. Vienasmenė ekspertizė daroma ambulatoriškai. Vienasmenė ekspertizė gali būti daroma tik pirminės ekspertizės metu, kai ją paskiria vyresnysis komisijos ekspertas arba skyriaus viršininkas. Ekspertinę komisiją sudaro du ir daugiau ekspertų.
Pirminė ambulatorinė ekspertizė, paskirta komisijai, paprastai daroma pagal regioninį paskirstymą, o pakartotinei ekspertizei daryti tarnybos vadovas sudaro ekspertų komisijas, išskyrus atvejus, kai teisėjas arba teismas pats sudaro ekspertų komisiją. Jei teisėjas ar teismas nenurodo konkrečios ekspertų komisijos sudėties, ekspertus į komisiją skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertų komisija priklausomai nuo iškeltų ekspertizės klausimų suderina numatomų tyrimų tikslus, jų atlikimo eiliškumą, apimtį. Kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuluoja išvadas pagal pateiktus klausimus.
Komisijos Pirmininkas
Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali skirti teismo psichiatrijos komisijos pirmininką tuo atveju, kai ekspertizės komisijoje yra trys ir daugiau ekspertų. Komisijos pirmininkas, turėdamas eksperto teises ir pareigas, siekdamas objektyviai, pilnai ir visapusiškai ištirti visas daromos ekspertizės dalyko aplinkybes, organizuoja bendrą ekspertizės komisijos darbą.
Teisėjo ar teismo nurodymas pavesti ekspertizę komisijai yra privalomas tarnybos vadovui. Tačiau komisijos narių skaičių, personalinę sudėtį, taip pat komisijos pirmininką skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai teisėjas ar teismas komisijos sudėtį patvirtina pats. Įtrauktas į komisijos sudėtį ekspertas neturi teisės atsisakyti daryti ekspertizę, išskyrus atvejus, kai ekspertas privalo prašytis nusišalinamas nuo ekspertizės darymo šių nuostatų 8.5 punkte numatytais atvejais, taip pat dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Prieš pradedant ekspertizę, tiriamasis asmuo, taip pat kiti asmenys, dalyvausiantys ekspertizėje, supažindinami su ekspertinės komisijos sudėtimi.
Komisijai išnagrinėjus ekspertizės rezultatus ir ekspertų nuomonėms sutapus, pateikiamas bendras ekspertizės aktas, jeigu nuomonės skiriasi, ekspertas, nesutinkantis su kitų nuomone, pateikia atskirą ekspertizės aktą.
Ekspertizių Eiga
Priklausomai nuo darymo eigos, ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas, pakartotines ir kompleksines. Pirminė ekspertizė - tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Ją daro tarnybos ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymą. Pirminę ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija.
Papildoma ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Papildomą ekspertizę gali daryti tas pats ekspertas ar ta pati ekspertų komisija, taip pat kitas ekspertas ir kita ekspertų komisija, kurią sudaro stacionarinio skyriaus viršininkas arba vyresnysis ekspertų komisijos ekspertas, skiria teisėjas arba teismas.
Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo. Ją daro kita ekspertų komisija, kurią sudaro tarnybos vadovas, skiria teisėjas arba teismas. Darydami pakartotinę ekspertizę, ekspertai privalo atlikti visus reikalingus tyrimus.
Psichikos Pacientų Teisės
Psichikos pacientai, kaip ir visi kiti pacientai, turi vienodas, įstatymais saugomas teises. Tai užtikrina konstitucinis lygiateisiškumo principas. Svarbu paminėti, kad psichikos pacientai yra viena iš pažeidžiamiausių asmenų grupių, todėl jų teisių apsauga yra ypatingai svarbi.
Lygiateisiškumo Principas
Žmogaus teisės remiasi lygiateisiškumo principu ir yra pripažįstamos visiems asmenims nepriklausomai nuo jų individualių savybių. Diskriminacijos draudimas užtikrina lygiateisiškumą, kuris yra labai svarbus teisinėje valstybėje bei visoje tarptautinėje bendruomenėje. Lygiateisiškumo principas įtvirtinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, kur nurodoma, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Tarptautiniai Aktai
Visuotinėje Žmogaus teisių deklaracijoje, kuri padėjo tvirtus pagrindus žmogaus teisių instituto vystymosi procesui, teigiama, jog visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje numatyta, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.
Paciento Teisės
Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymas apibrėžia pacientą kaip asmenį, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis. Psichikos pacientas - psichikos ligonis ar kiekvienas kitas asmuo, kuris naudojasi psichikos sveikatos priežiūra. Psichikos sveikatos priežiūra apibūdinama kaip specializuota sveikatos priežiūra, kuri apima psichiatrinės pagalbos teikimą (diagnozavimą, žmogaus sutrikusios psichikos funkcijos gydymą, psichikos ligos paūmėjimų perspėjimą ir pan.), taip pat pagalbą žmogui prisitaikant prie visuomenės gyvenimo ir į ją grįžtant. Tarptautinė ligų klasifikacija priskiria psichikos ligas prie psichikos ir elgesio sutrikimų.
tags: #venge #atlikti #ambulatorine #psichiatrijos #ekspertize